Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos r įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Raukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovams A. L. ir N. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. I. (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-1044/2019 nustatytą atsakovų A. L. ir N. L. (toliau atsakovai) bendravimo su vaikaičiu D. I. (toliau vaikaitis) nustatytą bendravimo tvarką.

Nurodo, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovų su vaikaičiu bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atsakovai su vaikaičiu bendrauja tarpininkaujant ieškovės parinktam psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Susitikimuose dalyvauja ieškovė arba kitas ieškovės pavedimu vaikui artimas asmuo. Už psichologo paslaugas (iki 50 Eur už valandą) sumoka atsakovai. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) ieškovė praneša atsakovams elektroniniu paštu ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė įpareigojama užtikrinti vaikaičio atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki vaiko seneliai ir motina sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas. Teismas taip pat nustatė atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarką pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kad atsakovai bendrauja su vaikaičiu vieną kartą per mėnesį - paskutinįjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki sekmadienio 13 val. atsakovai paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškovė susitartos vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove susitartą vietą.

Atsakovai bendrauja su vaikaičiu kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu vieną savaitę, nesutampančią su ieškovės atostogomis. Bendravimo laikas suderinamas su ieškove iš anksto, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Atsakovai paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina sutartos vietos prieš bendravimo savaitę esantį sekmadienį 20 val. ir kitos savaitės sekmadienį iki 20 val. grąžina vaikaitį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą.

Susitarus su ieškovė, atsakovai gali bendrauti su vaikaičiu ir kitu laiku; susitarus su ieškove, atsakovai vaikaitį gali paimti iš kitos ir grąžinti į kitą (ne vaikaičio gyvenamąją) vietą.

Ieškovė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja atsakovu apie jos bei vaikaičio gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto) pasikeitimą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-825- 912/2020 šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Taip pat nurodo, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tik atsakovas A. L. du kartus buvo susitikęs su vaikaičiu tarpininkaujant psichologui, į kviečiamus bendravimus su vaikaičiu vengdavo vykti, nurodydami, kad netinkamas laikas, yra išvykę į komandiruotę, kad serga ir pan. Vieno ir kito susitikimo metu su vaikaičiu 2021-11-26 ir 2022-02-25 atsakovas A. L. nebandė atstatyti ryšio, o tiesiog kalbėjo apie save, savo kitus anūkus ir neigiamai apie ieškovę.

Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39-973/2022 laikinai apribota atsakovų sūnaus S. L. tėvo valdžia sūnaus D. I. (L.) atžvilgiu.

Ieškinio reikalavimus grindžia šiais teisiniai argumentais: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra - globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

Nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad artimųjų giminaičių bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas.

Mano, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu, atsakovų nebuvo išnaudota, bendrai abu atsakovai su vaikaičiu nebuvo susitikę, bendravo tik atsakovas A. L., atsakovė N. L. nedalyvavo susitikimuose su vaikaičiu, o vėlesni susitikimai nevyko. Atsakovai vis nerasdavo galimybės atvykti, todėl ieškovė buvo priversta nutraukti nuo 2022-08-01 bendradarbiavimą su paslaugas teikusia psichologe, kuriai tarpininkaujant atsakovai turėjo siekti atstatyti ryšį su vaikaičiu pagal šio specialisto rekomendacijas. Tarp atsakovų ir vaikaičio nėra užsimezgęs emocinis ryšis ir teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Vaikas šiuo metu nepažįsta atsakovų, nejaučia bendravimo poreikio, tarp jų nėra jokio emocinio - dvasinio ryšio. Numatyta pareiga vaikui bendrauti su atsakovais kas mėnesį, iš esmės patiems atsakovams nerodant noro ir intereso bendrauti su vaikaičiu, sukuria neapibrėžtumą, ir nesaugumą jausmą vaikui. Esant dabartinei vaikaičio bendravimo tvarkai su seneliais, sudaroma situacija, kai vaikui net nepažįstant senelių iš tėvo pusės, vaikas perkeliamas į nesaugią socialinę aplinką, ir iš esmės dėl atsakovų elgesio sukuriama neapibrėžtumo situacija, bei realiai dėl atsakovų elgesio neįgyvendinama teismo sprendimu nustatyta vaikaičio bendravimo su seneliais tvarka. Neapibrėžtumas sąlygoja, kad psichologas negali sudaryti konkretaus atsakovų bendravimo su vaikaičiu plano, kad būtų atstatinėjamas ryšys, bei planuotis susitikimų, nes atsakovai į susitikimus neatvyksta. Be to, kaip matosi iš susirašinėjimų, atsakovas A. L. beveik pusę metų išvyksta į komandiruotes, todėl planuotis konkretaus susitikimo laiko kas mėnesį yra neįmanoma, o jeigu ir būtų po pusės metų susitikimas su vaikaičiu, akivaizdu, kad vėl iš naujo reikia rengti ryšio atstatymo su vaikaičiu planą ir vėl vaikas patenka į jam nepažįstamą, nesaugią aplinką. Be to, kad N. L. išvis nerodo jokio susidomėjimo, ir pažeidžia ne tik teismo sprendimą, bet ir vaiko interesus, šalindamasi ir vengdama nepilnamečio sūnaus.

Teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos panaikinimo, ieškovė prašo nustatyti kitą, atsakovų ir nepilnamečio vaikaičio bendravimo tvarką, kad atsakovai su vaikaičiu bendrauja pagal vaiko išreikštus poreikius ir bendru sutarimu su ieškove suderinus iš anksto (ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį) bendravimo tvarką (suderinus vietą, laiką, psichologo ir kitų specialistų dalyvavimą), kuriuos parenka ieškovė. Bendravimo tvarka derinama 1-2 mėnesius, priklausomai nuo specialistų užimtumo. Atsakovai apmoka visas su bendravimo tvarkos įgyvendinimu susijusias išlaidas, įskaitant psichologo ir kitų specialistų dalyvavimo, kelionės, bei pramogų išlaidas, susijusias su bendravimo tvarka. Esant psichologo ar kitų specialistų poreikiui, atsakovai privalo apmokėti jų bei ieškovės dalyvavimo išlaidas.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Atsakovai siekė ir norėjo ir vis dar nori bendrauti su savo vaikaičiu. Ieškovei gera valia atsakovams neleidus bendrauti su vaikaičiu, atsakovai su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris sprendimu nustatė atsakovų bendravimo su vaikaičiu tvarką. Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovai kreipėsi į teismą prašydami dėl nustatytos bendravimo tvarkos išduoti vykdomąjį raštą. Pažymi, kad po to, kai buvo išduotas vykdomasis raštas, ieškovė buvo įkalinimo įstaigoje, atliko jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vaikaičio laikinąja globėja buvo paskirta kita vaikaičio močiutė E. V., kuri atsakovams bendrauti su vaikaičiu neleido, skundė įvairius antstolės, kuri vykdė vykdomąją bylą dėl nustatytos bendravimo tvarkos, priimtus patvarkymus.

Nurodo, kad pirmasis susitikimas su vaikaičiu D. įvyko tik 2021-11-26 Šiauliuose, penktadienio vakarą ir, nors žiemą nakties metu atsakovams vykti į kitą miestą sudėtinga, tačiau atsakovas A. L. į Šiaulius iš Klaipėdos su vaikaičiu pasimatyti nuvyko. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai manė, jog Šiauliuose susitikimas vyksta todėl, nes ieškovė su vaikaičiu ten persikėlė gyventi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vaikaitis Šiauliuose negyveno ir jį ieškovė kiekvieną kartą penktadienį, vakare, atveždavo iš Palangos į Šiaulius. Su vaikaičiu buvo bandoma bendrauti, tačiau tas bendravimas nebuvo sėkmingas dėl ieškovės neigiamo nusiteikimo, jos pasirinktos pozicijos izoliuoti vaiką nuo svarbios nepakeičiamos jo gyvenimo dalies pažinimo - kad vaikas turi giminių iš tėčio pusės. Atsakovai, nors nėra įpareigoti, anūkui persiųsdavo jo poreikiams, kaip dovaną, pinigines lėšas.

Atkreipia dėmesį, kad net pati psichologė A. V., kuri dalyvaudavo susitikimuose su vaikaičiu, atsakovui A. L. nurodė, kad vaikaitis yra įtakotas savo mamos - ieškovės, kad bendravimas su vaikaičiu sklandus nebus, jeigu pati ieškovė, vaikaičio mama, nedės pastangų sukurti ryšį tarp atsakovų ir vaikaičio. Atsakovai savo vaikaičiui nori ir linki tik pačio geriausio, atsakovai taip pat norėtų su vaikaičiu bendrauti ir toliau ir netgi kaip galima daugiau laiko. Atsakovai po daugybės metų bandymų pradėti normaliai bendrauti su vaikaičiu suprato, kad kol pati ieškovė, vaikaičio mama, nesupras, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų leidimas jam bendrauti ir kurti ryšį su savo seneliais – atsakovais, tol atsakovai tinkamai su savo vaikaičiu bendrauti negalės. Vaikaitis yra dar mažo amžiaus ir jis negeba atsirinkti, kas jo interesus atitiktų labiausiai, gyvendamas su ieškove, yra veikiamas jos nuomonės, jos pateikiamo vaikui požiūrio ir pan.

Prašo šioje byloje sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsakovai nenurodys, kad nei sutinka, nei kad nesutinka su pareikštu ieškovės reikalavimu. Dar kartą pažymi, kad atsakovai savo vaikaičiui nori tik pačio geriausio, nori bendrauti su vaikaičiu, todėl prašo priimti tokį sprendimą, kuris labiausiai atitiktų vaikaičio interesus. Jeigu Teismas nuspręstų, kad vaiko geriausius interesus atitiktų bendravimo tęsimas su atsakovais, prašo teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią būtų galima sukurti realų ryšį tarp vaikaičio ir atsakovų, kuris nebūtų įtakojamas ir veikiamas ieškovės. Atsakovai yra įsitikinę, kad jeigu būtų tenkintas alternatyvus ieškovės reikalavimas dėl kitos atsakovų su vaikaičiu bendravimo tvarkos, atsakovų bendravimo galimybė su anūku priklausytų išimtinai nuo ieškovės valios. Ieškovė, siekdama išvengti bendravimo, atsakovams nurodytų už psichologo dalyvavimą mokėti tokias sumas, kurių atsakovai sumokėti negebėtų.

Ieškovė teisme nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą panaikinti teismo sprendimu nustatytą atsakovų ir vaikaičio – jos sūnaus bendravimo tvarką, nes atsakovai pagal teismo sprendimą su vaikaičiu buvo susitikę tris kartus, atsakovai nesiekia atkurti ryšio su vaikaičiu, nebendrauja su juo, todėl teismo sprendimu nustatyta tvarka nereikalinga, įvertinus tai, kad ji nedraudė ir nedraudžia atsakovams bendrauti su vaikaičiu, jei jie tik to norės ir su ja suderins bendravimo vietą, laiką ir kitus su bendravimu susijusius klausimus. Jei teismas netenkintų šio reikalavimo, prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą atsakovu su vaikaičiu bendravimo tvarką, kuri labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Ieškovės atstovas advokatas V. S. prašo tenkinti ieškovės pirmąjį reikalavimą ir panaikinti teismo sprendimu nustatytą atsakovų su vaikaičiu bendravimo tvarką. Nurodė, kad ieškovė netrukdo atsakovams bendrauti su vaikaičiu ir tam nereikalingas teismo sprendimas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos r įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. Raukienė palaiko išvadą byloje, mano, kad atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarka turi būti nustatyta, prašo priimti labiausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą dėl atsakovų bendravimo su vaikaičiu.

Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su seneliais tvarkos, kuri nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-1044/2019 tarp tų pačių šalių.

Šiuo sprendimu nustatyta atsakovų (išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-50-1044/2019, ieškovų) bendravimo su vaikaičiu D. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka.

Teismas nusprendė, kad ieškovai (šioje byloje atsakovai) A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaikaičiu D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu 2013 m. kovo 6 d., bendrauja tokia tvarka:

pereinamuoju laikotarpiu ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį A. L. ir N. L. su vaikaičiu D. L. bendrauja tarpininkaujant atsakovės (šioje byloje ieškovės D. I.) D. S. parinktam psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Susitikimuose dalyvauja vaiko motina D. S. arba kitas D. S. pavedimu vaikui artimas asmuo. Už psichologo paslaugas (iki 50 Eur už valandą) sumoka A. L. ir N. L. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) vaiko motina D. S. praneša A. L. ir N. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė D. S. įpareigojama užtikrinti D. L. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki vaiko seneliai ir motina sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė, kad A. L. ir N. L. bendrauja su vaikaičiu D. L. vieną kartą per mėnesį – paskutinįjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki sekmadienio 13 val. A. L. ir N. L. paima vaikaitį D. L. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina susitartos vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina susitartą vietą.

A. L. ir N. L. bendrauja su vaikaičiu D. L. kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu vieną savaitę, nesutampančią su D. S. atostogomis. Bendravimo laikas suderinamas su D. S. iš anksto, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. A. L. ir N. L. paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina sutartos vietos prieš bendravimo savaitę esantį sekmadienį 20 val. ir kitos savaitės sekmadienį iki 20 val. grąžina vaikaitį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą.

Susitarus su D. S., A. L. ir N. L. gali bendrauti su vaikaičiu D. L. ir kitu laiku; susitarus su D. S. A. L. ir N. L. vaikaitį gali paimti iš kitos ir grąžinti į kitą (ne vaikaičio gyvenamąją) vietą.

D. S. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja A. L. ir N. L. apie jos bei D. L. gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto) pasikeitimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Šeimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat jai tenka ir pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu. „Šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtoti, taip pat yra pažymėta, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, šį klausimą sprendžia konkrečioje situacijoje išimtinai vadovaudamasis vaiko interesų prioriteto principu, įtvirtintu tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir str., CK 3.3 str. 1 d.).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios apribojimo. CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas; kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaiko interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį; vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai; vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus vaiko raidai bendravimo spragas. Tik nustačius, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe, būtina nustatyti konkretaus vaiko interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L. (iki (duomenys neskelbtini) A. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. I. ir S. L. sūnus. Atsakovai A. L. ir N. L. yra S. L. tėvai ir nepilnamečio D. L. seneliai. Nepilnamečio vaiko D. L. tėvų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. daliniu sprendimu, kuriuo nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove.

Ieškovė nesutikimą su teismo sprendimu nustatyta atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarka argumentuoja aplinkybėmis, kad jos sūnus ir atsakovų vaikaitis po teismo sprendimo neatnaujino tarpusavio ryšio, bendravimo tik kelis kartus, atsakovai nesiekia realizuoti teismo sprendimu suteiktos teisės bendrauti ir matytis su vaikaičiu, neturi įgūdžių pasirūpinti mažamečio vaiko poreikiais, negeba palaikyti nuolatinio bendravimo, užtikrinti pastovaus nuoširdaus tarpusavio ryšio, Teismo sprendimu nustatyta jos sūnui ir atsakovų vaikaičiui pareiga matytis su seneliais, kai jie tai gali daryti nuolat, kada tik pageidauja, nes ieškovė bendrauti ir matytis su vaikaičiui nedraudžia, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-1044/2019 nustatyta, kad atsakovus ir vaikaitį siejo glaudus ryšys – seneliai gebėjo užtikrinti vaikaičio, tuo metu dar kūdikio, emocinius, fizinius poreikius (nešiodavo, vykdavo į polikliniką, padėjo prižiūrėjo kol atsakovė buvo darbe ir kt.) ir ieškovei dėl atsakovų gebėjimo tuo metu nekilo abejonių (anot jos, ji norėjo, kad ieškovai prižiūrėtų vaiką, megztų santykius). Teismas vertinimu, senelių ir vaikaičio bendravimas nutrūko dėl šalių tarpusavio nesutarimų nulemto senelių ir vaikaičio nesimatymo, nebendravimo, gyvenimo skirtinguose miestuose (ieškovai Klaipėdoje, atsakovė su vaiku Vilniuje). Teismas sutiko su vaikaičio mamos – šios bylos ieškovės argumentais, kad vaiko amžius, kai vaikaičio seneliai bendravo su vaikaičiu, ir laiko tarpas, per kurį nebendravo su vaikaičiu, lėmė tai, kad vaikas pakankamai nepažįsta kaip savo senelių, kurie teisme, nagrinėjant bylą dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo neneigė, jog jų ryšys su vaikaičiu šiuo metu yra nutrūkęs. Teismas sprendime nurodė, kad nėra faktinio pagrindo išvadai, kad ryšys tarp senelių ir vaikaičio negali būti atkurtas, ar kad tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų.

Teismas nustatydamas šios bylos atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarką atsižvelgė į vaiko ir senelių kompleksinio psichologinio įvertinimo ekspertizės išvadą. Vertinimo metu nustatyta, kad abu seneliai pasižymi gebėjimu bendrauti su vaikaičiu, atpažįsta jo emocinius poreikius ir interesus, pasižymi savybėmis, padedančiomis palaikyti ir vystyti emocinį ryšį su vaiku, turi bendravimo su vaikais patirties, turi žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą, geba atpažinti verbalinius ir neverbalinius vaiko poreikius, į senelių pastangas bendrauti vaikas protarpiais atsakydavo pozityviai, rodė susidomėjimą, iniciatyvą, atsakydavo į klausimus, po susitikimų su seneliais vaikas psichologei pasakė, kad jautėsi drąsiai, norėtų dar vieną kartą susitikti, į mamos – šios bylos ieškovės klausimą ar dėl to, kad dovanas atvežė, vaikas paprieštaravo mamai „ne dėl to, kad dovanas, o dėl to, kad įdomu buvo“.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo dėl teismo sprendimu nustatytos atsakovų bendravimo su vaikaičiu tvarkos panaikinimo, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, kad nes atsakovų bendravimas su vaikaičiu kenkia ar ateityje gali pakenkti nepilnamečio vaiko interesams. Aplinkybė, kad šalims ne visada pavyksta suderinti atsakovų bendravimo su vaikaičiu laiką, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovai nenori bendrauti su vaikaičiu, ar, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė iš esmės atsakovų ir jos sūnaus (atsakovų vaikaičio) bendravimui neprieštarauja. Ieškovė neigia esant konfliktiškus santykius su atsakovais dėl jų bendravimo su vaikaičiu, tačiau teismo vertinimu, jie nėra pakankamai geri, kad sudarytų sąlygas darniam ir pozityviam susitarimui dėl senelių ir vaikaičio bendravimo, gera visų valia ir bendru sutarimu.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra atsakovų pareiga, tai yra teisė, kuria jie gali pasinaudoti, siekdami susitikti su vaikai, tačiau įvertintina, kad pagal teismo sprendimą atsakovai bendravimo su vaikaičiu bendravimo vietą, laiką ir turinį privalo suderinti su ieškove. parinktam psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Susitikimuose turi dalyvauti ieškovė arba kitas ieškovės pavedimu vaikui artimas asmuo. Už psichologo paslaugas moka atsakovai. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) ieškovė praneša atsakovams elektroniniu paštu ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė įpareigojama užtikrinti vaikaičio atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Toks bendravimo tvarkos procesas, turintis tam tikrų papildomų sąlygų, galimai sudaro tam tikras objektyvias kliūtis atsakovams dažnai bendrauti su vaikaičiu, atsižvelgus ir į jų nuomonę, kad ieškovė nėra palankiai nusiteikusi atsakovų ir vaikaičio bendravimui. Ieškovė teisme nurodė, kad ji šeimoje su nepilnamečiu sūnumi visiškai nekalba apie atsakovus, nes nėra būtinybės kalbėti apie žmonės, kurių jų šeimos gyvenime nėra.

Teismas sprendžia, kad nors šiuo metu atsakovų ir vaikaičio ryšys nėra glaudus ir pilnai atkurtas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti atsakovų su vaikaičiu bendravimo tvarką, kaip prieštaraujančią ar pažeidžiančią vaikaičio interesus, net ir nenustačius aplinkybės, kad ieškovė sudaro kliūtis atsakovų vaikaičio bendravimui.

Teismo vertinimu, esant nepakankamai darniems ir geranoriškiems šalių santykiams, panaikinus teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nenustačius kitos, labiau vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, atsirastų prielaidos priešpriešai tarp ieškovės ir atsakovų dėl senelių ir vaikaičio susitikimų, kas teismo vertinimu labiau pakenktų nepilnamečio vaiko interesams, siekiant atkurti atsakovų ir vaikaičio ryšį ir santykius. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko tėvams ir seneliams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu, todėl teismas iš esmės ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, jei teismas netenkintų reikalavimo visiškai panaikinti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, laiko pakankamą šiuo atsakovų ir vaikaičio santykių atkūrimo periodu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimu nustatyta senelių ir vaikaičio bendravimo tvarka neriboja ginčo šalių laisva valia nuspręsti dėl ilgesnio, dažnesnio bendravimo tiek ryšio atkūrimo metu, tiek atkūrus ryšį, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, todėl teismas ieškovės prašomą nustatyti atsakovu su vaikaičiu bendravimo tvarka laiko esant reikalinga papildyti sąlyga, kad atsakovai susitarę ir suderinę su ieškove, gali bendrauti su vaikaičiu ir kitu laiku. Be to, ieškovės prašymas, jei teismas netenkintų reikalavimo visiškai panaikinti atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarką, nustatyti papildomą 1-2 mėnesių terminą bendravimo tvarkai suderinti, teismas vertina nepagrįstu ir neįrodytu, laikant, kad ieškovės informavimas prieš mėnesį apie atsakovų pageidavimą susitikti su vaikaičiu, yra pakankamas laiko tarpas bendravimo tvarkai suderinti, tame tarpe, pasitelkiant specialistus (ar psichologus). Taip pat nustatytinas konkretus išlaidų dydis atsakovų bendravimo su vaikaičiu išlaidoms padengti pagal ieškovės pateiktus išlaidų dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo nespręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Atsakovai su atsiliepimu pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi atsakovai iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė ieškinį tenkinti teismo nuožiūra ir teismas šiuo sprendimu nustato atsakovų ir vaikaičio bendravimo tvarką, darytina išvada, kad tenkinant iš dalies ieškinio reikalavimus, teismo sprendimas priimtas abiejų šalių naudai, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-1044/2019 nustatytą atsakovų A. L. ir N. L. bendravimo su vaikaičiu D. I. tvarką ir nustatyti, kad atsakovai A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaikaičiu D. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka:

atsakovai A. L. ir N. L. su vaikaičiu D. I. bendrauja pagal vaiko išreikštus poreikius ir bendru sutarimu su ieškove D. I. suderinus iš anksto (ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį) bendravimo tvarką (suderinus vietą, laiką, psichologo ir kitų specialistų dalyvavimą), kuriuos parenka ieškovė D. I.

Atsakovai A. L. ir N. L. apmoka su bendravimo tvarkos įgyvendinimu susijusias išlaidas, įskaitant psichologo ir kitų specialistų dalyvavimo, kelionės, bei pramogų išlaidas, susijusias su bendravimo tvarka. Esant psichologo ar kitų specialistų poreikiui, atsakovai A. L. ir N. L. privalo apmokėti jų bei ieškovės D. I. dalyvavimo išlaidas iki 100 (vieno šimto) eurų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.