Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

gynėjams advokatams Romualdui Briliui, Eugenijui Algirdui Burokui, Danguolei Mikalauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. H. J. (S. H. J.), gim. (duomenys neskelbtini), Čėčėnijoje, Rusijos Federacijoje, čečėnas, Rusijos Federacijos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) išsituokęs, nedirbantis, 5 klasių išsilavinimo, teistas: 1) 2005-03-02 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams 2 dienoms, 2005-03-02 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; 2) 2006-11-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; 3) 2008-07-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, šiuo metu atliekantis bausmę, neišnykę trys teistumai, gyv. (duomenys neskelbtini), Širvintose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d.,

A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, aukštesniojo išsilavinimo, teistas 2007-05-24 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str.1 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams 8 dienoms, 2007-05-24 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Ivies raj., Baltarusijos Respublikoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir

Z. T. (Z. T.), gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, bedarbis, registruotas darbo biržoje, aukštesniojo išsilavinimo, teistas 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. 50 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2012-09-03, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji S. H. J., A. P. ir Z. T., veikdami bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei neteisėtai valstybės sieną perėjusius tokius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaltinamieji S. H. J., A. P. ir Z. T., laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2007 m. lapkričio mėn. 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, S. H. J. paprašius A. P. ir su juo susitarus už atlygį neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šešis Rusijos Federacijos piliečius, o A. P. susitarus su Z. T., neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius šešis Rusijos Federacijos piliečius nugabenti iki Vilniaus ir perduoti S. H. J., viesiems bendrai aptarus veiksmų planą, 2007 m. lapkričio 15 d., apie 06.45 val., neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius šešis užsieniečius - Rusijos Federacijos piliečius R. B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0800 ir Nr. 0801, Maciučių kaimo prieigose, Dieveniškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, t. y. S. H. J., žinodamas, kad aukščiau nurodyti Rusijos Federacijos piliečiai yra atvykę į Minsko miestą, Baltarusijos Respublikoje, ir turi tikslą neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2007 m. lapkričio 14 d., apie 14.00 val., prie „McDonalds“ restorano, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitiko su A. P. ir Z. T. ir pasiūlė jiems už piniginį atlygį - 1800 eurų (6215,00 Lt), 2007 m. lapkričio 15 d. neteisėtai pergabenti šešis užsieniečius per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. A. P. ir Z. T. sutikus tai padaryti, jie visi trys apsikeitė telefonų numeriais ir aptarė bei suderino tolimesnių nusikalstamų veiksmų planą, kad S. H. J. telefonu nurodys užsieniečiams iš Minsko miesto atvykti į Ivies miestą, esantį netoli nuo A. P. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Ivjes rajone, ir 25 km atstumu nuo valstybės sienos, kur A. P. juos pasitiks ir automobiliu nuveš prie valstybės sienos Baltarusijos Respublikos pusėje bei parodys konkrečią vietą prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0800, kurioje galima neteisėtai pereiti valstybės sieną, o Z. T. pasitiks užsieniečius Lietuvos Respublikos pusėje ir savo automobiliu nuveš juos į Vilniaus miestą bei perduos S. H. J., kuris po to sumokės A. P. ir Z. T. sutartus pinigus. Iš karto po šio susitarimo, 2009 m. lapkričio 14 d., 17.32 val., A. P. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, o S. H. J. telefonu nurodė užsieniečiams atvykti į Baltarusijos Respublikos Ivies miestą ir jam apie tai pranešti bei paskambino A. P. ir pasakė, kad užsieniečiai netrukus atvyks į Ivies miestą. Vėliau S. H. J. dar kartą paskambinęs A. P. pranešė, kad užsieniečiai jau atvyko į Ivies miestą ir laukia prie bažnyčios. Po to, A. P. 2007 m. lapkričio 14 d. vakare, paskambino Z. T. ir pranešė, kad užsieniečiai jau atvyko bei 2007 m. lapkričio mėn. 15 d., naktį iš savo gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje, Ivies rajono, (duomenys neskelbtini), esančio 25 km atstumu nuo valstybės sienos, lengvuoju automobiliu „VW Passat“ nuvyko į S. H. J. nurodytą vietą prie bažnyčios, Ivies mieste, ir per du kartus šešis užsieniečius - tris moteris ir tris vyrus, nuvežė prie valstybės sienos Baltarusijos Respublikos pusėje, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0800, Maciučių kaimo prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų rajone ir apie 06 val. 45 min., parodė užsieniečiams kryptį kur eiti, kad jie neteisėtai patektų į Lietuvos Respublikos teritoriją, paaiškinęs kur jų lauks Z. T., ir taip neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius šešis užsieniečius - Rusijos Federacijos piliečius R. B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M.. Z. T. 2007 m. lapkričio 15 d., apie 06.00 val., automobiliu „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos Maciučių kaimo prieigose, Dieveniškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0801 ir apie 06.45 val., užsieniečiams - trims vyrams ir trims moterims, A. P. nurodyta kryptimi neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, jis pasitiko juos kelyje Kalviai - Maciučiai, už Maciučių kaimo, ir per du kartus minėtus užsieniečius savo automobiliu „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė prie restorano „McDonalds“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur perdavė S. H. J. ir paėmė iš jo dalį sutartos pinigų sumos, o S. H. J. užsieniečius apgyvendino nenustatytoje vietoje.

Ši baudžiamoji byla kaltinamojo A. P. atžvilgiu nagrinėjama Lietuvos Respublikos XXXII skyriaus, numatančio bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant, tvarka

Kaltinamasis S. H. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo pažinojo tik A. P., o Z. T. nepažinojo. Su A. P. 2005 metais kartu buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur pastarasis jo paprašė surasti žmones, norinčius nelegaliai patekti į Lietuvą, o jis jiems galėtų padėti nelegaliai pereiti valstybės sieną. Išėjus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, A. P. jį pats susirado per pažįstamą vaikiną, vardu Bislanas. A. P. žinojo Bislaną, jis yra iš Kauno. Bislanas nurodė jo (S. H. J.) telefono numerį ir paskambinęs pasiūlė susitikti „McDonalds“ restorane. Tai buvo 2007 m. vasaros pradžioje. Bislanas sakė, kad atvyksta jo artimieji ir prašė, kad A. P. padėtų jiems nelegaliai atvykti. Jis (kaltinamasis) A. P. pasakė, kad atvyks jo (kaltinamojo) tėvai ir prašė padėti, tačiau vėliau A. P. ant jo supyko, nes žmonės neatvyko. Po to Bislanas jam (S.H. J.) paskambino ir pasiūlė susitikti „McDonalds“ restorane ir tuomet prie kavinės atvažiavo jis, Bislanas, A. P. ir Z. T.. Kalba vyko apie nelegalų pergabenimą per valstybės sieną. Tuomet A. P. paprašė už nelegalų pervedimą sumokėti po 600 eurų už kiekvieną žmogų. Jis (S. H. J.) sutiko, tačiau kai jie susitiko vėliau, A. pasakė, jog nieko nedarys, nes yra žiema ir iškrito sniego. Po to susitiko jis (S. H. J.), Bislanas ir A. Tiksliau, Bislanas su Rizvanu paprašė jo (S. H. J.) surasti žmogų, galintį pervesti per sieną nelegalus. Tuomet jis paskambino A. bei davė jo telefono numerį Rizvanui ir šie tarėsi. Rizvanas prašė susitikti ir jis (kaltinamasis), Bislanas, Z. T. ir A. P. susitiko prie „McDonalds“ restorano. Bilasnas susitarė su A. P., kad nelegaliai perves per valstybės sieną žmogų už 300 eurų. Kiek jam (S. H. J.) žinoma, turėjo atvykti Rizvano tėvai. Jis (S. H. J.) dėl nelegalų gabenimo su nieku nesitarė, jokios naudos neturėjo. Rizvanas turėjo žmones, kuriuos reikėjo nelegaliai pervesti per valstybės sieną ir per jį (S. H. J.) jis susitarė su A. P.. Kai tuos žmones atvežė i Lietuvą, kažkuris kaltinamasis jam skambino, bet jis neatsakė. Po to jam (S. H. J.) skambino kažkokie vyrai ir jie norėjo, kad sumokėtų po 600 eurų už žmogų, bei prašė patarpininkauti, kad būtų sumažinta kaina. Tuomet jis (S. H. J.) nuvyko į autobusų stotį ir už pervestus žmones atidavė 1000,00 Lt. Tokiu būdu, jis pripažįsta kaltę tik dėl to, kad padėjo perduoti pinigus, taip pat, kad jis A. P. supažindino su Rizvanu. Taip pat jis (S. H. J.) dar turėjo paimti pasaugoti atvykusių asmenų daiktus. To jo prašė arba Batijevas, arba Rizvanas. Tuomet jis prie „McDonalds“ restorano paėmė daiktus, kuriuos atvežė A. P. ir Z. T., tačiau kadangi tą dieną turėjo reikalų, daiktus paliko stotyje saugykloje, o vėliau juos pasiėmė ir atidavė. Jokių pinigų už tarpininkavimą negavo. Nepalaiko savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes operatyvinis darbuotojas jį apgavo, t. y. pastarasis buvo pas jį atėjęs, davė paklausyti pokalbių, ir liepė visą kaltę prisiimti sau, todėl jis davė tokius parodymus. Jokių jo parodymų į protokolą nerašė, nebuvo advokato. Vėliau akistatos metu sužinojo, kad kiti kaltinamieji duoda parodymus prieš jį. Jam operatyviniai darbuotojai pažadėjo, kad jo veika nebus kvalifikuojama kaip organizatoriaus, o jis bus tik nusikaltimo bendrininkas. Be to jis yra tik penkių klasių išsilavinimo, visko gerai nesuprato. Nelegaliai valstybės sieną perėjusių šešių asmenų jis nepažinojo, norėjo jiems tik padėti. Atpažinimo metu jam buvo parodytos nuotraukos, kur tarp kelių lietuvių vienas buvo čečėnas, todėl jį ir atpažino. Šių asmenų pavardžių jis nenurodė, rodė tik asmenį, kuris yra čečėnas. Paaiškinti savo parodymų, kurie atitinka kitas bylos aplinkybes paaiškinti negali. Palaiko ir tik paskutinius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltę pripažįsta iš dalies, nepripažįsta tos aplinkybės, kad buvo nusikaltimo organizatorius, kadangi jis tik tarpininkavo, t. y. pasakė savo pažįstamam čečėnui, kad pažįsta žmogų, kuris gali nelegaliai pervesti žmones per valstybės sieną. Jis (S. H. J.) davė pinigų Z. T., nes kai pastarasis jam skambino, jis neatsiliepė, bet vėliau A. ir Z. paskambino Rizvanui ir šis jam (S. H. J.) paskambinęs pasakė, kad Z. T. prašo už vieną žmogų ne po 300 eurų, o po 600 eurų. Tuomet jis (S. H. J.) nuvažiavo į stotį ir už čečėnų atvežimą atidavė Z. 1000,00 Lt. Jų pokalbio atvykę čečėnai negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Nelegaliai valstybės sieną kirtę čėčėnai buvo atvežti vakare, juos Z. T. atvežė per du kartus. Iš viso buvo šeši žmonės. Kas nelegalus nuvežė į Pabradę, nežino, nes jie stotyje persėdo į Rizvano automobilį „Hondą“. Kodėl kiti žmonės į Pabradę važiavo autobusu – nežino. Jam buvo žinoma, kas A. P. turėjo žmones pervesti iš Baltarusijos į Lietuvą, o Z. T. juos atvežti į Vilnių. Kodėl Z. T. ir A. P. duoda jam nepalankius parodymus, paaiškinti negali, jų tarpusavio santykiai, normalūs, nesusipykę. Pastarieji vėliau buvo atvykę pas jį į Širvintas, buvo nepatenkinti tuo, kad jis neva per mažai jiems sumokėjo už nelegalų pervežimą, nes vasarą buvo tartasi, kad už žmogų reikia sumokėti po 300 eurų kiekvienam, o kai atvyko žmonės, Bislanas jam paskambino ir pasakė, kad iš jo prašo jau ne po 300, o po 600 eurų už žmogų. Kiti kaltinamieji dėl apmokėjimo tarėsi su Bislanu, t. y. jie su Bislanu susitarė, o po to, kai Bislanas kažkur išvažiavo, A. P. ir Z. T. pradėjo pinigų reikalauti iš jo (S. H. J.), nes jis kartu dalyvavo pokalbyje apie nelegalų gabenimą. Vėliau kaltinamasis S. H. teisme parodė, kad jie buvo susitarę, kad už kiekvieną žmogų bus sumokėta po 300 eurų, t. y. A. P. jo prašė dėl tokios sumos pasakyti per valstybės sieną gabenamiems žmonėms, tačiau tie žmonės pasakė, jog sumokės po 600 eurų. Apie tokią žadamą sumokėti sumą jis (S. H. J.) pasakė A. P., kad tik žmones pervestų. Tačiau nori pasakyti, kad A. P. dėl apmokėjimo tarėsi su Bislanu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 26-27, 29-30, 36-37), kaltinamasis S. H. J. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad šešerius metus gyvena Lietuvoje, turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. 2004 metais jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir buvo patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Ten susipažino su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. P.. Jam gyvenant Lietuvoje, nuolat skambindavo iš Čečėnijos pažįstami žmones, kurie žinojo, kad jis Lietuvoje turi daug pažįstamų ir gali padėti kitiems čečėnams, kurie teisėtai neturi galimybės atvažiuoti į Lietuvą, patekti į Lietuvos Respubliką. Jis žinojo, kad 2007 metų pabaigoje turi atvažiuoti iš Čečėnijos žmonės į Baltarusijos Respubliką, o jis turi suorganizuoti pergabenti šiuos asmenis per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką. Žinojo, kad atvažiuojantys čečėnai neturi Lietuvos Respublikos vizų. Jis susitarė su A. P., kad šis padės jam neteisėtai pergabenti atvykusius čečėnus per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Jis 2007 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, susitiko su A. P. prie „McDonalds“ restorano, esančio šalia Vilniaus autobusų stoties. Į susitikimą A. P. atvažiavo su Z. T.. Jis su A. P. susitarė, kad atvažiuos iš Rusijos Federacijos trys žmonės, kuriuos A. P. neteisėtai perves per Baltarusijos Respublikos - Lietuvos Respublikos sieną, o už tai jis sumokės A. P. 300 eurų. Jis žinojo, kad A. P. yra buvęs Baltarusijos pasienietis ir gerai žino valstybinę sieną. Jis žinojo, kad A. P. susitarė su Z. T., kad jie abu perves žmones per valstybės sieną. A. P. atves žmones iki sienos Baltarusijos Respublikos pusėje, o Z. T. pasitiks juos Lietuvos pusėje ir atveš į Vilnių. Kaip A. P. tarėsi su Z. T. dėl atlygio už žmonių gabenimą dalinimosi, jis nežino. Jo tai nedomino, kadangi jis pats tarėsi tik su A. P.. Nors į susitikimą prie restorano „McDonalds“ atvažiavo A. P. su Z. T., tačiau Z.pokalbyje nedalyvavo. Jis kalbėjosi tik su A. 2007 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kai iš Čečėnijos į Baltarusijos Respubliką atvyko šeši čečėnų tautybės žmonės, jis arba pats arba per pažįstamą taksistą susisiekė su A. P. ir pranešė, kad žmonės atvyko ir, kad juos reikia gabenti per sieną. Tiksliai kas kam skambino, jis neprisimena. Kai atvykę minėti čečėnai jau buvo Lietuvoje, jam paskambino kažkuris iš čečėnų ir pasakė, kad pasiklydo. Tuomet jis paskambino Z. T. ir liepė surasti minėtus žmones bei atvežti į Vilnių. Minėti atvykę žmonės jam nurodė, kad yra kažkur prie Širvių kaimo. Tą informaciją jis perdavė Z. T.. Tuomet Z. surado žmones ir atvežė į Vilnių. Žmonių, kurie atvažiavo iš Čečėnijos, jis nepažįsta, jie nėra jo giminaičiai ar draugai. Jie tiesiog čečėnų tautybės. Tiems žmonėms jis buvo išnuomojęs butą netoli prekybos centro „Europa“ Vilniuje. To buto adreso neprisimena. Parodyti taip pat negalėtų, kadangi viskas vyko seniai, neprisimena. Minėti šeši asmenys jo nuomojamame bute gyveno keletą dienų, o vėliau patys nuvažiavo į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje ir paprašė prieglobsčio. Be to, minėti asmenys Baltarusijos Respublikoje vienam taksistui, kurio vardo, pavardės nežino, tačiau tuo metu žinojo mobiliojo telefono numerį, buvo palikę savo du kelioninius krepšius. Kai žmonės jau buvo Vilniuje, jis paprašė Z. T., kad šis atvežtų iš Baltarusijos į Lietuvą minėtus kelioninius krepšius. Vėliau jis susitiko su A. P. ir Z. T. prie „McDonalds“ restorano Vilniuje, šalia autobusų stoties, ir Z. atidavė jam minėtus kelioninius krepšius. Jis tuos krepšius per savo pažįstamus, kurių pavardžių nežino, perdavė į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje. Jis A. P. atidavė 1850 eurų už neteisėtą minėtų šešių čečėnų gabenimą per valstybės sieną. Jis mano, kad nėra skolingas A. P.. Vėliau A. su Z. atvažiavo pas jį į Širvintų miestą. Jie kalbėjosi dėl sumokėtų pinigų. A. P. ir Z. T. manė, kad jis turi sumokėti dvigubai daugiau, t. y. kiekvienam po 1800 eurų. Jis pasakė, kad su A. P. tarėsi, kad mokės po 300 eurų už kiekvieną neteisėtai per sieną pervestą žmogų, todėl jis ir sumokėjo 1800 eurų. Vėliau su A. P. ir Z. T. susitikęs nebuvo. Jis pažinojo Lietuvoje gyvenančius R. N., A. B. ir B. B.. B. B. vėliau išvažiavo atgal į Čečėniją. Jis turėjo šių asmenų mobiliųjų telefonų numerius. Jie kartais susiskambindavo ir bendravo, tačiau šie trys žmones niekaip nesusiję su minėtų šešių čečėnų gabenimu per valstybės sieną. Apie asmenų gabenimą per valstybės sieną su R. N., A. B. ir B. B. niekada nešnekėjo. Jie tokia veikla neužsiima. Pastarieji asmenys niekada jo neprašė tuo užsiimti. Padėti pereiti tautiečiams valstybės sieną jo prašė pažįstami, gyvenantys Čečėnijoje, kurių pavardžių jis nežino. Su A. P. dėl neteisėto čečėnų gabenimo per valstybės sieną jis tarėsi vienas. Perklausęs jam pateiktą telefoninį pokalbį Nr. 72, vykusį 2007 m. lapkričio 27 d., 16.24.24 val., kaltinamasis S. H. J. parodė, kad pokalbyje jis kalbasi su A. P. ir derina susitikimo laiką ir kalba apie kelioninius krepšius. Jis prašė atvežti krepšius į Vilnių. Jis pilnai prisipažino, kad organizavo šešių čečėnų tautybės asmenų neteisėtą gabenimą per valstybės sieną. Minėtų šešių asmenų duomenų jis nežino, kadangi jų nepažįsta, tačiau prisimena, jog tai buvo trys moterys ir trys vyrai. Vienas senyvo amžiaus vyras buvo su žmona. Kiti vyriškiai jauni, iki trisdešimties metų amžiaus. Jų nei vardų nei pavardžių jis nežinojo.

Vėlesnės apklausos metu kaltinamasis S. H. J. parodė, kad jis nebuvo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną organizatorius. 2007 metų pabaigoje kažkas iš Lietuvoje gyvenančių čečėnų, tačiau neprisimena kas, jo paklausė, ar jis pažįsta žmonių, galinčių gabenti per valstybės sieną žmones, kadangi į Lietuvą nori atvažiuoti kiti čečėnai. Jis prisiminė A. P.. Jis pats paskambino A. ir neprisimena, ar telefoninio pokalbio, ar susitikimo metu, jis pasakė pastarajam, kad į Lietuvą žada atvažiuoti čečėnai, kuriuos reikės pervesti per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Jis davė A. P. pažįstamo taksisto iš Smolensko telefono numerį ir A. pats susiskambino su minėtu taksistu. Jis pats taksisto anketinių duomenų nežino. 2007 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, į Smolenską atvažiavo šeši čečėnai - R. B., Z. Z., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M.. Minėtas taksistas iš Smolensko atvežė visus tuos šešis čečėnus į kažkurį Baltarusijos miestą, kur juos pasitiko A. P.. Tuomet A. palydėjo minėtus šešis asmenis iki Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sienos. Pats A. P. susisiekė su Z. T. ir šis pasitiko minėtus šešis asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje bei atvežė į Vilnių. Vilniuje, netoli geležinkelio stoties, jis perėmė žmones iš Z. T.. 2007 m. lapkričio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, ryte, Z. T. atvežė tris čečėnus į Vilnių ir paprašė, kad jis sumokėtų pinigus už jų gabenimą. Jis surinko iš atvežtų čečėnų pinigus, neprisimena kiek, ir atidavė juos Z. T.. Tuomet Z. vakare atvežė į Vilnių dar tris čečėnus, neteisėtai perėjusius valstybės sieną. Visus tuos šešis žmones jis tik pasitiko Vilniuje ir paliko Vilniaus autobusų stotyje. Jokio buto jiems nenuomojo, nežino, kas palydėjo tuos žmones į Užsieniečių registracijos centrą. Jis nėra nusikaltimo organizatorius, o tik tarpininkas, jokios materialinės naudos iš to neturėjo ir jos nesiekė. Z. T. akivaizdoje jis surinko pinigus iš čečėnų, atvežtų ryte, ir perdavė pinigus Z. Sau pinigų nepasiliko. Jis turi pravardę „Božok“.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94-95, 97-99,101, 105-106) kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2004 metais jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir jis buvo patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Ten susipažino su čečėnu S. H. J.. 2007 metais jis su pastaruoju atsitiktinai susitiko Vilniuje, prie prekybos centro „Europa“. Ten S. H. J. dirbo statybose. Šis jo paprašė padėti per valstybės sieną pervesti jo giminaičius. S. sakė, kad iš Čečėnijos atvažiuos trys giminaičiai. Jis suprato, kad minėti asmenys neturi Lietuvos Respublikos vizų. S. H. J. paprašė padėti pervesti tuos tris žmones per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei pažadėjo sumokėti už tris pervestus per sieną asmenis 600 eurų. Jis su S. pasikeitė telefono numeriais. Jis seniai pažįsta Z. T.. Vėliau S. H. J. jam paskambino, bet jis buvo Baltarusijoje, todėl atsakė, kad perskambins, kai bus Lietuvoje. Lietuvoje jis būdavo dažnai. Atvažiavęs į Lietuvą, tikslios datos neprisimena, jis paskambino S. ir susitarė susitikti prie „McDonalds“ restorano, esančio šalia Vilniaus autobusų stoties. Jis nenorėjo į susitikimą važiuoti vienas. Be to, pervedant čečėnus per valstybės sieną, jam reikėjo žmogaus, kuris pasitiktų čečėnus Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jis pats galėjo čečėnus Baltarusijos Respublikos teritorijoje atvesti iki Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sienos. Todėl jis paskambino Z. T.. Šalčininkuose jis perėjo pasienio kontrolės punktą, kur jį pasitiko Z. T., atvažiavęs jo pasiimti automobiliu „Audi“, dviejų durų, mėlynos spalvos. Jis su Z. nuvažiavo į „McDonalds“ restoraną prie Vilniaus autobusų stoties, kur susitiko su S. H. J.. Pastarasis į susitikimą atvažiavo ne vienas. Jis matė, kad su juo buvo dar trys ar keturi žmonės - čečėnai, kurių jis nepažįsta. Jis kalbėjosi su S. H. J., o Z. stovėjo šalia ir, nors į pokalbį nesikišo, viską girdėjo. Kiti čečėnai stovėjo atokiau. Tuomet S. H. J. konkrečiai paaiškino, kad reikės pervesti per valstybės sieną jo motiną ir dar du giminaičius, kad giminaičiai greitai atvažiuos į Baltarusijos Respubliką, į Ivies miestą. Kada žmonės atvažiuos, tikslios datos nenurodė ir paaiškino, kad kai šie atvažiuos, jis paskambins. Nuo Ivies miesto iki Vilniaus yra apie šimtą kilometrų. Nuo Ivies miesto iki Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sienos yra apie trisdešimt kilometrų. Su S. susitarė, kad šis jam sumokės už trijų žmonių pervedimą per valstybės sieną 600 eurų. Po susitikimo su S., jis su Z. T. susitarė, kad užsiims čečėnų pergabenimu, o gautus 600 eurų kaip atlygį, pasidalins pusiau. Su Z. susitarė, kad jis atves čečėnus iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos, prie valstybės sienos ženklo Nr. 0800. Baltarusijos Respublikos teritorijoje netoli minėto ženklo yra Dobropolės kaimas, o Lietuvos Respublikos teritorijoje prie minėto valstybės sienos ženklo yra Maciučių kaimas. Čečėnus, perėjusius valstybės sieną, jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėjo pasitikti Z. T. ir automobiliu nuvežti į Vilnių. Po to jis laukė S. H. J. skambučio. Kažkurį vakarą, tiksliai datos ir laiko neprisimena, jam į mobilųjį telefoną, kurio numeris +(duomenys neskelbtini), iš mobiliojo telefono, kurio numeris lietuviškas, paskambino S., kuris buvo Lietuvoje, bei pasakė, kad giminaičiai netrukus atvažiuos į Ivies miestą. Tą pačią dieną S. H. J. paskambino antrą kartą ir pasakė, kad giminaičiai jau atvažiavo į Ivies miestą ir laukia prie bažnyčios. Nuo jo gyvenamosios vietos iki Ivies miesto yra trylika kilometrų. Jis pasiskolino iš draugo automobilį „VW Passat“ ir nuvažiavo į Ivies miestą, kur prie bažnyčios rado jo laukiančius šešis čečėnų tautybės žmones - tris moteris ir tris vyrus. Dvi moterys buvo vyresnio amžiaus, o viena buvo jauna. Šių žmonių nei vardų, nei pavardžių nežino, nepaklausė. Žmonės jo laukė sėdėdami automobilyje su rusiškais numeriais. Pamatęs, kad atvažiavo ne trys čečėnai, kaip buvo sutarta, o šeši, jis skambino S. H. J. į mobilųjį telefoną, tačiau šis neatsiliepė. Tuomet jis paskambino Z. T. ir pasakė, kad atvažiavo šeši čečėnai, o ne trys. Z. pasakė, kad vežtų visus šešis. Jie pasitarė, kad už šešių žmonių pervedimą per sieną turėtų gauti dvigubai daugiau pinigų. Pamanė, kad dėl pinigų su S. H. J. susitars vėliau. Jis susisodino visus šešis čečėnus į automobilį ir vežė juos link Baltarusijos ir Lietuvos sienos, link valstybės sienos ženklo Nr. 0800. Važiuojant automobiliu, kažkuris iš vežamų vyriškių jam sumokėjo 300 eurų. Pagal susitarimą su S., jis vėliau turėjo gauti dar 300 eurų. Pakeliui jis susiskambino su Z. ir kai šis jau buvo prie valstybės sienos iš Lietuvos Respublikos pusės, jis atvedė šešis čečėnus prie valstybės sienos ir parodė šiems, kur turi eiti, kad patektų į Lietuvos Respublikos teritoriją. Jis pats per valstybės sieną nėjo. Visi šeši čečėnai perėjo valstybės sieną netoli valstybės sienos ženklo Nr. 0800. Toje vietoje prie sienos nėra jokių užtvarų, tik kontrolinė pėdsakų juosta. Parodęs čečėnams į kurią pusę eiti, jis grįžo į namus. Čečėnai su savimi nešėsi labai didelį kelioninį krepšį. Gali būti, kad jie turėjo daugiau daiktų, tačiau jis įsidėmėjo tik didelį kelioninį krepšį. Per valstybės sieną čečėnai perėjo su minėtu dideliu kelioniniu krepšiu. Po to, jis susiskambinėjo su Z. T. ir sužinojo, kad šis nuvežė čečėnus į Vilniaus autobusų ar geležinkelio stotį. Ar vienu kartu juos visus nuvežė, ar per kelis kartus, nežino. Po kelių dienų jis susiskambino su Z. T., jis (A. P.) atvažiavo į Lietuvą ir kartu su Z. jo automobiliu „Audi“ nuvažiavo į „McDonalds" restoraną, prie Vilniaus autobusų stoties, kur susitiko su kažkuo iš čečėnų. Neprisimena, su kuriuo iš čečėnų buvo susitikę, tačiau kažkam atidavė kelioninį krepšį. Minėtą krepšį turėjo per sieną vedami čečėnai, o vėliau tas krepšys kažkodėl buvo pasilikęs pas Z. T.. Z. krepšį atidavė čečėnams. Likusių pinigų už pervestus čečėnus jiems niekas nesumokėjo. Vėliau jis su Z. T. važiavo į Širvintas pas S. H. J., tačiau pradėjus kalbėti apie atsiskaitymą, S. apsimetė, kad nežino apie ką kalba ir pinigų už pervestus per sieną žmones nesumokėjo. Daugiau jie su čečėnais nesusitikinėjo. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.Taip pasielgė tik dėl pažadėto atlygio, nes tuo metu nedirbo ir jo šeimai trūko pinigų.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis A. P. patvirtino šiuos savo parodymus ir papildomai parodė, kad pusę sutartos sumos - 300 eurų jam sumokėjo vienas iš važiavusių čečėnųo dėl likusių pinigų paaiškino, kad su jais atsiskaitys S. H. J..

Vėlesnės apklausos metu kaltinamasis A. P. parodė, kad kai Ivies mieste atvažiavo prie bažnyčios paimti žmonių, matė nuo bažnyčios nuvažiuojantį taksi automobilį. Suprato, kad čečėnus į Ivies miestą atvežė taksi automobilis. Koks tai automobilis, nežino, neprisimena, neįsidėmėjo. Jis turėjo nuvežti čečėnus iki Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sienos. Minėti šeši čečėnai buvo pagyvenęs vyriškis, dvi senyvos moterys, du jaunuoliai ir viena jauna mergina. Visi šeši žmones netilpo į jo automobilį „VW Passat“, todėl jis liepė į mašiną sėsti trims čečėnams. Šalia jo atsisėdo pagyvenęs vyriškis. Jam už nugaros į automobilį atsisėdo dvi senyvo amžiaus moterys. Minėtas pagyvenęs vyriškis buvo vidutinio ūgio, žilais plaukais, tamsaus gymio. Apsivilkęs tamsiais drabužiais. Abi pagyvenusios moterys buvo apsigaubusios skaromis. Jų veidus mažai matė. Matė, kad moterys pagyvenusios, žilais plaukais, stambios. Ypatingų bruožų neįsidėmėjo. Tuos tris žmones nuvežė beveik iki sienos, iki minėtos vietos, šalia valstybės sienos ženklo Nr. 0800, išleido iš automobilio maždaug apie 500 metrų atstumu nuo sienos, miške, ir liepė palaukti. Tuomet jis grįžo atgal į Ivies miestą ir prie bažnyčios rado jo laukiančius kitus tris žmones. Tai buvo du jaunuoliai ir mergina. Jaunuoliai maždaug trisdešimties metų amžiaus. Vienas buvo aukštesnio ūgio, kitas vidutinio. Abu vidutinio kūno sudėjimo, tamsaus gymio. Mergina buvo apsigaubusi galvą skara, todėl sunku pasakyti jos kūno sudėjimą. Matė tik veidą. Prisimena, kad mergina pasirodė graži, tik didele nosimi. Jis nuvežė žmones link valstybės sienos, sustojo toje vietoje, kur buvo palikęs laukti senukus. Tuomet visus šešis žmones vedė miško keliu link valstybės sienos ženklo Nr. 0800. Iki ženklo likus apie penkiasdešimt metrų, jis ranka parodė žmonėms į kurią pusę reikia eiti, o pats apsisuko ir grįžo į automobilį. Skubėjo išvažiuoti, kad nebūtų sulaikytas pasieniečių. Matė, kad visi šeši žmonės nuėjo jo parodyta kryptimi. Kaip jie perėjo kontrolinę pėdsakų juostą, nematė. Žinojo, kad tuos žmones Lietuvos teritorijoje pasitiks Z. T.. Minėti žmonės jam kažkiek sumokėjo už atvežimą iki sienos, tačiau kiek - neprisimena. Už žmonių gabenimą jam turėjo sumokėti S. H. J..

Kaltinamasis Z. T. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. P. pažįsta nuo 2000 metų, o S. H. J. pirmą kartą matė prie prekybos centro „Europa“, kai pirmą kartą ten buvo nuvažiavęs su A. P.. Pripažįsta, kad nelegalus vežė į Vilnių, bet prie valstybės sienos nebuvo, juos paėmė iš kaimo. Už tai S. H. J. jam jokių pinigų nedavė. 2007 m. vasarą jam paskambino A. P. ir paklausė, ar galėtų pavežti jį į Vilnių. A. iš Baltarusijos perėjo muitinę ir jau Lietuvos pusėje jis pastarąjį paėmė bei nuvežė į Vilnių, kur prie prekybos centro „Europa“ jie susitiko su S. Prie prekybos centro A., S. ir dar kažkoks nepažįstamas vaikinas pasikalbėjo apie pusvalandį, tačiau apie ką vyko pokalbis, jis negirdėjo, nes buvo likęs automobilyje. Po šio susitikimo A. jis vėl parvežė prie valstybės sienos. Po kažkiek laiko, tiksliai kada – neprisimena A. prašymu, jį nuvežė prie restorano „McDonalds“, kur pavalgė ir išėjus, A. liepė jam sėstis į mašiną, pats liko pasikalbėti su priėjusiais S. H. J. ir kažkokiu nepažįstamu aukštu vaikinu. Jie kalbėjosi apie valandą, tačiau apie ką vyko pokalbis, negirdėjo. Važiuojant link namų A. paprašė jo pavežti tris vyresnio amžiaus žmones, jo giminaičius. Minėjo, jog giminaičiai serga ir turi vykti į Vilnių gydytis, todėl juos reikia paimti nuo valstybės sienos ir nuvežti iki ligoninės. Su tokiu pasiūlymu jis sutiko. Maždaug po poros mėnesių paskambino A. ir pasakė, kad jo nurodytą dieną, tam tikroje vietoje jie turi susitikti prie valstybės sienos. Susitikti turėjo ne prie pasienio posto, bet kaime ties Lietuvos ir Baltarusijos siena, ten yra kelias, einantis link Baltarusijos. A. P., kaip buvęs pasienietis, žinojo visas apylinkes, kaimus bei keliukus. Taigi, jis (Z. T.) turėjo atvažiuoti ir Lietuvos Respublikos pusės ne prie pasienio posto, bet link valstybės sienos, iki jos maždaug trijų kilometrų atstumu ir nurodytame keliuke paimti sutartus tris asmenis. Tačiau sutartą rytą jis pramiegojo ir jam apie 7.00 val. paskambinęs A. pasakė, kad jo motinai, gyvenančiai Dieneviškėse, paliko šešis kepaliukus duonos bei liepė atvažiuoti į sutartą vietą jų paimti. Tai reikėjo suprasti, kad jis kalba apie per valstybės sieną nelegaliai pergabenamus žmones, t. y. kad jis atvedė žmones ir jie perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Apie 8.00 val., jis atvažiavo į sutartą kaimą ir pamatė lauku einančią šešių žmonių grupę. Žmonės nešėsi kuprines ir prisistatė nuo A. Vienas iš jų turėjo žemėlapį su nuorodomis, jeigu jų niekas neatvažiuotų paimti. Paklausus, kur juos nuvežti, vienas vyras paaiškino, kad važiuoja pas sūnų į Vilnių. Pirmą kartą į automobilį įsisodino tris vyresnio amžiaus žmones, nes visi netilpo. Du vyrai ir jauna mergina paklausė, kur važiuoja autobusai ir jis jiems liepė eiti į Dieveniškes bei paaiškino kelią. Tuomet tris vyresnio amžiaus asmenis nuvežė į Vilnių, prie geležinkelio stoties, kur „VW“ automobiliu atvažiavo S. H. J. su dar vienu vaikinu, ir jo atvežti žmonės persėdo į jų mašiną. Po kurio laiko jam paskambino ar S. H. J., ar A. P. ir pasakė, kad tie trys žmonės pasiklydo, yra kažkur prie Širvių kaimo ir, kad jis važiuotų jų ieškoti. Nuvažiavęs į Širvių kaimą, ten surado pasiklydusius tris žmones ir apie 17.00 - 18.00 val., nuvežė juos į Vilnių. Sutartoje vietoje, netoli geležinkelio, atvažiavo S. H. J. su kažkokiu jaunu vaikinu lietuviu ir tuos žmones paėmė. Jokių pinigų – 1000,00 Lt S. jam nedavė, nes dėl pinigų jis tarėsi su A. P., kuris žadėjo sumokėti už žmonių atvežimą, bet apie konkrečią sumą nekalbėjo. Po žmonių pervežino A. jam sumokėjo 200,00 Lt už benziną ir pažadėjo, kad kai pasiims iš žmogaus pinigus, atsiskaitys ir su juo už tai, kad žmones nuvežė į Vilnių, bet konkrečios sumos nepasakė. Buvo kalba apie 1000,00 Lt, tačiau šių pinigų jam niekas nedavė. Kiek pamena, tą dieną telefonu bendravo su A. P., S. H. J. ir dar kažkokiu žmogumi. Žino, kad S. H. J. pravartė yra „Božok“. Maždaug po 5 – 6 dienų jam paskambino kažkoks žmogus ir prašė atvažiuoti į Baltarusiją, į degalinę ir iš taksisto paimti du didelius krepšius. Tai yra ne tie krepšiai, kuriuos S. H. J. nunešė į stotį. Sutartu laiku, netoli už valstybės sienos, Baltarusijos pusėje, degalinėje prie jo privažiavo taksistas ir perdavė krepšius, kuriuos jis atvežė į Lietuvą. Apie krepšius jis pasakė A. ir vieną dieną jie krepšius nuvežė į Vilnių ir perdavė tam pačiam jaunuoliui, kuris buvo atvykęs pasiimti tų trijų žmonių. Maždaug po savaitės jam paskambino A. P. ir paprašė nuvažiuoti į Širvintas, paaiškino, kad S. su juo neatsiskaitė už pervestus žmones. Ten A. kažką aiškinosi su S., bet kiek jam žinoma, S. pinigų nesumokėjo. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jais galima vadovautis, tačiau kai kurios detalės juose nėra tikslios, nes sulaikius, operatyviniai darbuotojai laikė jį dvi paras nieko nepaaiškinę, dėl ko sulaikė. Tuomet jis jiems paaiškino, kad jokių žmonių per sieną nevedė. Vėliau buvo padaryta jo ir A. P. akistata ir po akistatos pareigūnai leipė jam duoti parodymus tokius, kokius davė A. Parodymų jam niekas nediktavo, tačiau jis girdėjo ką sakė A. P., jam buvo duoti perklausyti telefoniai pokalbiai su A. ir S., todėl ir davė tokius parodymus. Patvirtina, kad jis žinojo, kad A. P. perves žmones per valstybės sieną ir jis juos turės pasiimti, taip kalbėjo telefonu, žinojo, kad bus trys žmonės, o kad bus – šeši, nežinojo. Pripažįsta, kad A. P. žadėjo atsiskaityti, bet nesitarė dėl konkrečių sumų. Parodymuose 1800 eurų sumą paminėjo iš A. P. žodžių. Ką dėl žmonių pervedimo tarėsi A. P., jis nežino, jam reikėjo tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, prie „nebylio“ namo, kuris yra 5 km atstumu nuo valstybės sienos, paimti žmones ir nuvežti juos į Vilnių. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tai, kad gavo pinigus iš S. H. J., jis melavo. To nebuvo.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 172-175, 177), kaltinamasis Z. T. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2007 metų spalio pabaigoje, jis su A. P. savo automobiliu „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį buvo nusipirkęs iš nepažįstamo vyriškio, tačiau savo vardu automobilio neregistravo, nuvažiavo iki „McDonalds" restorano, esančio šalia Vilniaus autobusų stoties, kur A. susitiko su S. H. J.. Ten A. kalbėjo su S., tačiau jis pokalbio negirdėjo, nes buvo maždaug už dešimties metrų. Po pokalbio jis su A. P. grįžo į Šalčininkus. Pakeliui A. jam papasakojo, kad su S. susitarė dėl pastarojo giminaičių neteisėto pergabenimo per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Tuomet jis (Z. T.) susitarė su A. P., kad A. atvykusius į Baltarusijos Respubliką S. giminaičius atves iki Lietuvos valstybės sienos, o perėjusius sieną minėtus asmenis jis (Z. T.) nuveš į Vilnių. A. sakė, kad S. H. J. pažadėjo už minėtų asmenų neteisėtą pervedimą per valstybės sieną sumokėti jam asmeniškai 300 eurų. 2007 metų pabaigoje jis naudojosi mobiliuoju telefonu, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio 14 d., vakare, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. P. ir pasakė, kad žmonės, kuriuos reikia pergabenti per valstybės sieną, atvyko ir, kad jis atves tuos žmones iki valstybės sienos ženklo Nr. 0801, esančio prie Maciučių kaimo, Dieveniškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone. Tuomet jis turėjo pasitikti atvestus žmones Lietuvos Respublikos teritorijoje ir padėti jiems nusigauti iki Vilniaus. 2007 m. lapkričio 15 d., apie 07.00 val., jis žinojo, kad šeši čečėnai - trys moterys ir trys vyrai, neteisėtai kirto valstybės sieną ir jau yra Lietuvoje. Ryte jam bevažiuojant savo automobiliu „Audi 90“ keliu, vedančiu iš Kalvių kaimo į Maciučių kaimą, pamatė pasieniečių džipą, todėl paskambino į Baltarusiją A. P. ir pasakė, kad važinėja pasieniečiai, paklausė, ar nesimato sienos kirtimo pėdsakų. Pokalbyje su A. minėjo pirtį, tiksliau, rusiškai sakė žodį „bania“, kas pagal jų susitarimą reiškia sienos kirtimo vietą, o ne kažkokią pirtį. Po to jis (Z. T.) pasitiko nelegalus už Maciučių kaimo, kelyje Kalviai - Maciučiai. Sieną kirto dvi senyvo amžiaus moterys, vienas senyvo amžiaus vyras, viena jauna moteris ir du jauni vyrai. Pagal šių žmonių išvaizdą buvo galima pasakyti, kad jie čečėnai. Jis sustojo ir pasakė žmonėms, kad jis nuo „Božok“. Tokia yra S. H. J. pravardė, todėl žmonės jį suprato. Vienas vyriškis turėjo Lietuyvos žemėlapį. Jauna moteris ir du jauni vyrai pėsti, turėdami žemėlapį, pasuko eiti link Šalčininkų. Jis pastariesiems liepė eiti pamiške, kad nepastebėtų pasieniečiai. Senyvo amžiaus čečėnus - dvi moteris ir vyrą jis savo automobiliu „Audi 90“ nuvežė į Vilnių, prie „McDonalds“ restorano, esančio prie Vilniaus geležinkelio soties, kuriuos atėjės pasiėmė S. H. J.. S. už pervestus per sieną ir atvežtus į Vilnių čečėnus jam sumokėjo dalį pinigų, tačiau kiek pinigų sumokėjo – neprisimena, bet pamena, jog sumokėjo ne visą sutartą sumą. S. paaiškino, kad likusius pinigus sumokės, kai jis į Vilnių atveš likusius tris čečėnus - jauną moterį ir du jaunus vyrus. Tuomet jis suprato, kad S. juos apgavo ir, kad neatiduos visų sutartų pinigų, todėl nusprendė likusių trijų čečėnų neieškoti ir į Vilnių jų nevežti. Tada jis sugrįžo į Šalčininkus, į namus. Tos pačios dienos popietę jam paskambino S. H. J. ir liepė surasti ir paimti pasiklydusius Lietuvos teritorijoje minėtus tris čečėnų tautybės žmones, bei paaiškino, jog pastarieji yra prie Širvių kaimo. S. užuominomis kalbėjo, kad viską žino apie jį, apie jo šeimą ir leido suprasti, kad jeigu neatveš čečėnų į Vilnių, jam gali būti blogai. Nieko konkretaus S. negrasino, tačiau jis pakluso pastarojo reikalavimui. Tuomet jis tuo pačiu automobiliu numažiavo į Širvių kaimą ir prie Širvių senosios mokyklos rado ir paėmė tris čečėnus, kuriuos atvežė į Vilnių ir išleido prie Vilniaus geležinkelio stoties. Minėtų žmonių pasiimti atėjo S. H. J., kuris sutartų pinigų už čečėnų pervedimą per valstybės sieną neatidavė. Kol čečėnai buvo pervedami per sieną ir vežami į Vilnių jis mobiliuoju telefonu bendravo tai su A. P., tai su S. H. J.. Telefonu derino laiką, vietą, kainas. 2007 m. lapkričio 16 d., ryte, į Lietuvą atėjo A. P., jie susiskambino ir jis (Z. T.), pasiėmęs A. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, nuvažiavo į Širvintų miestą susitikti su S. H. J.. Jie tikėjosi, kad pastarasis atiduos žadėtus pinigus, tačiau S. pinigų neatidavė. Vėliau, maždaug po savaitės, S. jam vėl paskambino ir liepė iš Baltarusijos paimti kelioninius krepšius, priklausančius jau minėtiems per sieną pervestiems čečėnams bei paaiškino, kad jam paskambins žmogus, kuris susitars su juo dėl minėtų krepšių. Netrukus jam paskambino iš Baltarusijos nepažįstamas vyriškis, su kuriuo jis susitarė, kad Benekonių kaime, Baltarusijoje, jis paims iš to žmogaus S. minėtus krepšius. Vėliau krepšius jis parsivežė į namus. Maždaug po savaitės A. P. susiskambino su S. H. J. ir susitarė, kad susitiks Vilniuje. Jis susitikimo metu turėjo S. atiduoti minėtus krepšius, o S. jiems turėjo sumokėti už čečėnų neteisėtą gabenimą per sieną. Į susitikimą jis važiavo su A. P. jo automobiliu „Audi 90“. Su S. H. J. jie susitiko prie restorano „McDonalds“, esančio šalia Vilniaus geležinkelio stoties. Po to važiavo į Savanorių prospektą ir ten atidavė S. du kelioninius krepšius. Kur Lietuvoje buvo apgyvendinti minėti šeši čečėnai, jis nežino. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis sutiko padėti pergabenti minėtus žmones per valstybės sieną tik todėl, kad buvo labai sunki materialinė padėtis. Jis gyvena su ligota nedirbančia motina. Pats jokio darbo tuo metu neturėjo. Šalčininkų rajone labai sunku surasti darbą. Jis turi brolį, kuris studijuoja universitete ir todėl nedirba. Vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra našlės pašalpa motinai ir našlaičio pašalpa broliui.

Ikiteisminio tyrimo metu perklausius telefoninių pokalbių įrašus, kaltinamasis Z. T. parodė, kad kaip užfiksuota telefoniniame pokalbyje tarp jo ir A. P., vykusio 2007 m. lapkričio 14 d., 20.08 val., jis su A. P. derino laiką, kuriuo metu geriau būtų neteisėtai pervesti per valstybės sieną atvykusius į Baltarusiją šešis čečėnus, neturinčius Lietuvos Respublikos vizų. A. P. klausė, ar jam tiktų laikas 2007 m. lapkričio 15 d. ryte. Šiame pokalbyje jie taip pat aptarė vietą, kurioje bus pervedami čečėnai. A. P. pasiūlė vietą prie Maciučių kaime gyvenančio nebylio. Pokalbyje jie tai pasako žodžiais: „prie nebylio“. Jie abu su A. P. žinojo, kur Lietuvoje, Maciučių kaime, gyvena nebylys. Todėl, kai A. pasiūlė vietą prie nebylio, jis iš karto suprato, kur ta vieta yra. Tai vieta netoli valstybės sienos ženklo Nr. 0801. Telefoninio pokalbio Nr. 8167, vykusio tarp jo ir A. P. 2007 m. lapkričio 15 d., 04.40 val., metu jis klausė ar atvyko visi čečėnai, dėl kurių atvykimo buvo susitarę. A. atsakė, kad atvyko visi. Čečėnus, dėl kurių pervedimo per valstybės sieną jie buvo susitarę, šiame pokalbyje mini žodžiais „visas paketas“. Be to, jis prašo A. P. palaukti iki ryto, iki 7.00 val., nors pokalbyje sako ne septinta, o devyniolikta valanda. Taip jie bandė apsisaugoti, jeigu jų pokalbių būtų klausomasi. Telefoninio pokalbio Nr. 8168, vykusio tarp jo ir A. P. 2007 m. lapkričio 15 d., 6.15 val., metu, jie dar kartą patikslino čečėnų pervedimo per valstybės sieną laiką. Sutarė, kad jie bus vedami 6.45 val. Tai pasako žodžiais: „be penkiolikos devyniolikta“. Taip pat jie pasitikslino vietą, sakydami „ten“. Tai reiškia, kad jau sutartoje vietoje prie nebylio namų, Maciučių kaime. Telefoninio pokalbio Nr. 8181, vykusio tarp jo ir A. P. 2007 m. lapkričio 15 d., 10.39 val., metu, tuomet kai šeši čečėnai jau buvo perėję valstybės sieną ir jis juos pasitiko, jie su A. tarėsi, kad iš pradžių jis nuveš į Vilnių tris neteisėtai perėjusius valstybės sieną čečėnus ir paims iš S. H. J. pinigus už pervedimą. Šiame pokalbyje čečėnus jie vadino duonos kepalais. Be to, pokalbio metu A. P. jam padiktavo S. H. J. telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“. Telefoninio pokalbio Nr. 8188, vykusio tarp jo ir A. P. 2007 m. lapkričio 15 d., 11.09 val., metu jie kalbėjosi, kai jis atvežė į Vilnių tris iš neteisėtai sieną perėjusių čečėnų: dvi senyvo amžiaus moteris ir vieną pagyvenusį vyrą. Čečėnus jis atvežė link Vilniaus geležinkelio stoties, kur juos pasiimti turėjo atvažiuoti S. H. J.. Laukdamas S. H. J., jis skambino A. P. ir tarėsi su juo, kiek pinigų jis turėtų paimti iš S. už minėtų čečėnų pervedimą per sieną ir atvežimą į Vilnių. Telefoninis pokalbis Nr. 8197, vyko tarp jo ir A. P. 2007 m. lapkričio 15 d., 12.14 val., kuomet jis atidavė S. H. J. atvežtus į Vilnių tris čečėnus - minėtą senyvą vyriškį ir dvi senyvo amžiaus moteris. Kai jis perdavė S. H. J. minėtus asmenis, pastarasis jam atidavė tik dalį sutarto atlygio, tačiau kiek - neprisimena. Pokalbio metu jis aiškino A. P., kad jam ne visus sutartus pinigus S. H. J. perdavė. Jis A. aiškino, kad S. žadėjo likusią dalį pinigų atiduoti tuomet, kai jis atveš į Vilnių kitus tris neteisėtai sieną perėjusius čečėnus. Šio pokalbio metu čečėnus jie vadino „duona“.

Be kaltinamųjų S.H. J. ir Z. T. dalinio prisipažinimo bei A. P. visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2007 metais dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, kad S. H. J., Z. T. ir Baltarusijos pilietis A. P. nelegaliai pergabeno užsieniečius iš Baltarusijos į Lietuvą. Kada tai buvo, ir kiek tų piliečių buvo - nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duolius parodymus, liudytojas patvirtino, kad Z. T. ir A. P. per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą pervedė šešis čečėnų tautybės asmenis, tai buvo nustatyta iš telefoninių pokalbių. Išanalizavus visą operatyvinę bylos medžiagą, buvo nustatyta, jog kartu su jais veikė S. H. J..

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 28-29), liudytojas M. Š. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste - VSAT prie LR VRM) Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2007 m. lapkričio 19 d. iš įvykių suvestinės sužinojo, kad 2007 m. lapkričio mėn. 16-18 dienomis į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą prisistatė šeši Rusijos Federacijos piliečiai- R. B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M.. Jie turėjo operatyvinės informacijos, kad minėtų asmenų gabenimą per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos galėjo organizuoti Rusijos Federacijos piliečiai, turintys laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje – A. B. ir R. N., kurie pažinojo vedlį Baltarusijoje, prisistatantį vardu„Saša“, su kuriuo kontaktavo per S. H. J., pravarde „Božok“, ir B. B., pravarde „Blondin“. Turimais duomenimis būtent S. H. J. organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Vėliau buvo nustatyta, kad minėti čečėnų tautybės piliečiai pergabenimo klausimais bendravo su Lietuvos Respublikos piliečiu Z. T. ir Baltarusijos Respublikos piliečiu A. P., prisistatančiu Sašos vardu. Sužinojo, kad Z. T. ir A. P. pervedė Rusijos Federacijos piliečius R. B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M. per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Minėti Rusijos Federacijos piliečiai buvo pervesti per valstybės sieną ir dviem grupėmis pristatyti į Vilnių. Minėti asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo gabenami automobiliu „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Turimais duomenimis, S. H. J. susisiekė su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. P., kuris minėtą „nelegalų“ grupę pervedė per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir perdavė Z. T.. Po to nelegalių migrantų grupė automobiliu „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dviem važiavimais buvo atvežta į Vilniaus autobusų stotį, kur jų pasiimti atvyko S. H. J. ir galimai kiti čečėnų tautybės asmenys. Turimais operatyviniais duomenimis, A. P. ir Z. T. iš naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pergabenę nelegalius migrantus per sieną, skambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip vėliau nustatyta, naudojosi ir S. H. J., kuris nelegalius migrantus perėmė iš sutartos vietos Vilniaus stoties mikrorajone, šalia „Iki“ parduotuvės esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Atlikus naudotų telefono numerių išklotinių analizę, nustatyta, kad Z. T. atvykimai į Vilniaus stoties rajoną sutapo su nelegalių migrantų perdavimu aukščiau minėtiems čečėnams. Vėliau nelegalūs migrantai galimai buvo nugabenti į Širvintų miestą, į S. H. J. ir B. B. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintos. Tikrindami turimą informaciją, gavo duomenų, kad Z. T. kartu su A. P. 2007 m. lapkričio 27 d., apie 18.00 val., ketina susitikti „McDonalds“ restorane, esančiame Sodų gatvėje, Vilniuje, ir kažką perduoti Rusijos Federacijos piliečiams B. B. ir S. H. J.. Minėtą dieną, apie 13.15 val., A. P. atvyko į Lietuvos Respubliką ir susitiko su Z. T.. Apie 18.00 val., jis kartu su OVV I-ojo skyriaus vyriausiuoju specialistu R. T. ir VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės OVS specialistais stebėjo restorano „McDonalds“ prieigas, kur turėjo įvykti susitikimas. Apie 18.00 val., prie restorano buvo pastebėtas S. H. J., netrukus privažiavo automobilis „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo atvažiavo Z. T. ir A. P.. Visi trys vyriškiai susitiko lauke prie „McDonalds“ restorano ir pasisveikinę užėjo į restoraną. Jis stebėjo vyriškius būdamas lauke prie restorano, o kolegos iš Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus buvo užėję į restoraną. Z. T., A. P. ir S. H. J. restorane susėdo prie stalelio ir apie penkiolika minučių bendravo. Jis nufotografavo vyriškius stovėdamas lauke per restorano langą. Vėliau išėję iš restorano, visi trys vyriškiai nuėjo iki automobilio „Audi Coupe“, iš kurio bagažinės Z. T. S. H. J. padavė du didelius juodos spalvos kelioninius krepšius ir S. H. J. su krepšiais nuėjo link Vilniaus geležinkelio stoties, o Z. T. ir A. P. išvažiavo. Jo nurodymu Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, valdantis stoties rajone įrengtas stebėjimo kameras, stebėjo ir fiksavo S. H. J., einantį nuo restorano link stoties su krepšiais. Nuo restorano „McDonalds“ S. H. J. nuėjo į „Parex“ banko valiutos keityklą. Išėjęs iš keityklos, jis su krepšiais įėjo į Vilniaus autobusų stotį, į siuntų skyrių. Palikęs krepšius siuntų skyriuje, išvažiavo. Netrukus jis (liudytojas) nuėjo į autobusų stoties siuntų skyrių ir iš siuntų skyriaus darbuotojos A. B. sužinojo, kad S. H. J., prisistatydamas savo pavarde, paliko siuntų skyriuje saugoti du didelius juodus krepšius. Operatyviniais duomenimis, S. H. J. pats pasiėmė iš siuntų skyriaus saugojimui paliktus krepšius tą pačią dieną iki 21.30 val. ir nuvežė juos į Šeškinės mikrorajone esančią parduotuvę „Iki“. Po dviejų dienų S. H. J. krepšius iš parduotuvės pasiėmė ir parsivežė į savo namus adresu (duomenys neskelbtini) Širvintos. Vėliau minėti krepšiai su asmeniniais daiktais buvo perduoti neteisėtai per valstybės sieną 2007 m. lapkričio 15 d. pergabentiems asmenims. 2007 m. lapkričio 30 d. buvo gauta informacija, kad Rusijos Federacijos pilietis R. B., kuris yra A. B. brolis, 2007 m. lapkričio 30 d., apie 22.40 val., grižo į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą nešinas vienu iš 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus autobusų stotyje S. H. J. paliktų saugojimui krepšių.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 30-31), liudytojas A. D. parodė, kad jis dirbo VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2007 metų pabaigoje dirbo pagal turimą informaciją dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Jis atliko abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi Lietuvos Respublikos pilietis Z. T., ir abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi Baltarusijos Respublikos pilietis A. P., telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp A. P. ir Z. T. metu, pastarieji asmenys derino gabenamų per valstybės sieną asmenų skaičių, numatomą gabenimo laiką ir vietą. Iš pokalbių buvo nustatyta, kad A. P. ir Z. T. 2007 m. lapkričio 15 d. pergabeno per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką šešis čečėnų tautybės asmenis, kuriuos Vilniuje perdavė asmeniui, besinaudojančiam telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtas asmuo, besinaudojantis mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), yra čečėnų tautybės asmuo laikinai gyvenantis Lietuvoje S. H. J.. Tyrimo metu jis nustatė, kad minėti šeši asmenys buvo pergabenti per valstybės sieną 2007 m. lapkričio 15 d., ryte, Šalčininkų rajone, Dieveniškių sen., Maciučių kaimo prieigose, 30 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0800 link valstybės sienos ženklo Nr. 0801, kadangi toje vietoje buvo rasti grupės asmenų avalynės pėdsakai, vedantys iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką. 2007 m. lapkričio 16 d. į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą atvyko trys čečėnų tautybės Rusijos Federacijos piliečiai – Z. Ž., C. Ž. ir Z. N.. 2007 m. lapkričio 17 d. į Užsieniečių registracijos centrą atvyko R. B., o 2007 m. lapkričio 18 d. – A. G. ir L. M.. Buvo nustatyta, kad būtent šiuos asmenis 2007 m. lapkričio 15 d. A. P. ir Z. T. pergabeno per valstybės sieną. Toliau kontroliuojant telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją, buvo gauta duomenų, kad A. P. ir Z. T. planuoja susitikti su S. H. J. 2007 m. lapkričio 27 d., apie 18.00 val., „McDonalds“ restorane, Sodų gatvėje, Vilniuje. Pastarųjų asmenų susitikimą restorane tiesiogiai stebėjo VSAT prie LR VRM Operatyvinės veiklos valdybos vyr. specialistas M. Š., Vilniaus rinktinės OVS specialistai, o jis kontroliavo telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją. Iš kolegų sužinojo, kad, kaip ir buvo suplanavę, A. P., Z. T. ir S. H. J. susitiko sutartoje vietoje 2007 m. lapkričio 27 d., apie 18.00 val. Į susitikimą A. P. ir Z. T. atvyko automobiliu „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Visi trys vyriškiai apie penkiolika minučių bendravo sėdėdami restorane prie stalelio. Po to Z. T. iš automobilio bagažinės išėmė ir perdavė S. H. J. du kelioninius krepšius. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėti krepšiai priklauso 2007 m. lapkričio 15 d. per valstybės sieną pergabentiems asmenims.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2007 metais dirbo Dieveniškių pasienio užkardoje pasieniečiu. Įvykio dieną dirbo kartu su R. B.. Tarnybos metu pastebėjo valstybės sienos pažeidimą, t. y. pėdsakus kontrolinėje juostoje. Buvo eita iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apie pažeidimą informavo budėtojus. Nustatyti nelegaliai kirtusių sieną asmenų nepavyko. Iš pėdsakų galima buvo manyti, kad ėjo maždaug septyni žmonės. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 33-34), liudytojas A. M. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad dirbo Viešosios policijos Apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus patruliu. 2007 m. lapkričio 15 d. vykdė tarnybą VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardoje kartu su jaunesniąja specialiste R. B.. Apie 13.00 val., Maciučių kaimo prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų raj., jie aptiko žmonių pėdsakus. Pėdsakai buvo palikti vietomis apsnigtoje žemėje maždaug 30 metrų atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0800 link valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0801. Pėdsakai kirto kontrolinę pėdsakų juostą ir vedė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Matėsi, kad valstybės sieną perėjo keletas žmonių, daugiau negu trys. Iš daugybės paliktų pėdsakų nebuvo galima tiksliai nustatyti, kiek žmonių perėjo valstybės sieną. Jis su R. B. sekė pėdsakais iki Maciučių kaimo, kur pėdsakai baigėsi. Valstybės sieną perėjusių žmonių nesurado. Apie įvykį pranešė Dieveniškių užkardos budėtojui.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2007 metų lapkričio mėnesį, jai kartu su A. M. vykdant tarnybą „mobilus patrulis“, gavo nurodymą patikrinti valstybės sienos ruožą nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0800 iki valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0801. Nuvykę į vietą, ant kontrolinės pėdsakų juostos pamatė išmintą pėdsakų takelį, vedantį iš Baltarusijos į Lietuvą Iš pėdsakų galima buvo spręsti, kad valstybės sieną neteisėtai galėjo kirsti 4 - 6 žmonės, pėdsakai buvo įvairaus dydžio, buvo ir moteriškų, ir vyriškų pėdsakų. Pagal pėdsakus jie nuėjo link Maciučių kaimo prieigų, kur pėdsakai baigėsi.

Liudytojas D. D. parodė, kad 2007 metais dirbo Užsieniečių registracijos centre budėtoju. Tuo metu centre buvo daug nelegalų. Pamena, kad į centrą atėjo žmonės ir pasiprašė prieglobsčio. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 35-36), liudytojas D. D. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad dirbo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus Budėtojų poskyrio specialistu. 2007 m. lapkričio 18, apie 12.40 val., jo tarnybos metu, į Užsieniečių registracijos centrą atvyko du žmonės - vyras ir moteris, kurie pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėti asmenys pateikė savo Rusijos Federacijos piliečių pasus. Iš dokumentų buvo nustatyta, kad tai L. M. ir A. G.. Minėti asmenys paaiškino, kad atvyko į Lietuvą iš Čečėnijos, Nazran miesto per Maskvą. Iš Maskvos traukiniu atvažiavo į Smolenską. Iš Smolenkso taksistas juos atvežė iki Lietuvos Respublikos sienos. Iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atėjo pėsčiomis, sieną kirsdami miške. Vėliau, jau būnant Lietuvoje, kažkoks žmogus automobiliu juos atvežė į Vilniaus autobusų stotį. Į Pabradę jie atvažiavo autobusu. Jokių jiems padėjusių pereiti valstybės sieną asmenų L. M. ir A. G. nenurodė. Užsieniečių registracijos centro viršininko leidimu pastarieji asmenys buvo laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre.

Liudytojas M. C. parodė, kad 2007 metais dirbo Užsieniečių registracijos centre. Tuo metu centre buvo priimta labai daug čečėnų tautybės žmonių, kurie ateidavo nelegaliai kirtę sieną ir prašėsi prieglobsčio. Paklausus kaip jie pateko į Lietuvą, pastarieji aiškindavo, kad jie atvyksta iš Baltarusijos, Minsko, privažiavę taksi prie miškingos vietos, kurią jiems nurodydavo taksi vairuotojas, kur galima kirsti valstybės sieną. Konkrečios vietos, kur pereidavo valstybės sieną, nurodyti negalėjo. Taip pat jie aiškino, kad perėjus valstybės sieną, išeidavo į kelią ir prašydavosi pakeleivingos mašinos juos pavežti. Apie naujų asmenų atvykimą į centra, būdavo pranešama operatyvinei grupei. Atvejų buvo daug, visi jie buvo panašūs, todėl konkrečių aplinkybių pasakyti negali, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 37-38), liudytojas M. C. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad dirbo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus Budėtojų poskyrio specialistu. 2007 m. lapkričio 16 d., apie 22.10 val., jo tarnybos metu į Užsieniečių registracijos centrą atvyko trys žmonės - vyras ir dvi moterys, kurie pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėti asmenys pateikė savo Rusijos Federacijos piliečių pasus. Iš dokumentų buvo nustatyta, kad tai Z. Ž., C. Z. ir Z. N.. Minėti asmenys paaiškino, kad atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai perėję valstybės sieną. Užsieniečių registracijos centro viršininko leidimu pastarieji asmenys buvo laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre. Po keleto valandų, 2007 m. lapkričio 17 d., apie 00.30 val., prie Užsieniečių registracijos centro vartų priėjo vyriškis, kuris taip pat pasiprašė prieglobsčio. Vyriškis pateikė Rusijos Federacijos pasą, iš kurio buvo nustatyta, kad tai čečėnų tautybės asmuo R. B., kuris paaiškino, kad į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną. Užsieniečių registracijos centro viršininko leidimu R. B. buvo laikinai apgyvendintas centre.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį dirbo UAB „TOKS“ siuntų skyriuje, ekspeditore. Į jos pareigas įėjo saugoti bagažą, kurį palieka atėję žmonės. Kaltinamojo S. H. J. atpažinti negali. Šiuo metu jokių įvykio aplinkybių neprisimena, nes per dieną praeina daug žmonių. Tyrimo metu prisiminė aplinkybes, todėl prašo vadovautis tuo metu jos duotais parodymais.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 39-40), liudytoja A. B. be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad dirbo ekspeditore UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2007 m. lapkričio 27 d., apie 18.20 val., ji priėmė bagažą iš nepažįstamo vyriškio. Vyriškis atnešė priduoti du kelioninius krepšius. Kiekvienam vyriškio atneštam saugoti krepšiui ji atspausdino atskirą kasos kvitą. Vyriškis psisistatė J. pavarde, kalbėjo rusiškai. Asmens dokumento pateikti ji neprašė, kadangi darbo taisyklės to nereikalauja. Kvituose spausdinamos tokios pavardės, kokias pasako bagažą priduodantys asmenys. Ar vyriškis pasivadino tikra pavarde, ji nežino. Atspausdinus kasos kvitus, vyriškis sumokėjo už kiekvieną paliekamą saugoti krepšį po tris litus. Prie vyriškio paliekamų krepšių prisegė kasos kvitus, o antrąsias kasos kvitų dalis atidavė pačiam vyriškiui. Vyriškis buvo žemo ūgio, vidutinio amžiaus. Prieš darbo pabaigą, vyriškis sugrįžo atgal ir pasiėmė paliktus saugoti krepšius. Ji mano, kad krepšius paliko ir pasiėmė tas pats vyriškis. Abu vyriškio palikti krepšiai buvo juodos spalvos.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 89-90, 97-98), liudytojas R. B. parodė, kad jis Rusijoje jautėsi persekiojamas, todėl nusprendė vykti į Lietuvą ir pasiprašyti prieglobsčio. 2007 m. lapkričio 16 d. jis iš Grozno atvyko į Maskvą, kur traukiniu išvyko į Minską. Stotyje susirado taksistą, kuris už 300 JAV dolerių sutiko jį nuvežti prie Lietuvos Respublikos sienos. Likus važiuoti apie 10 minučių, taksistas pažadino, pasakęs, kad nevažiuos iki pasienio posto ir jį išleido maždaug vieno kilometro atstumu iki valstybės sienos, parodė tolumoje kažkokius pastatus, kurie buvo apšviesti lemputėmis, pasakė eiti į tą pusę, kur šviečia lemputės, kad toje pusėje yra Lietuva. Jis ėjo taksisto nurodyta kryptimi per mišką. Taksisto parodytus pastatus su šviesomis apeidinėjo, nes bijojo, kad jeigu nueis tiesiai link tų pastatų, tai jį kas nors pamatys ir sulaikys. Ėjo mišku, priėjo suartą juostą, matė sieną žyminčius stulpus, bet jų numerių neprisimena. Perėjęs suartą juostą suprato, kad yra Lietuvos teritorijoje. Jis turėjo Lietuvos žemėlapį. Ėjo pėsčiomis per mišką iki kažkokio plataus asfaltuoto kelio. Kai perėjo sieną jau švito. Tai buvo 2007 m. lapkričio 17 d. Galėjo būti apie 6 - 8 valanda ryto, tikslaus laiko nežino. Vietos, kur perėjo valstybės sieną, parodyti negali. Jis išėjo į pagrindinį kelią, kur susistabdė krovininį automobilį ir paprašė nuvežti iki Vilniaus. Nežino į kurią tiksliai vietą Vilniuje atvažiavo. Vilniuje prie kažkokio banko, kurio pavadinimo neprisimena, taksisto paprašė už 70 eurų nuvežti jį į Užsieniečių registracijos centrą, kur jis pasiprašė prieglobsčio. Užsieniečių registracijos centre buvo 2007 m. lapkričio 18 d. naktį. Atvykdamas į Užsieniečių registracijos centrą, neturėjo jokių rankinių, asmeninių daiktų. Į Lietuvą atvažiavo vienas. Užsieniečių registracijos centre susipažino su kitais čečėnais, kurie buvo atvykę į Lietuvą prašyti prieglobsčio, t. y. su A. G., L. M.. Šie žmonės netrukus išvažiavo iš Lietuvos. Susipažino su Z. ir H. Ž., su jais kartu gyveno Rukloje. Vėliau šie žmonės išvažiavo iš Lietuvos. Susipažino su Z. N., kurios sūnus R. N. gyveno Lietuvoje. Taip pat vėliau susipažino ir su R. N. bei S. H. J.. Jam atvažiavus į Lietuvą jo brolis A. B. jau gyveno Lietuvoje. Brolis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Kai jis sumanė atvykti į Lietuvą, paskambino broliui A. B. ir apie tai pranešė. Kelionės metu paskutinį kartą skambino broliui iš Minsko. Vėliau jo mobilusis telefonas buvo ne ryšio zonoje. Tik atvykus į Užsieniečių registracijos centrą, brolis su juo susisiekė. Brolis per pažįstamus čečėnus sužinojo, kad jis jau Lietuvoje. Jo brolį A. B. 2008 metais deportavo iš Lietuvos. Kiek žino, brolis gyvena Maskvoje. Asmenys vardais A. P. ir Z. T. jam nepažįstami. Tokių vardų ir pavardžių nėra girdėjęs.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 117-119, 124-125), liudytoja Z. N. parodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d., ketino važiuoti gultis į ligoninę operacijai. Nuvažiavo į Nazranės miesto geležinkelio stotį pirkti bilietų į Rostovą. Stotyje susipažino su sutuoktinių C. ir Z. Ž. šeima. Besišnekant sužinojo, kad pastarieji ketina važiuoti į Lietuvą prašyti prieglobsčio. Ji paprašė sutuoktinių paimti ir ją kartu ir šie sutiko. Jau du metus Lietuvoje gyvena jos sūnus R. N., todėl norėjo jį aplankyti. Su savimi ji turėjo 300 JAV dolerių, kuriuos atidavė Z. Ž. ir šis vyriškis toliau rūpinosi jos kelione, kadangi Čečėnijoje svarbius reikalus tvarko tik vyrai. Vykstant į Lietuvą, jokių dokumentų bei Lietuvos Respublikos vizų nei ji, nei Ž. neturėjo. 2007 m. lapkričio 12 d., apie 20.10 val., kartu su Z. ir C. Ž. traukiniu išvažiavo į Maskvą. Po dviejų parų buvo Maskvoje. Iš Maskvos traukiniu atvažiavo į Minską. Iš Minsko geležinkelio stoties kažkoks nepažįstamas taksistas juos nuvežė į kažkokį butą pailsėti. Kitą dieną tas pats taksistas juos visus tris kažkur vežė. Ji suprato, kad važiuoja link Lietuvos valstybės sienos. Važiavo mišku, buvo sutemę. Išlipus iš automobilio, taksistas jiems ranka parodė kryptį ir pasakė, kad ten Lietuva. Ji su sutuoktiniais Ž. ėjo taksisto nurodyta kryptimi, o taksistas grįžo atgal į automobilį, su jais nėjo. Valstybės sieną žyminčių stulpų nematė. Matė, kad kerta kažkokią apsnigtą juostą. Kai perbėgo lauką, įėjo į mišką. Suprato, kad yra Lietuvoje. Tuomet jie visi trys ilgai ėjo mišku į tą pusę, į kurią eiti parodė minėtas vyriškis. Kiek laiko ėjo ir kokį atstumą nuėjo, ji nežino. Miško pakraštyje pamatė žmogų, kuris buvo apsivilkęs tamsia striuke ir užsidėjęs juodą kepurę. Tas žmogus rusiškai pasakė, kad jie prieitų arčiau, nebijotų. Z. Ž. pasakė, kad tai tas pats vyriškis, kuris juos atvežė iki sienos automobiliu. Po to jie susėdo į automobilį, kuris, kaip jai pasirodė, buvo tas pats, kuriuo juos vežė Baltarusijoje, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Tuomet vyriškis vežė juos į miestą. Tai galėjo būti Vilnius. Ar Z. Ž. sumokėjo vežusiam vyriškiui ir kiek sumokėjo, ji nežino, nes viskuo rūpinosi Z. Ž.. Po to vairuotojas pasakė, kad jie pavėlavo į autobusą ir pradėjo juos vežti kažkur iš miesto. Po kurio laiko vairuotojas liepė jiems išlipti ir vėl parodė į kurią pusę reikės eiti. Ji ir Ž. ėjo pėsčiomis kažkokiu keliu. Vyriškis pasakė, kad prieis teritoriją, aptvertą spygliuota viela ir kad ten reikės kreiptis. Jie priėjo aptvertą teritoriją ir pasibeldė. Juos į teritoriją įsileido pareigūnai su uniformomis. Po to pareigūnai surašė kažkokius dokumentus. Vėliau sužinojo, kad jie pateko į Užsieniečių registracijos centrą. Užsieniečių registracijos centre gyveno daugiau čečėnų. Pas čečėnus paprašė surasti jos sūnų R. N.. Jos sūnus R. N. 2005 ar 2006 metais, tikslios datos neprisimena, išvažiavo iš Čečėnijos gyventi į Lietuvą. Apie tai, kad ketina vykti į Lietuvą, sūnui nesakė, nusprendė jam paskambinti jau būnant Lietuvoje. Ar jos vyras pranešė sūnui apie kelionę į Lietuvą, nežino. Vėliau sūnus jai pats paskambino.Asmenų vardais S. H. J., A. P., Z. T. nepažįsta. Su kuo Z. Ž. tarėsi dėl jų perėjimo per valstybės sieną, nežino. Tikslios perėjimo datos neprisimena. Vėliau ji paprašė prieglobsčio, gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Su L. M., A. G., A. B. susipažino Užsieniečių registracijos centre. Tie žmonės iš paskos jiems atėjo į centrą. Anksčiau tų žmonių nepažinojo.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 145-146), liudytoja C. Ž. parodė, kad ji su savo vyru Z. Ž. nusprendė išvykti iš Čečėnijos, atvykti į Lietuvos Respubliką ir ten pasiprašyti prieglobsčio. Lietuvos Respublikoje gyvena jos sūnūs R. Ž., S. Ž. ir Z. Ž.. R. Ž. gyvena su šeima kažkur už Vilniaus, kur tiksliai paaiškinti negali. Kiti du sūnūs gyvena Rukloje. Ji su savo vyru nuėjo į geležinkelio stotį, kurios pavadinimo nežino, tam, kad nusipirktų traukinio bilietus į Baltarusijos Respubliką. Iki to laiko nežinojo, kokiu būdu pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vyrui nuėjus pirkti traukinio bilietų, prie jos priėjo moteris, kurios anksčiau nepažinojo ir prisistatė Z. N.. Pokalbio metu ji pasakė Z. N., kad su vyru išvyksta į Lietuvos Respubliką, kur gyvena visi trys jos sūnūs, ir ten pasiprašys prieglobsčio. Z. N. paprašė leisti važiuoti kartu. Jos vyras sutiko, kad ir Z. N. kartu vyktų į Lietuvą. 2007 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, traukiniu visi trys išvyko į Baltarusijos Respubliką. Vyko su savo Rusijos Federacijos piliečių pasais. 2007 lapkričio mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, atvyko į Baltarusijos Respublikos teritoriją, tačiau į kokį miestą - nežino. Išlipus iš traukinio, vyras priėjo prie ten stovėjusių taksi automobilių paklausti, kur jie galėtų išsinuomoti butą. Vienas taksistas, kuris buvo apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų, juos visus tris nuvežė iki kažkokio buto, kuriame niekas negyveno. Tame bute jie visi trys pernakvojo vieną naktį. Kitą dieną, 2007 metų lapkričio 16 d., apie 12.00 val., atvažiavo taksistas. Jos vyras paaiškino, kad taksistas padės jiems patekti į Lietuvos Respubliką. Važiavo iki sienos ilgai. Taksistas juos visus tris išleido prie kažkokio kaimo, netoli valstybės sienos, ir paaiškino kokiu keliu eiti mišku iki Lietuvos Respublikos. Taksistas pasakė, kad juos pasitiks, kai jie pereis sieną. Jie ilgai ėjo mišku, taksisto nurodytu keliu. Visus daiktus, kuriuos turėjo pasiėmę iš namų, nešėsi su savimi. Kai pėsčiomis perėjo valstybės sieną, sustojo sutartoje vietoje ir laukė taksisto. Taksistas atvažiavo jų pasiimti jau Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo pačiu automobiliu. Ji su vyru ir Z. N. neteisėtai perėjo valstybės sieną 2007 m. lapkričio 16 d., apie 18.00 val., eidami pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, norėdami gauti prieglobstį ir pamatyti savo sūnus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje. Taksistas juos visus atvežė iki Vilniaus geležinkelio stoties, tam kad įsodintų į kažkokį autobusą. Autobuso nebuvo, todėl taksistas automobiliu atvežė juos iki kažkokio kaimo ir liepė eiti pėsčiomis iki Pabradės, Užsieniečių registracijos centro. Iki Užsieniečių registracijos centro jie ėjo ilgai. Ten nuėjo tik naktį, tikslaus laiko neatsimena. Su Rusijos Federacijos piliečiais R. B., A. G., L. M. ji susipažino Pabradėje. Už tai, kad taksistas jiems padėjo pereiti valstybės sieną, vežė savo automobiliu iki sienos, surado butą, kuriame juos apgyvendino, vyras jam sumokėjo 500 JAV dolerių už save ir ją bei 250 JAV dolerių už Z. N..

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 177-179), liudytojas Z. Ž. parodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. su žmona C. Ž. Nazranės stotyje susipažino su Z. N., kuri papasakojo, kad jos sūnus taip pat gyvena Lietuvoje. Z. N. apsisprendė vykti kartu su jais. Tą dieną jis nupirko tris bilietus į Maskvą. Z. N. jam davė 300 JAV dolerių bilietui nupirkti. Iš Maskvos išvažiavo į Minską, kur buvo 2007 m. lapkričio 15 d., anksti ryte. Dar stotyje prie jo priėjo vyriškis, kuris siūlėsi pavežti. Už nuvežimą į butą ir parą bute jis sumokėjo tam vyriškiui 40 JAV dolerių. Po kurio laiko, tą pačią dieną, vyriškis sugrįžo ir paklausė jo, kur jie ketina toliau vykti. Jis pasakė, kad vyksta į Lietuvą. Vyriškis pasisiūlė nuvežti Lietuvą, į Vilnių. Suprato, kad vyriškis nuveš juos į Lietuvą, nelegaliai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Susitarė, kad už tai jam sumokės po 250 JAV dolerių už kiekvieną žmogų. Jie turėjo Rusijos Federacijos piliečių pasus, Lietuvos Respublikos vizų neturėjo. 2007 m. lapkričio 16 d., apie 11.00 val., vyriškis atvažiavo ir juos paėmė. Iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos važiavo apie tris valandas. Atvažiavus iki sienos, vyriškis parodė kryptį, kur jiems eiti, ir paaiškino, kad reikės pėsčiomis paeiti apie 600 metrų ir pereiti valstybės sieną. Vyriškis pažadėjo, kad pasitiks juos Lietuvoje. Jis pastarajam sumokėjo 50 JAV dolerių, o likusius pinigus turėjo sumokėti kai bus Lietuvoje. Ėjo mišku daugiau negu 600 metrų, arimo nepastebėjo. Lietuvos teritorijoje jų jau laukė tas pats vyriškis ir jie dar ėjo apie 150 metrų iki automobilio. Buvo apie 19.00-20.00 val. Vyriškis juos nuvežė į Vilnių, į stotį, ketindamas įsodinti į autobusą vykti iki pabėgėlių centro, bet tuo metu autobuso nebuvo, vyriškis juos nuvežė iki Pabradės. Jis sumokėjo vyriškiui likusią sutartos sumos dalį. Apie 22.00 val. jie buvo Užsieniečių registracijos centre. Jo sūnūs, gyvenantys Lietuvoje, nežinojo, kad 2007 m. lapkričio 16 d. jie atvyksta į Lietuvą. Jiems apie tai pranešė jau būdamas Užsieniečių registracijos centre.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 12), liudytojas A. G. parodė, kad jis su savo žmona L. M. nusprendė išvykti į Lietuvos Respubliką ir pasiprašyti prieglobsčio, kadangi jų šalyje vyksta karas. 2007 m. lapkričio 12 d. su žmona išvyko iš Ingušetijos į Maskvą, kur atvyko 2007 m. lapkričio 14 d. Iš ten traukiniu 2007 m. lapkričio 14 d. atvyko į Smolenską. Stotyje jis priėjo prie taksi vairuotojų ir pasakė, kad jam reikia nuvykti į Lietuvos Respubliką. Vienas taksistas pasakė, kad gali padėti ir pasiūlė apgyvendinti, kol sutvarkys visus reikalus kelionei. Taksistas juos nuvežė į savo namus ir apgyvendino. Jis taksistui sumokėjo 700 eurų už save ir už savo žmoną. Taksisto namuose pragyveno tris paras. 2007 m. lapkričio 17 d., vakare, taksistas, juos juodu „Mercedes“ markės automobiliu išvežė į Baltarusijos Respublikos teritoriją. 2007 m. lapkričio 18 d., apie 06.00 val., privažiavo kažkokį kaimą, esantį netoli valstybės sienos. Taksistas paaiškino, kad reikės eiti mišku, o kai jie ateis į Lietuvos Respublikos teritoriją, juos pasitiks kitas vyriškis, kuris jiems padės. Su žmona ėjo per mišką parodytu keliu apie pusantros valandos. Neteisėtai valstybės sieną perėjo 2007 m. lapkričio 18 d., apie 07.30 val. Eidami matė valstybės sienos ženklus ir puikiai suprato, kad neteisėtai perėjo valstybės sieną. Kai atėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją, juos pasitiko 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, kurio vardo nei kitų anketinių duomenų nežino. Jis buvo atvažiavęs juodos spalvos automobiliu, kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo Šiam jis davė 300 eurų ir jis juos nuvežė į Vilniaus autobusų stotį. Ten vyras jiems lavė šešis litus, parodė į kurį autobusą turi įlipti ir liepė paprašyti vairuotojo išleisti juos Pabradėje, prie Užsieniečių registracijos centro. Atėję į Užsieniečių registracijos centrą japrašė prieglobsčio. Su savimi turėjo vieną mažą lagaminą. Su Z. Ž., C. Ž., Z. N., R. B. susipažino Užsieniečių registracijos centre.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 39), liudytoja L. M. parodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d., kartu su vyru A. G. išvažiavo traukiniu į Maskvą. Vyras pasakė, kad važiuos į Belgiją, o jeigu nepavyks, tai į Lietuvą. 2007 m. lapkričio 14 d., apie 11.00 val., atvažiavo į Maskvą ir tos pačios dienos vakare jau buvo Smolenske, kur susitiko su vienu anksčiau nepažįstamu žmogumi. Su tuo žmogumi A. G. kalbėjosi telefonu dar būdamas namuose ir susitarė, kad susitiks Smolenske. Vyriškio vardas S., jis lieso kūno sudėjimo, rudų plaukų, tamsiai žalių akių, maždaug 30 metų amžiaus, kalbėjo rusiškai. S. savo automobiliu ją su vyru nusivežė į kažkokį kaimą, kur jie nakvojo S. namuose dvi naktis. Trečią naktį S. juos automobiliu išvežė link Lietuvos Respublikos sienos. Jos vyras A. G. sumokėjo S. 700 eurų už tai, kad šis juos atvežė iki sienos. S. juos išleido ant kažkokio kelio, parodė kryptį, kuria reikia eiti. Buvo naktis, tačiau kelinta valanda - nežino, nes automobilyje miegojo. Išleisdamas juos S.s kažkam paskambino ir susitarė, kad kai jie pereis sieną, juos pasitiks. Ėjo pėsčiomis per mišką ir 2007 m. lapkričio 18 d. apie 6.00 ar 7.00 val. ryto, perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Ji suprato, kad kirto sieną, nors nematė valstybės sieną žyminčių ženklų. Matė tik suartą kelią, kurį kirto. Perėję sieną, išėjo ant kažkokio kelio. Ten jų laukė vairuotojas su lengvuoju automobiliu, kurio markės ir numerio nežino. Vyras sumokėjo vairuotojui 300 eurų, kad šis juos nuvežtų į Vilniaus geležinkelio stotį. Jie vežėsi vieną kelioninį krepšį, kuriame buvo sudėti abiejų daiktai. Krepšys buvo tamsiai mėlynos spalvos. Į Vilnių atvažiavo dieną, tačiau valandos neprisimena. Vyriškis, kuris juos atvežė į stotį, pakeitė kažkiek pinigų iš eurų į litus ir pasakė, kur ir kokiu autobusu reikia važiuoti. Jie su A. sėdo į autobusą ir atvažiavo į Pabradę, kur kreipėsi į Užsieniečių registracijos centrą dėl prieglobsčio suteikimo. Su Z. Ž., C. Z., Z. N. ir R. B. susipažino Užsieniečių registracijos centre.

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos jaunesniosios specialistės 2007-11-15 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 5), Dieveniškių užkardos schemos (t. 1, b. l. 6) matyti, kad Dieveniškių užkardos jaunesnioji inspektorė R. B. pranešė, jog 2007 m. lapkričio 15 d., apie 13.00 val., vykdant tarnybą mobiliuoju patruliu, kartu su sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu A. M., Maciučių kaimo prieigose, apie 30 metrų nuo valstybės sienos ženklo 0800 iki valstybės sienos ženklo 0801 pastebėjo keleto žmonių pėdsakus (apie vienos paros senumo), vedančius iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per kontrolinę pėdsakų juostą. Toliau pėdsakai tęsėsi mišku link Maciučių kaimo.

2007-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, jo priedais – planu-schema, fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 8-14) pasitvirtina, kad Maciučių kaimo prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų raj., apžiūrėjus Lietuvos Respublikos valstybės sienos juostą nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0800 iki valstybės sienos ženklo Nr. 0801, nustatyta, jog apžiūrimoje vietovėje valstybių siena eina Lietuvos Respublikos pusėje spygliuočių mišku, Baltarusijos Respublikos pusėje matomas taip pat spygliuočių miškas. Valstybės sienos juosta eina kontroline pėdsakų juosta, kuri yra apsningta. Einant Šiaurės – Rytų kryptimi, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0800 – 0801 matosi tikėtinos krypties, nustatytos pagal pėdsako formą, keleto asmenų avalynės pėdsakai, vedantys per valstybių sieną. Asmenų avalynės pėdsakai yra ant kontrolinės pėdsakų juostos apie 30 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0800 Šiaurės – Rytų kryptimi link valstybės sienos ženklo Nr. 0801, vedantys iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Iš 2009-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 38-39) matyti, kad kaltinamajam S. H. J. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojo Z. Ž. nuotrauka yra pažymėta Nr. 3, S. H. J. pagal veido bruožus, senyvą amžių atpažino Z. Ž. kaip asmenį, kurį jis matė 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ir tai yra vienas iš šešių jo parodymuose paminėtų čečėnų.

Iš 2009-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 40-41) matyti, kad kaltinamajam S. H. J. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojo A. G. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, S. H. J. pagal veido bruožus, tamsų gymį atpažino A. G. kaip vieną iš jo parodymuose minimų šešių čėčėnų.

Iš 2009-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 42-43) matyti, kad kaltinamajam S. H. J. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojos L. M. nuotrauka yra pažymėta Nr. 1, S. H. J. pagal bendrus bruožus, didelę nosį atpažino L. M. kaip vieną iš jo parodymuose minimų šešių čėčėnų.

Iš 2009-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 44-45) matyti, kad kaltinamajam S. H. J. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojo R. B. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, S. H. J. atpažino R. B. kaip asmenį, kurį pažįsta iš matymo, su kuriuo buvo susitikęs Vilniuje, žino jo vardą ir pavardę ir tai yra vienas iš jo parodymuose minimų šešių čėčėnų.

Iš 2009-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 46-47) matyti, kad kaltinamajam S. H. J. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojos Z. N. nuotrauka yra pažymėta Nr. 1, S. H. J. pagal bendrus veido bruožus, senyvą amžių bei panašumą į čečėnų tautybęs moterį atpažino Z. N. kaip vieną iš jo parodymuose minimų šešių čėčėnų.

Iš 2009-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 46-47) matyti, kad kaltinamajam S. H. J. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojos C. Ž. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, S. H. J. pagal bendrus veido bruožus atpažino C. Ž., kadangi ją yra matęs ir ji yra viena iš jo parodymuose minimų šešių čėčėnų.

2008-11-10 kaltinamojo A. P. asmens kratos metu (t. 1, b. l. 87), pas jį, be kitų bylai nereikšmingų daiktų, buvo rasta ir paimta Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 2610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6220“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 3310“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Omnitel“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „MTC“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Velcom“ Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai 2008-11-11 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1., b. l. 136-140).

2008-11-11 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 108-111), kaltinamasis A. P. parodė 2007 m. lapkričio 15 d. įvykio aplinkybes, vietą Maciučių kaimo prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų raj., prie valstybės sienos ženklo Nr. 0800, kur iš Baltarusijos Respublikos pusės jis atvedė šešis čečėnų tautybės žmones - tris vyrus ir tris moteris, parodė jiems kryptį nuo Baltarusijos pusės į Lietuvos Respublikos pusę. Kaltinamasis taip pat parodė vietą apie 30 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0800 link valstybės sienos ženklo Nr. 0801, kur čėčėnai perėjo valstybės sieną. Jis čečėnams pasakė, kad juos Lietuvos Respublikos teritorijoje pasitiks kitas asmuo. Taip pat kaltinamasis A. P. parodė vietą prie valstybės sienos ženklo Nr. 0800, kur šešis čečėnus turėjo pasitikti Z. T. ir juos nugabenti į Vilnių. Visos šios aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2008-11-12 akistatos tarp kaltinamųjų A. P. ir Z. T. metu (t. 1, b. l. 114-115), kaltinamasis A. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie tai, kad 2007 m. lapkričio mėnesį su S. H. J. susitarė, kad jis perves per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką jo giminaičius. Po to jis su Z. T. susitarė, kad jis (A. P.) atves čečėnus iš Baltarusijos pusės iki valstybės sienos ženklo Nr. 0800, o šiems perėjus valstybės sieną, Lietuvos Respublikos pusėje juos pasitiks Z. T.. Su Z. T. tarėsi, kad už čečėnų pergabenimą gautus pinigus pasidalins per pusę. Kažkurią dieną jam paskambino S. H. J. ir pasakė, kad jo giminaičiai atvyko į Ivies miestą. Iš Ivies miesto jis paėmė šešis čečėnus – tris moteris ir tris vyrus, nors pagal susitarimą su S. H. J. turėjo atvykti trys žmonės, ir juos automobiliu nuvežė link Baltarusijos – Lietuvos valstybės sienos. Po to parodė šiems asmenims kur jie turi eiti. Visą tą laiką jis telefonu palaikė ryšį su Z. T.. Vėliau iš Z. T. sužinojo, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje paėmė valstybės sieną perėjusius šešis čečėnus ir nuvežė juos į Vilniaus autobusų stotį. Šiuos kaltinamojo A. P. parodymus iš esmės patvirtino kaltinamasis Z. T., tik patikslino, jog gerai neprisimena ar A. P. jam paskambinęs minėjo, jog vietoje trijų asmenų, atvyko šeši, pamena kad A. jam pranešė, jog čečėnai jau eina per valstybės sieną. Po to jis į Vilnių vežė tris, o ne šešis čečėnus, kuriuos perdavė S. H. J..

2008-11-12 akistatos tarp kaltinamųjų A. P. ir S. H. J. metu (t. 1, b. l. 118-120), kaltinamasis A. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymų apie tai, kad 2007 m. lapkričio mėnesį jis su S. H. J. susipažino 2004 metais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 2007 metais jie atsitiktinai susitiko Vilniuje prie „Europos“ prekybos centro ir S. jo paprašė padėti per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą pervesti jo giminaičius. Suprato, kad minėti asmenys neturi vizų. S. H. J. pažadėjo sumokėti už tris pervestus per sieną asmenis 600 eurų. Vėliau jis, Z. T. ir S. H. J. buvo susitikę prie „McDonalds“ restorano, prie Vilniaus autobusų stoties. Susitikimo metu S. paaiškino, kad per valstybės sieną reikės pervesti jo motiną ir du giminaičius. Po susitikimo, jis su Z. T. susitarė, kad užsiims čečėnų pergabenimu. Po kurio laiko paskambino S. H. J. ir pasakė, kad giminaičiai atvažiavo. Nuvykęs į nurodytą vietą Ivies mieste, rado atsažiavusius ne tris, o šešis čečėnus, kuriuos nuvežė link valstybės sienos ir parodė kur jiems toliau eiti. Buvo sutaręs su Z. T., kad šis juos pasitiks Lietuvos teritorijoje ir nuveš į Vilnių. Už pervedimą per sieną jam sumokėjo 300 eurų kažkuris iš vedamų šešių čečėnų. Kitų sutartų 300 eurų jiems niekas nesumokėjo.Vėliau jis su Z. T. Važiavo pas S. H. J. į Širvintas ir prašė sumokėti už žmonių pervedimą per valstybės sieną, bet šis mokėti atsisakė. Šiuos kaltinamojo A. P. parodymus kaltinamasis S. H. J. patvirtino pilnai, tik paaiškino, kad už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną jis su A. P. pilnai atsiskaitė ir jam neskolingas.

Iš 2009-06-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 122-124) matyti, kad kaltinamajam A. P. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojos L. M. nuotrauka yra pažymėta Nr. 1, A. P. pagal veido bruožus, didelę nosį atpažino L. M. kaip merginą čečėnę, kurią 2007 m. lapkričio mėnesį kartu su dviem jaunuoliais vežė automobiliu „VW Passat“ iš Ivies miesto link valstybės sienos.

Kaip matyti iš 2009-06-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 1, b. l. 125-126, 127-128, 129-130, 131-132, 133-134), kaltinamajam A. P. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra liudytojai Z. N., R. B., C. Ž., Z. Ž. ir A. G., kaltinamasis nei vieno jų neatpažino.

Iš kaltinamojo A. P. paso kopijos (t. 1, b. l. 145) matyti, kad jis turėjo Lietuvos Respublikos vizą, galiojančią nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. kovo 2 d.

VSAT prie LR VRM duomenimis pasitvirtina, kaltinamasis A. P. buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką 2007 m. lapkričio 14 d., 11.33 val., išvyko 2007 m. lapkričio 14 d., 17.32 val. Jis taip pat buvo atvykęs 2007 m. lapkričio 16 d., 09.24 val., išvyko 2007 m. lapkričio 16 d., 14.04 val. (t. 1 b. 1. 155).

2008-12-22 akistatos tarp kaltinamųjų Z. T. ir S. H. J. metu (t. 1, b. l. 184-186), kaltinamasis Z. T. patvirtino savo anksčiau duotus parodymų apie tai, kad 2007 metų rudenį jis A. P. savo automobiliu „Audi 90“ vežė iki „McDonalds“ restorano, esančio šalia Vilniaus autobusų stoties, kur A. susitiko su S. H. J.. A. P. ir S. H. J. pokalbio jis negirdėjo, nes buvo už dešimties metrų. Grįžtant po susitikimo, A. papasakojo, kad su S. susitarė dėl jo giminaičių neteisėto pergabenimo per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Jis su A. susitarė, kad A.atvykusius žmones atves iki Baltarusijos valstybės sienos, o šiems perėjus į Lietuvos teritoriją, jis (Z. T.) juos pasitiks ir nuveš į Vilnių. A. P. minėjo, kad S. H. J. pažadėjo už minėtų asmenų neteisėtą pervedimą per valstybės sieną sumokėti jam (Z. T.) asmeniškai 300 eurų. Kažkurią dieną paskambinęs A. pasakė, kad žmonės jau atvyko ir, kad jis juos atves iki valstybės sienos. Neprisimena dėl kokių priežasčių , tačiau iš karto jis negalėjo paimti tų žmonių nuo valstybės sienos. Tos pačios dienos vakare jam paskambino S. H. J. ir liepė surasti pasiklydusius čečėnų tautybės žmones bei nurodė orientyrą kur jie randasi – prie Širvių kaimo senosios mokyklos. Suradęs prie mokyklos tris čečėnus – vieną merginą ir du vyriškius, jis juos nuvežė į Vilnių ir išleido prie geležinkelio stoties. Po kažkiek laiko jam paskambino S. H. J. ir paprašė iš Baltarusijos atvežti kelioninius krepšius su daiktais. Nuvažiavęs į Beniakonių kaimą, Baltarusijoje, iš nepažįstamo vyriškio paėmė du krepšius, kuriuos atvežė į Vilnių ir prie restorano „McDonalds“ perdavė S. H. J.. Dar vėliau su A. P. važiavo pas S. H. J. į Širvintas, kadangi pastarasis jiems nebuvo sumokėjęs sutartų pinigų už žmonių pergabenimą per valstybės sieną, tačiau S. jiems pinigų neatidavė, žadėjo sumokėti vėliau. Šiuos kaltinamojo Z. T. parodymus kaltinamasis S. H. J. patvirtino pilnai.

2008-11-12 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 188-189), kaltinamasis Z. T. parodė 2007 m. lapkričio 15 d. įvykio aplinkybes, vietą prie Širvių kaimo senosios mokyklos pastato, Šalčininkų raj., iš kurios jis paėmė tris pasiklydusius čečėnus - jauną moterį ir du jaunus vyrus bei atvežęs juos į Vilnių, išleido Tyzenhauzų gatvėje.

Iš 2009-04-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 191-193) matyti, kad kaltinamajam Z. T. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kurioje liudytojos L. M. nuotrauka yra pažymėta Nr. 1, Z. T. pagal veido bruožus, tamsias akis, didelę nosį atpažino L. M. kaip jauną čečėnę, kurią 2007 m. lapkričio 15 d. kartu su dar penkiais čečėnų tautybės asmenimis jis su A. P. pervedė per valstybės sieną ties valstybės sienos ženklu Nr. 0800. Vėliau šią moterį su dviem jaunais vyrais jis vežė automobiliu „Audi 90“ į Vilnių ir prie Vilniaus geležinkelio stoties perdavė S. H. J..

Kaip matyti iš 2009-04-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 1, b. l. 194-195, 196-197, 198-199, t. 2, b. l. 1-2, 3-4) kaltinamajam Z. T. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra liudytojai Z. Ž., Z. N., R. B., C. Ž. ir A. G., kaltinamasis nei vieno jų neatpažino.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos (t. 2, b. l. 62) matyti, kad automobilis „Audi Coupe“ 2006-12-16 buvo registruotas T. O. vardu.

Iš VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Užsieniečių registracijos centro Tyrimo skyriaus 2007-12-20 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64) matyti, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM 2007 m. lapkričio 17 d. sprendimais buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje R. B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M..

Iš VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus Budėtojų poskyrio specialisto 2007-11-16 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2007 m. lapkričio 16 d., 22.10 val., į Užsieniečių registracijos centrą atvyko Z. Ž., C. Ž. ir Z. N., 2007 m. lapkričio 17 d., 0.30 val., į Užsieniečių registracijos centrą atvyko R. B., 2007 m. lapkričio 18 d., 12.40 val., į Užsieniečių registracijos centrą atvyko A. G. ir L. M., kurie pasiprašė politinio prieglobsčio bei paaiškino, kad jie nelegaliai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaip matyti iš 2008-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 2, b. l. 101-102, 103-105, 106-108) liudytojui R. B. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra kaltinamieji Z. T., A. P. ir S. H. J., liudytojas nei vieno jų neatpažino.

Kaip matyti iš 2008-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 2, b. l. 126-128, 133-135, 136-137) liudytojai Z. N. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra kaltinamieji A. P., S. H. J. ir Z. T., liudytoja nei vieno jų neatpažino.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2007 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 151) Rusijos Federacijos pilietei C. Ž. buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti iš 2008-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 2, b. l. 159-160, 163-165, 168-170) liudytojai C. Ž. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra kaltinamieji Z. T., A. P. ir S. H. J., liudytoja nei vieno jų neatpažino.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2007 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 183) Rusijos Federacijos piliečiui Z. Ž. buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti iš 2008-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 2, b. l. 192-194, 195-197, t. 3, b. l. 1-2) liudytojui Z. Ž. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra kaltinamieji A. P., S. H. J. ir Z. T., liudytojas nei vieno jų neatpažino.

Kaip matyti iš 2008-01-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 3, b. l. 17-19, 20-21, 22-24) liudytojui A. G. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra kaltinamieji A. P., Z. T. ir S. H. J., liudytojas nei vieno jų neatpažino.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2008 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 29) nuspręsta Rusijos Federacijos pilietį A. G. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

Kaip matyti iš 2008-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 3, b. l. 40-42, 43-45, 46-47) liudytojai L. M. pateikus asmenų nuotraukas, tarp kurių yra kaltinamieji S. H. J., A. P. ir Z. T. ir liudytoja nei vieno jų neatpažino.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 48) nuspręsta Rusijos Federacijos pilietę L. M. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 55) Rusijos Federacijos piliečiui R. B. suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56) Rusijos Federacijos pilietei Z. N. suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. kovo5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 57) Rusijos Federacijos piliečiui Z. Ž. nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 58) Rusijos Federacijos pilietei C. Ž. nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

2007-12-17 Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolu bei jo priedais - pokalbių tarp Z. T. ir A. P., tarp Z. T. ir S. H. J., tarp S. H. J. ir A. P. stenogramomis (t. 3 b. 1. 61-94) pasitvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d. bei 2007 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis Nr. SD-2520, Nr. SD-3495 buvo sankcionuota slapta Z. T. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2007 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SD-3505 sankcionuota slapta A. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo užfiksuoti Z. T. ir A. P. telefoniai pokalbiai Nr. 8072, 8166, 8137, 8168, 8169, 8174, 8181, 8186, 8188, 8197, 8219, 8224, 171, 278, 339, 8253, 8258, 307, 308, 311, 335, 336, 337, 385, 386, 388, 390, 391, 475, 476, 477, 338, 65, 72, 75, 77, kurie yra tiesiogiai susiję su 2007 m. lapkričio 15 d. pradėtu ikiteiminiu tyrimu baudžiamojoje byloje. Iš pokalbių stenogramų matyti, kad telefoniniai pokalbiai dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną vyko tarp Z. T. (Nr. 8072, 8166, 8137, 8168, 8169, 8174, 8181, 8186, 8188, 8197, 8219, 8224, 171, 278, 339), tarp Z. T. ir kito asmens (Nr. 8253), tarp Z. T. ir kito asmens (Nr. 8258), tarp Z. T. ir S. H. J. (Nr. 307, 308, 311, 335, 336, 337, 385, 386, 388, 390, 391, 475, 476, 477), tarp Z. T. ir nenustatyto asmens (Nr. 338), tarp A. P. ir S. H. J. (Nr. 65, 72, 75, 77). Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso Z. T., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. P., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. H. J., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui.

2007-12-14 Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolu bei jo priedais – fotonuotraukomis, 6 kompaktiniais diskais su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais (1 CD su Vilniaus m. VPK vaizdo kamerų 2007-11-15 įrašais; 4 CD su Vilniaus m. VPK vaizdo kamerų 2007-11-27 įrašais; 1 CD su URC vaizdo stebėjimo kamerų 2007-11-28 įrašais) (t. 3 b. 1. 95-108) pasitvirtina, kad 2007 m. lapkričio 27 d., apie 18.00 val., operatyviniams darbuotojams stebint restorano „McDonalds“, esančio Sodų gatvėje, Vilniuje, prieigas, buvo pastebėtas S. H. J. bei privažiavęs automobilis „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi Z. T., su kuriuo atvyko A. P.. Susitikę visi trys asmenys nuėjo į restorano vidų ir apie 15 minučių bendravo. Išėję iš restorano, jie nuėjo prie automobilio, iš kurio S. H. J. paėmė du didelius kelioninius krepšius. Po to automobilis „Audi Coupe“ nuvažiavo, o S. H. J. nuėjo į „Parex“ banko valiutos keityklą, o po to į Vilniaus autobusų stotį, į siuntų skyrių, kur paliko saugojimui krepšius.

Kaip matyti iš 2009-02-09 vaizdo apžiūros protokolo (t. 3 b. 1.109), apžiūrėjus vieną kompaktinę plokštelę, nurodytą 2007-12-14 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole, nustatyta, kad yra užfiksuotas vaizdas Užsieniečių registracijos centre 2007 m. lapkričio 30 d., nuo 23.38.46 val. iki 23.39.52 val., kur matosi Užsieniečių registracijos centro vartai ir budėtojo namelis bei du vyriškiai iš nugaros pusės, kurių veidų nesimato, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Žemesnis vyriškis nešasi pasikabinęs ant dešinio peties kelioninį tamsios spalvos krepšį.

Kaip matyti iš 2009-02-10 vaizdo apžiūros protokolo (t. 3 b. 1.110-112), apžiūrėjus keturias kompaktines plokšteles, nurodytas 2007-12-14 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole, nustatyta, kad 1-oji geležinkelio stoties fiksuota kamera 2007 m,. lapkričio 27 d., 17.58.38 val., užfiksavo vaizdą, kad iš geležinkelio stoties žiedo į Geležinkelio gatvę išvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Audi Coupe“, kurio valstybinio numerio nesimato. Taip pat nustatyta, kad 5-oji geležinkelio stoties valdoma kamera 2007 m. lapkričio 27 d., 18.12.15 val., užfiksavo vaizdą, kad iš „Parex“ banko, esančio Geležinkelio stoties žiede, ties Vilniaus geležinkelio stotimi, išėjo nedidelio ūgio vyriškis, apsivilkęs tamsia striuke ir užsidėjęs ant galvos tamsios spalvos kepurėlę su snapeliu, nešinas dviem dideliais kelioniniais krepšiais ir nuėjo link „Iki“ parduotuvės, esančios kitoje Geležinkelio stoties žiedo pusėje.

VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūno 2008-02-25 tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 183) nurodoma, kad atlikus operatyvinės paieškos priemones, buvo nustatyta, kad Z. T. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra 8 605 63799. Atlikus minėto numerio IMEI IMSI kontrolę, nustatyti papildomi numeriai, kuriais naudojosi Z. T. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad A. P. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2009-04-28 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo (t. 3, b. l. 188-190) matyti, kad 2007 m. lapkričio mėnesį A. P. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), Z. T. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), S. H. J. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atlikus iš UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ gautų šių telefonų numerių skambučių išklotinių analizę nustatyta, kad:

- 10.34 val., į Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.);

- 10.59 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.);

- 11.14 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.);

- 11.16 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.);

- 20.07 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8072, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 65).

- 03.38 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8166, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 65);

- 04.39 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8167, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 66);

- 06.14 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8168 užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 66);

- 06.25 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8169, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 67).

Visų šių pokalbių metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties Nr. 74B „Šalčininkai“, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų mieste, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1. 192-193).

- 07.45 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8174, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 67). Šio pokalbio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties Nr. 75A „Dieveniskes“, esančios Šaltinių kaime, Šalčininkų rajone, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1. 192-193).

- 10.38 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8174, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. 1. 67). Šio pokalbio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties Nr.53D „Uzusienis“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1. 192-193).

Nuo 6.25 val. iki 10.38 val., fiksuojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) judėjimas Šalčininkai - Dieveniškės - Vilnius: nuo (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, esančios bazinės stoties 74B veikimo teritorijos link bazinės stoties Nr. 75A „Dieveniskes“, esančios Šaltinių kaime, Šalčininkų rajone, veikimo teritorijos, o iš ten link (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, esančios bazinės stoties veikimo teritorijos.

- 10.41 val., į Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.);

- 10.55 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.).

Šių pokalbių metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) buvo bazinės stoties 7E „Stotis“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1. 192-193).

- 11.02 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.);

- 11.08 val., į Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.).

Šių pokalbių metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties Nr. 7D „Stotis“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1.192-193).

- 12.13 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) - pokalbis Nr. 8197, užfiksuotas suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šio pokalbio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties Nr. 74A „Šalčininkai“, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų mieste, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1.192-193).

- 12.51 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.);

- 16.52 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) ( S. H. J.).

Šio pokalbio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties 071D „Turgeliai“, esančios Pagojo kaimas, Šalčininkų raj., veikimo teritorijoje, o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) buvo bazinės stoties 144B „Sirvintos2“, esančios (duomenys neskelbtini), Širvintos, veikimo teritorija (t. 3 b. 1.192-193).

- 17.34 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (S.H. J.).

Šio pokalbio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties 8D „Naujamiestis“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, veikimo teritorijoje, o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) buvo bazinės stoties 146A „Širvintos“, esančios Rimučių km., Širvintų raj., veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1.192-193).

- 17.35 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.).

Šio pokalbio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) buvo bazinės stoties 11E „Puckoriai“, esančios Pučkoriai, Vilnius, veikimo teritorijoje, o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) buvo bazinės stoties 146A „Širvintos“, esančios Rimučių km., Širvintų raj., veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1. 192-193).

Nuo 16.52 val. iki 17.35 val., fiksuojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.) judėjimas Šalčininkų rajonas - Vilnius: nuo Šalčininkų rajone, Pagojo kaime esančios bazinės stoties Nr. 71D „Turgeliai“ veikimo teritorijos link Naugarduko gatvėje, Vilniaus mieste, o vėliau Pučkoriuose, Vilniaus mieste, esančių bazinių stočių veikimo teritorijos.

- 19.11 val., i Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.);

- 19.14 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.). Šių pokalbių metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) buvo bazinės stoties 7D „Stotis“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1.192-193).

Nuo 10.41 val. iki 19.14 val., fiksuojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) judėjimas Vilnius - Širvintos - Vilnius: iš (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, esančios bazinės stoties 7E „Stotis“ veikimo teritorijos į Širvintų mieste esančios bazinės stoties 146A „Širvintos“ veikimo teritoriją, o vėliau į (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, esančios bazinės stoties 7D „Stotis“ veikimo teritorijos.

- 08.17 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. T.).

Nuo 9.31 val. iki 11.21 val., iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.) keturis kartus skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.). Šių pokalbių metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S. H. J.) buvo bazinių stočių 146A ir 144B, esančių Širvintose, veikimo teritorijoje (t. 3 b. 1.192-193).

Minėti duomenys surinkti, pagal UAB „Tele2“ 2008 m. balandžio 18 d. pateiktą informaciją apie bazinių stočių adresus, koordinates ir antenų veikimo kryptis (t. 3 b. 1.192-193), UAB „Omnitel“ 2008 m. sausio 24 d. pateiktas skambučių išklotines (t. 3 b. 1. 197-200) bei UAB „Tele2“ 2008 m. kovo 31 d. pateiktas skambučių išklotines (t. 4 b. 1. 4-140).

Analizuodamas kaltinamojo S. H. J. parodymus, kad A. P. neteisėtai gabenti per valstybės sieną žmones pasiūlė bei tarėsi ne jis, o Bislanas, kad jis tik tarpininkavo, pasakydamas, jog pažįsta žmogų, kuris gali nelegaliai pervesti žmones per valstybės sieną, kad dėl nelegalų gabenimo su nieku nesitarė, jokios naudos neturėjo, o tik kitiems asmenims padėjo perduoti pinigus – 1000,00 Lt už pervestus per valstybės sieną asmenis, taip pat kaltinamojo Z. T. parodymus, kad už nelegalų atvežimą iki Vilniaus S. H. J. jam jokių pinigų nemokėjo, kad jam A. P. sumokėjo tik 200,00 Lt už degalus, teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį ir atmeta, nes jie pilnai paneigti byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad toks kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas yra sietinas su jų pastangomis kiek įmanoma sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, taip pat nepripažįstant, kad jie veiką padarė iš savanaudiškų paskatų

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra skirstomi į objektyviuosius ir subjektyviuosius. Taigi, nepakanka nustatyti vien objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas remiantis tiek kaltininko parodymais, tiek ir objektyviais bylos duomenimis.

Įvertinant kaltinamųjų veikos subjektyvinę pusę, teismas vadovaujasi aptartais A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šie parodymai nuoseklūs, tas pačias aplinkybes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne kartą, apklausose nustatyta tvarka dalyvaujant advokatui ir vertėjui, kurių parašais yra patvirtinti apklausų protokolai.

Vertinant ištirtus įrodymus matyti, kad kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kaip jau minėta, yra nuoseklūs, jie pilnai atitinka kaltinamųjų S. H. J. ir Z. T. ikiteisminio tyrimo metu bei iš dalies teisme duotus parodymus, taip pat visų kaltinamųjų parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Visi kaltinamieji tapačiai aiškino kiekvieno jų vaidmenį darant nusikaltimą, savo konkrečiai atliktus veiksmus, neteisėtai pervedant žmones per valsybės sieną, juos gabenant į Vilnių, iki perdavimo S. H. J.. Todėl abejoti kaltinamojo A. P. parodymų tikrumu near jokio pagrindo. Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamųjų kaltė pilnai pasitvirtino ne tik jų pačių duotais parodymais, bet ir bylos rašytine medžiaga - 2007-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolais, kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, akistatų protokolais, 2007-12-17 Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolu bei jo priedais - pokalbių tarp Z. T. ir A. P., tarp Z. T. ir S. H. J., tarp S. H. J. ir A. P. stenogramomis, 2007-12-14 Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolu bei jo priedais – fotonuotraukomis, 6 kompaktiniais diskais su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, 2009-02-09 vaizdo apžiūros protokolu, VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūno 2008-02-25 tarnybiniu pranešimu, VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu.

Kaltinamojo S. H. J. aiškinimai, kad operatyvinis darbuotojas jį apgavo, t. y. pastarasis buvo pas jį atėjęs, davė paklausyti pokalbių, ir liepė visą kaltę prisiimti sau, todėl jis davė tokius parodymus, kad apklausų metu nebuvo advokato, kad jis prisipažino tik dėl to, kad operatyviniai darbuotojai jo veiksmus žadėjo kvalifikuoti kaip bendrininko, kad tokie parodymai duoti psichologinės prievartos įtakoje ar buvo neteisingai suprasti, atmestini. Pats kaltinamasis S.H. J. teisme aiškino, kad jis tokius parodymus davė po akistatos su A. P., kad operatyviniai darbuotojai jam pažadėjo, jog jo veika bus kvalifikuota ne kaip organizatoriaus, o kaip vykdytojo, ir tokie paaiškinimai tik patvirtina, kad sakyti netiesos pareigūnai jo nevertė ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė savanoriškai, niekieno neįtakojamas, papasakodamas aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su aplinkybėmis, kurias nurodė A. P. ir Z. T.. Taip pat duodamas parodymus teisme, Z. T. negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė iš dalies kitokius parodymus nei teisme, paaiškindamas, kad S. H. J. pažadėjo už asmenų neteisėtą pervedimą per valstybės sieną sumokėti jam asmeniškai 300 eurų, kad S. už pervestus per sieną ir atvežtus į Vilnių čečėnus jam sumokėjo dalį pinigų, o likusius pažadėjo sumokėti, kai jis į Vilnių atveš likusius tris čečėnus. Kaip matyti iš kaltinamųjų apklausų protokolų, kur jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nurodė savo bendrininkus, visų šių apklausų metu dalyvavo gynėjai, taip pat kaltinamieji ir jų gynėjai, pasirašydami protokoluose patvirtino nurodytų aplinkybių teisingumą. Kaltinamųjų parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir aukščiau aptarti rašytiniai dokumentai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nustatė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog S. H. J. ir Z. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, būtų nesavarankiški, juose nurodytos aplinkybės būtų padiktuotos pareigūnų ar pan. Kaltinamųjų parodymai teisiamajame posėdyje, jog jokios naudos iš nusikalstamos veikos neturėjo, kad S. H. J. dėl neteisėto žmonių ganenimo per valstybės sieną su A. P. nesitarė, vertintini kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos priemonė nuo pareikšto kaltinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. H. J. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Toks kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį, neteisėto užsieniečio gabenimo per Lietuvos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimo ar slėpimo Lietuvos Respublikoje organizavimas yra tokių veiksmų planų sudarymas, vedlių, pagalbininkų ieškojimas, verbavimas, taip pat vadovavimas tokiems veiksmams. Teismų praktikoje šios nusikalstamos veikos organizavimu laikomas užsieniečių gabenimo per valstybės sieną ar slėpimo Lietuvos teritorijoje plano, suklastotų kvietimų atvykti į Lietuvos Respubliką parengimas, suklastotų dokumentų įgijimas ir panašūs veiksmai.

Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. tiesiogiai nenurodyta, kad veika kvalifikuojama pagal šį įstatymą tik tada, kai ji padaryta organizuotoje grupėje, tačiau yra išskirtas nusikaltimo subjektas – veiką organizavęs asmuo. Iš to darytina išvada, kad kiti toje pačioje nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys gali būti bendrininkais ir atsakyti už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. padarymą o esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – savanaudiškoms paskatoms – už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., padarymą (Lietuvos Respublikos BK 24 str.). Bet kuriuo atveju, jei nustatoma, kad asmuo organizavo Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. numatytą veiką, tai jau laikytina organizuota grupe, todėl turi būti nustatyti konkretūs tokios grupės požymiai.

Organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą. Šioje byloje pagal nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes nusikaltimo schema buvo elementari, organizuotos grupės požymių nėra ir dėl to, kad tarp grupės narių nebuvo ilgalaikių ir tvirtų tarpusavio ryšių, nes S. H. J. kreipėsi į A. P., prašydamas padėti padaryti tik vieną konkrečią nusikalstamą veiką, t. y. susitarimas buvo tik laikino pobūdžio. Byloje nustatyta, kad S. H. J. jau anksčiau žinojo, kad A. P. yra dirbęs pasieniečiu, todėl į jį galima kreiptis jeigu reikėtų per valstybės sieną neteisėtai pergabenti užsieniečius, t. y. A. P. galėjo padėti jam realizuoti nusikalstamos veikos objektyvinę pusę. S. H. J. veiksmai reiškėsi paprašymu A. P., kaip anksčiau dirbusio Baltarusijos Respublikos pasieniečiu ir žinojusio valstybės sienos perėjimo subtilybes, pervesti per valstybės sieną jo nurodytus asmenis, bendru veiksmų aptarimu su A. P. prieš nusikalstamą veiką, pranešimu A. P. apie atvykusius užsieniečius į Ivies miestą, Baltarusijoje, bei atsiskaitymu už šios nusikalstamos veikos padarymą. Paties asmenų pervedimo per valstybės sieną bei jų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija S. H. J. neorganizavo ir tam nevadovavo. Byloje nustatyta, kad pervežti nelegaliai atvykusius asmenis Z. T. paprašė ne S. H. J., o A. P.. Tai patvirtina, kad kaltinamasis S. H. J. savo konkrečiais veiksmais tik prisidėjo prie nusikaltimo padarymo ir jo atlikti tokie veiksmai negali būti priskirti organizatoriui.

Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (Lietuvos Respubklikos BK 24 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad A. P., sutikęs su S. H. J. pasiūlymu neteisėtai per valstybės sieną gabenti užsieniečius ir šiuo tikslu, įgyvendindamas tokį sumanymą, nuvyko į Ivies miestą, Baltarusijoje, kur paėmė R. B., Z. N., C. Ž., Z. Ž., A. G. ir L. M., po to automobiliu nuvežė juos iki pasienyje esančio miško bei parodė kelią, kuriuo jiems reikia eiti, kad neteisėtai kirsti valstybės sieną, po to minėtiems asmenims neteisėtai kirtus valstybės sieną, Z. T. užsieniečius automobiliu gabeno Lietuvos teritorija iki Vilniaus, kur perdavė S. H. J.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Lietuvos Respublikos BK 292 str. numatyta veika – tai neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtas valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes S. H. J. veika atitinka šiuos Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies straipsniuose nurodytus požymius, nes jis savo veiksmais tiesiogiai realizavo konkretaus nusikaltimo – neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabenimo Lietuvos Respublikos teritorija – objektyviuosius požymius. S. H. J. veiksmai buvo būtina sąlyga nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, jie susiję su kitų nusikaltimo vykdytojų veiksmais. Nors nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai buvo skirtingi, tačiau vieningi, tarpusavyje suderinti ir visi jie realizavo to paties nusikaltimo sudėtį, visi kaltinamieji suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu. Tokiu būdu, ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad S. H. J., darant nusikaltimą, veikė kartu su A. P. ir Z. T. kaip bendravykdytojas, todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio prasme, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomi bet kokie veiksmai, kuriais nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis užsienietis neteisėtai transportuojamas bet kokiu būdu į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos. Kaip matyti iš aukščiau aptartų liudytojų R. B., Z. N., C. Ž., Z. Ž., A. G., L. M., D. D., M. C. parodymų, kaltinamųjų gabenti asmenys neturėjo nei galiojančių kelionės dokumentų, nei dokumentų suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Tai pasitvirtina ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimais, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Užsieniečių registracijos centro pažyma. Apie tai žinojo ir kaltinamieji, ką jie patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos BK 292 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje ir siekia tai daryti.

Kvalifikuojant nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., būtina nustatyti, kad jie inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų arba, kad ji sukėlė pavojų asmens gyvybei. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji buvo sutarę, jog už kiekvieną nelegaliai per valstybės sieną pervestą asmenį bus su mokėta po 300 eurų, t. y. iš viso 1800 eurų, A. P. vienas iš vežamų asmenų sumokėjo 300 eurų, jog atvežus tris užsieniečius į Vilnių, S. H. J. už nelegalų atvežimą sumokėjo Z. T. 1000,00 Lt. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino visi kaltinamiejį. Kad buvo sutarta už kiekvieną žmogų mokėti po 300 eurų, S. H. J. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kaltinamieji S. H. J. ir Z. T. ir teismo posėdžio metu parodė, kad A. P. ir Z. T. po nusikalstamos veikos padarymo važiavo į Širvintas pas S. H. į namus reikalauti sumokėti likusią sutartą pinigų sumą už nelegaliai pergabentus užsieniečius. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad už neteisėtą žmonių gabenimą A. P. ir Z. T. (pagal jų duotus parodymus) nebuvo sumokėta pažadėta pinigų suma. Kad visų sutartų pinigų kaltinamieji negavo, nepaneigia jų savanaudiškų paskatų. Todėl teismas aplinkybę, kad kaltinamieji veikė iš savanaudiškų paskatų laiko įrodyta.

Nagrinėjamu atveju, vienas esminių įrodymų, leidžiančių spręsti apie nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymį – kaltę, yra pačių nuteistųjų parodymai – kaltinamojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamųjų S. H. J. ir Z. T. parodymai duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, spręsdamas dėl kaltinamųjų S. H. J., A. P. ir Z. T. kaltės formos ir rūšies, apkaltinamąjį nuosprendį grindžia pačių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jie nuosekliai tvirtino, kad žinojo apie tai, jog gabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną asmenis, neturinčius galiojančių kelionės dokumentų, jog už šią veiką jiems bus sumokėta iš anksto aptarta pinigų suma ir norėjo taip veikti, jie suvokė veiksmų neteisėtumą. Tokiu būdu, teismo manymu, visi aukščiau išdėstyti argumentai, vertinant juos kaip vieningą visumą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji S. H. J., A. P. ir Z. T. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. padarė veikdami tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius R. B., Z. N., C. Ž., Z. Ž., A. G. ir L. M. ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamųjų A. P. ir Z. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., o S. H. J. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.

Kaltinamųjų S. H. J. ir Z. T. atsakomybę lengvinančių aplinklybių nėra, kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nepripažintina kaltinamojo Z. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis dalinai pakeitė savo parodymus ir kaltę pripažino tik iš dallies. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgtina į kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sunkumą ir pavojingumą visuomenei, konkrečiai jų atliktus nusikalstamus veiksmus ir vaidmenį nusikaltimų padaryme, atsižvelgtina į jų asmenybes, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. S. H. J., A. P. ir Z. T. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), visi jie anksčiau teisti, teistumai neišnykę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra visų aukščiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų kaltinamiesiems paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų po jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o ne patys atvyko ir apie tai pranešė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena šio straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Taigi, sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. taikymo klausimą, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Taigi, nenustačius įstatymo reikalaujamo kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičiaus nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas. Tai, kad kaltinamasis Z. T. išlaiko mažametį vaiką, negali būti pagrindu kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas. Taip pat nėra pagrindo kurio nors kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme pripažinti antraeiliu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek S. H. J., tiek A. P., tiek Z. T. buvo bendravykdytojai, turėjo atlikti iš esmės analogišką vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, be jų nusikalstama veika nebūtų padaryta.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo kurio nors kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatytą teisingumo principą ir šiuo pagrindu paskirti jiems švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių teismas nenustatė. Tai, kad kaltinamieji yra vedę, išlaiko mažamečius vaikus, dirba, nėra pakankami pagrindai jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. H. J., atsižvelgtina į tai, kad jo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, iki nusikaltimo padarymo jis buvo teistas du kartus, šiuo metu turi tris neišnykusius teistumus, aplinkybių, duodančių pagrindą skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nėra. Tačiau kaltinamasis į priklausomybės ligų centro bei narkologinę įskaitą neįrašytas, administracine tvarka nebaustas ir tai švelnina jo teisinę padėtį. Todėl atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, S. H. J. skirtina reali baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas kiek mažesnis nei baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė S. H. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal minėtą nuosprendį.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. P. ir Z. T., atsižvelgiama į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji padarė nusikaltimą, įstatymo priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Abu kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu buvo teisti, teistumai neišnykę, kaltinamasis Z. T. nors galiojančių nuobaudų neturi, bet anksčiau yra baustas administracine tvarka. Tačiau kaltinamieji į priklausomybės ligų centro bei narkologinę įskaitą neįrašyti, dirba, yra vedę, Z. T. augina nepilnametį vaiką, kaltinamasis A. P. administracine tvarka Lietuvoje nebaustas. Visos šios aplinkybės švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, A. P. ir Z. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mežesnis nei baudžiamojo įstatymo už šiuos nusikaltimus sankcijose numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 2 d. 4 p.). Į kaltinamiesiems A. P. ir Z. T. paskirtąsias bausmes įskaitytinas laikas, jų išbūtas laikinajame sulaikyme.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – šešios kompaktinės plokštelės su vaiszdo įrašais, prijungtos prie baudžiamosios bylos, paliktinos šioje baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301, 302 str.str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. H. J. (S. H. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. spalio 25 d. Į bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai atliktą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendį.

Kardomosios priemonės S. H. J. neskirti.

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2008 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę kaltinamajam A. P. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Z. T. (Z. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę kaltinamajam Z. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – šešias kompaktines plokštelės su vaizdo įrašais, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis kaltinamųjų S. H. J. ir Z. T. per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Kaltinamasis A. P. per 20 dienų nuo nuosprendžio įteikimo jo gynėjui momento nuosprendį gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 438 str. 1 d., nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.