Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino iš dalies. Su broliu A. jie vieni į pirtį niekada neidavo, pirty irgi niekada dviese nelikdavo. Nebent jis vienas likdavo, kol išsišluostydavo, o visi jau būdavo išėję. 2005 metais su L. jis santykiavo viso gal kokius 2-3 kartus, bet tai buvo namie, daržinėje ir tualete. Su D. iš vis nieko nebuvo. Daugiausiai viskas vyko su L.. Dėl muštynių prieš susitaikymą parodė, kad jis tada buvo išgėręs, įvyko pradžioje buvo konfliktas su kaimynu dėl cigarečių, ten apsistumdė ir pradėjo muštis. Tėtis puolė juos skirti. Jis, J. A., buvo perpykęs, apsivaikė vienas kitą po kiemą, tada jis čiupo pusplytę ir taikė tėčiui, bet pataikė sesei. Tada iškvietė policiją, kuri jį išsivežė.

Dėl kaltinimo lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu prieš jos valią su seserimi D. laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. kovo vidurio kaltu pripažįsta vieną kartą, nes tik vienas kartas ir tebuvo. Ji, atrodo, tada dar nėjo į pirmą klasę, jai buvo kokie 6-7 metai. Tai galėjo vykti panašiu laiku kaip įtarime nurodyta: nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. kovo vidurio. Nurodytu laiku jis su D. bandė santykiauti. Kuo tai pasireiškė, nelabai gali pasakyti. Jo parodymai, kad ji nusimovė kelnaites ir atsigulė, teisingi. Tada ir jis nusimovė kelnes ir kelnaites, priėjo prie jos, atsisėdo jai ant kojų ir daugiau nieko neįvyko. Jis kišo jai į užpakaliuką savo lytinį organą, bet tuo laiku kažkas sutrukdė jam tai pradėti. Ar ten paskambino kas, ar kaip ten gavosi. Tai, ką D. pasakojo, netiesa. D. sako, kad keli kartai buvo, tai netiesa. Dar paminėjo, kad jis ateidavo į lovą, bet taip nebuvo. Kad A. su L. taip kalba, tai jie teisybę kalba, o dėl D. jis nežino. Bent jau brolis jam pasakė: „aš tave vis tiek pasodinsiu, ar anksčiau, ar vėliau“. J. A. teigia, kad su D. jie visai gerai sutaria. Būdavo, kad nesutaria, tokie konfliktai visokie, bet jis nežino, kodėl ji pasakė tokius dalykus. Kaltinamasis J. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam vienas iš kriminalistų prieš parodymų davimą, iki įeinant pas tyrėją į kabinetą prigrasino, kad jam bus blogai, kad visokie cheminiai kastravimai bus, telefonų pokalbių išklotinės buvo tikrinamos, todėl jis ir prisipažino dėl santykių su D.. Neatsimena vardo, kas toks grasino.

Dėl kaltinimo lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu prieš jo valią su broliu A. laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. kovo vidurio parodė tų veiksmų neatlikęs. Pripažįsta, kad bandė vieną kartą įkišti A. į išeinamąją angą, bet nelabai išėjo. Tai buvo kažkur 2004 m. spalio – lapkričio mėnesį pas bobutę pirtyje. Tada senelis buvo ligoninėje, o tėtis išėjo, jie liko dviese. Bet ten išėjo atvirkščiai. Jis A. pasakė „tu man pirmas, jeigu norėsi, tada aš tau“. A. pasakė, kad gerai. A. pirmas pamėgino, tada jis A. pamėgino įkišti į užpakalį, bet neįkišo nei vienas. Tai buvo tik vienas kartas. Daugiau nebuvo. Su A. santykius turėjo tiktai tiek, kad susitarimo pagrindu, susitarė abudu, jis neprieštaravo, jis A. negrasino. Kaltinamojo nuomone, A. gali jį apkalbėti, nes jų tikras tėvas, kuris gyvena Kupiškyje, juo (J.) daugiau rūpinasi, o brolis labai dėl to pyksta, pavydi. Brolis nueina pas tėvą, tėvas visada klausia, kur jis (J.), pats A. pinigų iš tėvo beveik negauna, o jam (J.) tėvas duoda daugiau pinigų. Tai pavydas dėl geresnių tėvo ir jo santykių. Kai tikras tėvas sužinojo čia viską, pasakė, kad čia garantuotai A. darbas, nes jis ir apie mamą kiek prikalbėdavo, kad atseit mama geria, vaikų nežiūri. A. taip kerštauja. Jis čia sako, kad nieko nei karto su L. nebuvo. Buvo su L.. Jis (J.) pats savo akimis matė, kaip brolis L. į užpakalį kišo. Taip pat kaltinamojo teigimu, jis ir su motina geriau sutaria. Sutinkamai su kaltinamojo J. A. parodymais, jis motinos nemušė. Čia su mama gavosi taip, kad reikėjo važiuoti į Vilnių, pažadėjo duoti pinigų, davė 20 Lt, o paskui po kiek laiko jis grįžo į kambarį, o ji pati jį užsipuolė. Čia toks ir mušimas, jis jai nei sutrenkė, nei ką. Ji šoko ant brolio lovos, parvertė, kaip ir smaugti pradėjo, o jis (J.) gynėsi. Tai matė sesuo V.. Tėtis buvo išvažiavęs į Vilnių.

Su kaltinimu lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu prieš jos valią su seserimi L. laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. kovo vidurio kaltinamasis J. A. sutiko, išskyrus tai, kad jai negrasino ir jos sutikimu tai buvo. Teigė, kad tai buvo ne prieš jos valią, o ji pati norėjo. Jis nevertė jos ir negrasino nei sumušti, nei nieko. Tai buvo 2-3 kartus. Dėl kaltinimo lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu prieš jos valią su seserimi L. laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d. parodė, kad galėjo būti kokie 4 kartai, bet ne daugiau: 2 tualete, 1 daržinėje ir 1 tvarte, bet irgi nei smurto, nei grasinimų nebuvo. Buvo grasinimas, kad į užsienį išveš, bet čia ne dėl tų lytinių aktų, o taip dėl kažko. Dėl lytinių aktų iš vis grasinimų nebuvo. Dėl kaltinimo lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu prieš jos valią su seserimi L. laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. lapkričio 12 d. parodė, kad iš vis nieko nebuvo, buvo tik grasinimas. Jie vidury baltos dienos kieme dėl kažko susipyko, draugai buvo ant kelio ir girdėjo, kad jis jai tik pagrasino. Paskui, kai nuėjo už tualeto, ten irgi kažkaip dirbo, ji vėl kažką jam pradėjo sakyti, tada jis išsiėmęs telefoną pasakė: „pamatysi, garantuotai paskambinsiu ir išvažiuosi į užsienį“. Dėl lytinio akto čia iš vis nieko nebuvo, čia buvo tik grasinimas, bet ir tai jis čia nerimtai šnekėjo, nes neturi kam paskambinti ir tokių žmonių nepažįsta. Su L. jis santykiavo, bet prievartos, grasinimų dėl lytinių santykių iš vis nebūdavo. Iš viso per tą laikotarpį, pradedant nuo 2005 metų, su L. santykiavo 12-13 kartų. Po to, kai 2008-06-18 jam suėjo 18 metų, jis santykiavo dar vieną ir paskutinį kartą. Tai buvo kažkur 2008 m. liepos mėnesį, tiksliai nežino. 2009 metais su L. buvo jų kaip ir žaidimas, nelabai kas ten ir įvyko. Tai kas įvyko, ką L. pasakojo, tas ir įvyko. Tai ką jinai nurodė, tuo ir galima vadovautis. Vasarą ir rudenį su L. nieko nebuvo. Jis suprato ir žinojo, kad jei santykiai su L., su D. vyks natūraliai, tada jos gali pastoti.

Kaltinamasis teigė supratęs, kad su L. taip elgtis negalima, tačiau taip darė dėl to, kad nuvažiavęs pas vyresnius draugus kompiuteryje ar telefone pamatydavo erotikos arba pornografinių vaizdų ir tada jam kildavo noras pačiam pabandyti. Mano, jog A. ir D. kalba netiesą, o L. parodymais tikrai galima vadovautis. A. ir D. žinojo, kad tai yra daroma, nes L. pasipasakojo broliui ir seseriai, ką jie abu darė. A. gali jam keršyti, nes per jį (J.) juos visus iš mokyklos išmetė, nes girtas pasirodė. Be to, su A. ir šiaip dėl įvairių priežasčių vykdavo konfliktai.

Dėl kaltinimo sesers L. mušimu kaltę pripažino ir parodė, kad jis L. mušė, bet tik su rankomis, o ne su kojomis. Pripažįsta, kad sudavė 2 smūgius į vieną petį, 2 smūgius į kitą petį ir per kojas gal kokius 3 smūgius. Smūgiai buvo suduoti vienu metu, galėjo būti kokie 7 smūgiai rankomis į nugarą, į rankas ir į kojas, bet į nugarą vos vos, nesmarkiai. Kojomis nespyrė. Kaltinamasis pripažįsta, kad buvo daug išgėręs, apsvaigęs. Jeigu būtų blaivas, nebūtų mušęs.

Dėl kaltinimo brolio A. mušimu parodė, kad jis smūgius A. sudavė tik rankomis ir alkūnėmis, smūgių kojomis nebuvo. Į galvą irgi nespyrė. Smūgių galėjo būti apie 5. Tie smūgiai buvo suduoti vienu metu, ne per kelis kartus. 2009 metų lapkričio mėnesį prieš A. fizinio smurto nenaudojo.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Iš teisiamajame posėdyje paskelbtų nepilnametės nukentėjusiosios L. S. (A.), apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-11-27, parodymų ir šios apklausos stenogramos (t. 2, b.l. 76-80, 81-93) matyti, kad jos brolis J. ją vesdavosi visur – į tualetą, į kambarį. Panaudojant lėles, demonstravo, ką jai darė brolis. Paaiškino, kad J., ją nusivedęs liepdavo atsigulti, numaudavo jai kelnes. Tada jis atsiguldavo ir įkišdavo savo lytinį organą gilyn į „rūrą“. Užpakalį ji vadina „rūra“. Pirmą kartą, kai J. tai padarė, ji buvo 4 klasėje. Kai ji baigė 4 klasę, J. irgi jai taip padarė. Kai ji mokėsi 4 klasėje, J. jai tai darydavo tualete. Kai ji mokėsi 5 klasėje, J. jai nieko nedarė. Po to J. taip darė gruodžio mėnesį, kai ji mokėsi 6 klasėje. Tada viskas įvyko pas juos namuose gerajame kambaryje, jos lovoje. Po to su ja tai darė, kai jis sesei akį prakirto. Įvykis su sese buvo 2009 m. Velykų antrą dieną. Po šitų Velykų jis kelias dienas jai darė tą patį. Kai ji mokėsi 7 klasėje, jai nuėjus į tualetą, iš karto ateidavo J.. Tada jis nusimaudavo kelnes ir jai liepdavo nusimauti. Bet ji to nedarydavo, tada jis jai numaudavo kelnes ir darydavo tą patį. Panaudojant lėles L. S. (A.) parodė, kokioje pozoje tai buvo daroma. Kai ji mokėsi 7 klasėje, J. tris kartus tai darė ir tai būdavo tualete. Apie tai, ką J. jai darė, ji papasakojo socialinei darbuotojai. Socialinė darbuotoja ir V. apklausinėjo ją. J. tą patį darydavo ir broliui A.. Kai J. su A. gulėjo, tai J. rankomis liesdavo A. kojas, rankas, pilvą, viską. Tai buvo labai seniai, kai jai, sesei D. ir A. reikėjo važiuoti į Panevėžį išsitirti, ar jie nebuvo paliesti. Po to dar A. lietė, bet A. sakė, kad numetė J. ranką. A. dar sakė, kad J. ant jo gulėdavo. Ji su A. visada kentėdavo nuo J.. Dabar, kai ji mokosi 8 klasėje, J. jai taip nebedaro. J. grasino, kad išveš ją į užsienį, parduos, kad ji dirbtų prostitute. Dar grasino, kad jeigu neis su juo, tai pasakys draugams ir ją primuš. Paskutinį kartą grasino, kad parduos į užsienį ir tai girdėjo mama. A. sakė, kad primuš jį. Ji priešindavosi J., atstumdavo, norėjo sakyti mamai, mokytojams, bet bijojo J.. J. sakė, kad jeigu pasakys, tai daugiau nebeprakalbės. J. grasino pasakyti visam kaimui, kad ji pati taip daro su juo. Kai ji buvo 6 klasėje, tai ji pasakė viską tėčiui apie J. ir tėtis neleisdavo J. prie jos. Po to, kai jie susitaikė, J. vėl ateidavo. Ji bijodavo J., todėl paklusdavo.

Iš teisiamajame posėdyje paskelbtų nepilnamečio nukentėjusiojo A. A., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-12-29, parodymų ir šios apklausos stenogramos (t. 2, b.l. 98-101, 102-108, 122) matyti, kad A. A. parodė, jog brolis J. lenda prie jo, prie sesės L., kartais ir prie D.. Pirmą kartą J. prie jo lindo, kai jis mokėsi 3 klasėje, 2003 metais, žiemą prieš Kalėdas. Tai buvo pas močiutę pirtyje, kai jie maudėsi ir buvo nuogi. J. bandė savo lytinį organą įkišti „ruron“ ir laikė tokioje padėtyje. Tada jis, A., pasijuto blogai, jam skaudėjo. Apie tai jis pasakė močiutei, kuri nepatikėjo, bet patėvis su mama patikėjo ir tada J. labai barė. Iš viso J. prie jo lindo 4 kartus. Antrą kartą buvo po 2-3 mėnesių, tai buvo vasarą. Jis su J. miegodavo vienoje lovoje. J. pradėjo lįsti, čiupinėti „rūrą“, kojas, bandė įkišti lytinį organą. Jam skaudėjo „rūrą“. J. nejudėjo, tik taip laikė. Jis tada mamai pasakė, kad gali miegoti ant žemės, nes J. prie jo lenda. Mama liepė eiti į lovą ir miegoti, sakė, kad J. nieko nedarys. Po kelių mėnesių, rudenį, J. vėl lindo prie jo lovoje, norėjo savo lytinį organą įkišti. Jis priešinosi, mušė J., o J. mušė jį. Tada jis nubėgo ir pasakė mamai, kuri išvijo J. ir J. ėjo pas močiutę. Kai jis mokėsi 4 ar 5 klasėje, du-tris kartus matė, kaip pirma L. nueina į tualetą, o vėliau J. jai iš paskos. Jis apie L. ir J. pasakydavo mamai, kuri rėkdavo ant L. ir J.. Vieną kartą, kai jie nuėjo į tualetą ir gal pamiršo užsikabinti, jis matė, kad J. buvo lytinį organą įkišęs stovinčiai L. ir judėjo. 2008 metais jis matė paskutinį kartą, kad J. vėl tą patį darė su L.. Tada vėl jie buvo tualete ir vieną kartą buvo tvarte. Tada buvo atostogos. J. labai mušasi, ypač jį muša. Paskutinį kartą J. jį sumušė 2009 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Tada mama norėjo net policiją iškviesti. J. atėmė iš jo pinigus, kuriuos mama jam davė prieš gimtadienį, ir pragėrė tuos pinigus. J. mušė jį kojomis ir rankomis: kojomis spyrė į veidą ir nugarą, kumščiais sudavė į rankas. Po to ant nugaros buvo mėlynė, dešinėje kaktos pusėje buvo didelis guzas nuo spyrio kojomis. J. pastoviai mušdavo ir L.. Paskutinį kartą J. mušė L. lapkritį. Tai buvo po vasaros atostogų, kai dar buvo šilta. Kambaryje J. mušė L. už tai, kad ji atsisakinėjo eiti su juo į tualetą. Tada namuose buvo tik jie trise. J. kartais ir D. muša. Sesutės, ypač L., bijo J., kuris ją mušdavo diržu ir pagaliu. Jis, A., niekada nieko panašaus L. nedarė. 2005 metais jį apklausinėjo policininkė ir tada jis papasakojo teisybę.

Iš nukentėjusiojo A. A. 2010-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis paaiškino, kad tiksliai negali pasakyti, kada pirmą kartą J. santykiavo su juo, gali sumaišyti metus, bet tai buvo močiutės pirtyje, kur J. jam į užpakalį įkišo lytinį organą. Parodė lovą ir paaiškino, kad šioje lovoje miegojo kartu su J. ir J. kišo lytinį organą į užpakalį, jam skaudėjo. Tada jis jau tikrai mokėsi N. mokykloje, jo auklėtoja buvo E. V.. Parodė tualetą, kuriame matė L. kartu su J. (2 t., b.l. 132-134).

Iš teisiamajame posėdyje paskelbtų nepilnametės nukentėjusiosios D. S., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005-08-18, parodymų (1 t., b.l. 62-64) matyti, kad ji parodė, jog šiais metais, kai buvo sniego, namuose brolis J. liepė nusimauti jai kelnaites. Ji išsigandusi nusimovė ir brolis ją lietė. Neprisimena, ką lietė brolis. J. sakė, kad ji niekam nesakytų, kad jis lietė ją. Brolis sakė, kad jeigu ji pasakys, tai ją sumuš. Kai brolis ją lietė, tai buvo be kelnių visai „plikas“ ir prie jos buvo prisiglaudęs. Jai tai nepatiko, norėjo verkti, pradėjo šaukti mamą. Brolis jai su ranka užčiaupė burną. Apie tai sakė mamai, mokykloje.

Iš teisiamajame posėdyje paskelbtų nepilnametės nukentėjusiosios D. S., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-12-29, parodymų ir šios apklausos stenogramos (t. 2, b.l. 109-112, 113-120, 123) matyti, kad D. S. parodė, jog jos brolis J. jai sakydavo „gulk ant lovos“, po to liepdavo kelnes nusimauti. Ji nenorėjo to daryti, bet J. sakydavo, kad jei nepaklus, tada sumuš ją. J. jai numaudavo kelnes ir nusimaudavo savo kelnes. Po to lipdavo ant jos ir atsiguldavo. Panaudojant lėles D. S. parodė, kaip jie gulėdavo – ji ant nugaros, o J. ant jos ir jų veidai buvo vienas prieš kitą bei vienas su kitu lietėsi pilvai ir kojos; parodė ką, gulėdamas ant jos darė J. – judėjo į priekį ir atgal ir tuo metu jo ir jos lytiniai organai buvo apnuoginti; parodė ant lėlės lytinį organą ir paaiškino, kad tai yra „pimpaliukas“; parodė, kad J. kišdavo „pimpaliuką“ jai į lytinių organų sritį. Taip J. jai darė vieną kartą ir tai buvo 2005 m. sausio 4 d., pas juos namuose, kambaryje, kuriame ji miega. Ji miega vienoje lovoje su sese L.. Būdavo, kad J. pas jas ateidavo į lovą ir tada ją išstumdavo. Tada J. guldavo ant L., liepdavo kelnaites nusimauti. 2005 metais ji daug kartų matė, kad J. „pimpaliuką“ kišo L.. Du kartus, kai nieko nebuvo name, J. bandė jai numauti kelnaites, bet ji mušdavo jam per rankas ir jis to nepadarė. Tada, kai viskas prasidėjo, ji apie J. pasakojo broliui A.. A. jai sakė, kad J. panašiai su juo elgėsi, pirtyje prie sienos buvo prirėmęs. Miške, kai jie grybavo, J. vėl lindo prie jos. J. ją ant žemės paguldė ir norėjo nurengti, bet ji neleido, tuo viskas ir pasibaigė. Apie tai ji pasakė mamai, kuri norėjo J. sumušti. Tuo metu ji mokėsi 2 klasėje. A. pasakojo, kad J. kabinėjosi prie jo, paguldydavo jį ir guldavo ant jo. J. mušasi. Primušė L. šiais metais. Jis kumščiais sudavė L. į ranką, trenkė du kartus, su diržu sudavė per kojas. Mušė už tai, kad L. jam nepakluso ir su juo nėjo. Taip jai pasakė L. J. Mušdavo ir A.. Su diržu jam sudavė per nugarą, su šepečiu per kojas. J. mušė ir ją už tai, kad jam nepakluso ir nėjo su juo. Ji jau kažkada tyrėjai pasakojo apie tai, kas jai buvo nutikę, tada papasakojo teisybė (2 t., b.l. 109-112, 113-120).

Nukentėjusioji D. S. 2010-03-05 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė lovą, kurioje J. liesdavo ją savo lytiniu organų. Paaiškino, kad tai prasidėjo, kai ji jau mokėsi N. mokykloje. Paaiškino, kad būdavo, kai naktį atėjęs J. išstumdavo ją iš šios lovos ir guldavo prie L. (2 t., b.l. 129-130, 131).

Liudytoja D. D. (Ž.) parodė, kad nuo 2002-09-01 ji dirba (duomenys neskelbtini) J. Č. pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge, kaltinamasis buvo jų mokyklos mokinys 6-7 klasėje. S. vaikai pradėjo lankyti mokyklą nuo 2004 metų. Su šita šeima jai tenka susidurti praktiškai kasdien, nes ta šeima yra socialinės rizikos šeima ir jų problemos jai nėra svetimos. Dėl 2005 metų įvykių ji buvo apklausta dar 2005 metais ir tuos parodymus ji tvirtina. Apie šių dienų įvykius ji sužinojo tik atvykus į komisariatą apklausai ir apie tai nieko nežino. 2005 metais ji kalbėjo su visais S. vaikais. Apie vaginalinius santykius buvo aiškiai išreikšta, ir seserys, ir A. pasakojo tai. Tikrai matėsi, kad tie vaikai nemeluoja, tą rodė jų pasakojimo būdas, iškalba ir ta jų kalba. Vaikai teigė, kad tie santykiai buvo pilni, bet ji yra socialinis pedagogas, todėl negali nei vaiko spausti, nei jo kamantinėti, nei kažką daryti, kiek jis jai papasakoja, tiek, ji nedetalizavo. Iš jos kalbos buvo galima suprasti, kad lygtai vyksta pilni santykiai. Bet, kad tai vyksta nuolatos ir kad jie bijo brolio, tai buvo faktas. J. pas juos mokėsi nuo 6 iki 7 klasės, po to tęsė savo studijas K.. J. kartais būdavo labai geras mokykloje, tačiau šiaip buvo probleminis mokinys – ne visada lankė mokyklą ir buvo drausmingas, kartais jam užeidavo agresijos priepuoliai. Dėl to jis toliau mokėsi K.. Ar jis mokėsi pas juos mokykloje 2005 metais, nepamena.

Liudytoja R. Š. parodė, kad yra seniūnijos socialinė darbuotoja, o kaltinamasis yra jų gyventojas. Teigė dėl įvykių senumo jų neprisimenanti, todėl tvirtinanti 2005 metais duotus parodymus. Taip pat parodė, kad buvo 2,5 metų, tai yra nuo 2008-01-19 iki 2010 m. balandžio mėnesio, motinystės atostogose, kurių metu buvo atsiribojusi nuo darbo ir, kai vyko tie vėlesni įvykiai, ji atostogavo ir nieko apie juos nežino. Paskutinį kartą kaip socialinė darbuotoja toje šeimoje buvo prieš 2 mėnesius. Šiuo metu ji toje šeimoje nesilanko, su šia šeima dirba socialinis darbuotojas su socialinės rizikos šeimomis. Ši šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl mamos socialinių įgūdžių stokos, patėvio girtavimo, švaros, tvarkos namuose trūkumo. Pagrinde buvo socialinių įgūdžių stoka. Mama mažai tvarkėsi namuose, buvo itin menkos pajamos, jai reikėjo patarti, kaip jas tikslingai išnaudoti, ką tikslingiau pirkti kaip šeimai, dėl daržų sodinimo patarti, nes, kad ir kaime gyvendami, ne visada jie užsiaugindavo tiek, kiek reikia šeimai, daržovių. Tiesiog šeimai reikėjo viskam pagalbos. Kad mama maitindavo vaikus žaliomis bulvėmis, tokių duomenų ji neturi. Minimaliai kažko ten visada duodavo, nes kaimynystėje gyveno V. S. tėvai, jie kažkiek remdavo ir padėdavo, nes tėvai gyveno tvarkingai. Ji bendravo su kaltinamojo tėvais, pastarieji netikėjo, kad taip gali būti. Liudytojos R. Š. manymu, tėvai nenorėjo, kad būtų problema, nenorėjo to pripažinti. V. S., kai su ja bendravo 2005 metais, viską neigė. Ji buvo pas juos namuose, jiems priklauso pusė namo, ten 2 kambariai ir viename iš jų virtuvė. Jie visi bendrai ir gyvena tuose 2 kambariuose. Ten bendrai stovi lovos ir ten ta virtuvytė atskirta su vienu kambariu. Tėvai ir vaikai miega bendrai vienoje patalpoje. Aplinka skurdi. Jie sako, kad A. su J. miegojo vienoje lovoje. Po 2005 m. bylos ji susitikdavo juos, bet mergaitės jai niekada nėra sakę nei žodžio, jie daugiau mokykloje bendravo su savo socialinės rizikos darbuotoja, o ji daugiau kontaktų nebeturėjo, nes jai nebepriklausė.

Liudytoja D. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, mokė jo seserį L. A.. Teigė dėl įvykių senumo jų neprisimenanti, todėl tvirtinanti 2005 metais duotus parodymus. L. A. pas juos į N. J. Č. mokyklos trečią jos vadovaujamą klasę atvyko 2004-09-01. 2005 m. kovo mėnesį įvyko šis įvykis. Ji, D. L., L. auklėtoja buvo 3 klasėje ir dar ketvirtoje klasėje, t.y. jos auklėtoja buvo iki 2006-05-31. L. ir po to lankė jų mokyklą. Apie šeimą ji su L. nekalbėjo, jas daugiausiai siejo mokymosi pasiekimai. Mergaitė 2005-2006 metais mokykloje mažai bendravo su klasės draugais, daugiausiai bendravo su savo mažesnėmis seserimis ar draugėmis iš to paties kaimo, vaikai nelabai jos mėgo, kadangi ji buvo irzli, kaprizinga. Ji buvo vidutinių gabumų, motyvacijos nebuvo. Su ja, D. L., L. buvo labai mandagi, nuoširdi, tik kartais jai ištrukdavo nervingumo priepuoliai, nesusilaikydavo. Kartais ateidavo netvarkinga, nešvariais drabužėliais, priemonių ne visą laiką turėdavo, tačiau mama stengdavosi, ateidavo į klasės susirinkimus, rūpinosi pagal savo supratimą. Ji išgirdo iš kitų vaikų, kad A. pasakoja kitiems vaikams apie seksualinius santykius su broliu. Iš kokių vaikų, ji dabar konkrečiai neprisimena. Tada ji pirmiausia užkalbino A.. A. jai tai pasakė, tada atėjo L. ir tada jie pradėjo pasakoti. Ar sakė A. konkrečiai, kad kišo į užpakaliuką, nepamena. Jie buvo uždaro būdo, nenoriai pasakojo apie tuos įvykius. Jiems buvo sunku šia tema kalbėti, iš jų tiesiog reikėjo po žodį traukti. L. ji klausinėjo paėmusi už rankos, buvo labai sunku kalbėti. Pasikalbėjusi su vaikais ji pranešė viską socialinei pedagogei. Ji su tais vaikais bendravo tiktai pamokų metu. Neatsimena, kad ta byla buvo nutraukta. 2006 metais su L., su vaikais ta tema iš viso nekalbėjo. Mano, kad vaikai papasakojo realius dalykus, tokio dalyko vaikai neišsigalvos ir nemeluos.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji dirba N. seniūnijoje socialine darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis, o kaltinamojo šeima yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje, todėl ji lankosi pas juos. Jie priklauso Kupiškio socialinių paslaugų centrui. Nuo 2007 metų, kai ji pradėjo eiti šias pareigas, supažindinant su šeimomis, kurias ji perėmė, ją informavo, kad buvo galimi seksualinio prievartavimo kažkokie įvykiai šioje šeimoje, ir buvo pasakyta akyliau stebėti šią šeimą. Jai apie tai pasakė vaikų teisių tarnybos atstovė. Vedėja U. pasakė, kad ten nepasitvirtino tie dalykai, tačiau vis tiek truputį daugiau ji turi atkreipti dėmesį į tą šeimą. Be to, ji vaikų teisių kontrolierės Š. išvadoje pasiskaitė apie tą šeimą, kad buvo tokie dalykai. Lankydamasi toje šeimoje, ji atkreipdavo dėmesį, pravesdavo pokalbį su vaikais, paklausdavo, kaip santykiai su Jonu, ar geri, ar nemuša, ar neskriaudžia. Aišku tiesiogiai neklausdavo. Taip pat kartais ir L. paklausdavo, tačiau visą laiką buvo toks neigimas, sakydavo, kad sutaria gerai. Į klausimą „ar J. kaip nors netinkamai nepriekabiauja prie tavęs, ar nemuša“ visą laiką atsakydavo, kad viskas gerai. 2009-11-11 pas ją atėjo A. A. ir šiaip pokalbio metu jis pradėjo kalbėti. Ji klausė, ar J. ateina pas juos, ar miega pas juos, ar pasilieka pas juos miegoti. Jis sakė, kad pasilieka pas juos miegoti, kad J. prie jo nelenda, jo neskriaudžia, bet su sese L. išdykauja. Jis taip prasitarė. Tada ji sukluso, pradėjo vaiko klausinėti, kas tai yra „išdykavimas“, kaip jis tai supranta. Aiškino, kad, kai jie lieka vieni namuose, būtent įvardijo, kad jie trise kažkada liko: L., A. ir J., jisai žiūrėjo televizorių ir sako „negi jie galvojo, kad aš nepastebėjau, kaip jie po kaldra, t. y. L. ir J., judėjo“. Ji pradėjo vaiko vėl klausinėti, kas tas „judėjo“. Jis pasakė „tai ką aš, galvoji, nesuprantu, seksu užsiiminėjo“. Taip jai A. pasakojo. Be to, vaikas aiškino, kad būna, jog J. su L. kartu eina į tualetą arba už tvarto. Ji pradėjo aiškintis, kaip suprasti. Jis pasakė „aš vieną kartą pasekiau, mačiau, kaip J. su L. glamonėjosi, garsai sklido visokie“. „Grabaliojosi“ – jis taip išsireiškė. Ir dar vieną atvejį įvardijo A., kad vieną kartą pirtyje J. norėjo jam kišti savo organą, kaip ji išsiaiškino, į išangę, bet po to jis atseit pabėgo, nespėjo to padaryti, bet su L. J. dažnai pirtyje, užsidangstę rankšluosčiais, galvodami, kad niekas nemato, tai daro. Paklausus, kas tai yra, A. ne tais terminais, bet savais supratimais paaiškino, kad tai būna lytinis aktas. Tada ji A. pasakė, kad ji apie tai turės pasakyti kažkam tai, kad negalės nutylėti tokio dalyko, turės pranešti pareigūnams. A. pasakė, kad ji gali tai padaryti ir jis patvirtins kitiems, kad jis tai matė, jis jai tai pasakojo ir kad tai neišsigalvojimas. Pokalbio su A. metu, kai jis dėstė, kad matė, vaikas aiškino, kad tai vyko vasarą, bet kurią vasarą, neaišku. Ji tikslinosi, tačiau A. sakė nežinantis, kurią vasarą tai viskas vyko. Bet ir po kaldra kambaryje, ir už tvarto, ir pirtyje A. pasakymu vyko vasarą. Po to ji A. klausė, kada paskutinį kartą matė, kad tai vyktų, jis pasakė, jog prieš kelis mėnesius kažkur pavasarį. Jeigu lapkritį vaikas jai apie tai pasakojo, tai ir bus gegužė. Apie visą tai, ką ji išgirdo, ji telefonu informavo Kupiškio vaikų teisių tarnybos vedėją, pasakė, kad rašys jiems pranešimą, bet vedėja pasakė, kad ji dar išsamiau išsiaiškintų, paklaustų tos pačios L., nes gali būti taip, kaip buvo prieš keletą metų tas įvykis nepasitvirtinęs, tai gal ir dabar vaikas fantazuoja. Tada kitą dieną ji su pareigūnu nuvažiavo į namus. Buvo L., J. nebuvo. Ji L. atsargiai pradėjo klausinėti, ji visą laiką tylėjo. Kai ji, J. M., pasakė, kad turi informacijos, jog brolis netinkamai prie jos lenda, vaikas neneigė to, bet nepatvirtino. L. jai konkrečiai nesakė, kas su ja daroma, ji tylėjo ir tik paskui staiga išrėkė: „aš gi sakiau ir auklėtojai, ir socialinei pedagogei apie tai, kai buvau 6 klasėje“. Ji paskaičiavo, kad tai buvo prieš 2 metus, kuomet L. buvo 8 klasėje. Ji tada paklausė L., kodėl jai nesakė, kai ji jos kartais paklausdavo, tai ji pasakė „aha, J. mane užmuš, sakė išveš užsienin“. Ji suprato, jog L. dėl to ir tylėjo. Jai išeinant iš jų L. dar pasakė, kad vakar, t. y. 2009-11-11, brolis J. mušė, spardė A.. Ji to įvykio nematė, bet sužinojusi tai, ji skambino mamai ir V. S. jai patvirtino, kad išvakarėse buvo užėjęs išgėręs ir baisiai piktas J. bei puolė A.. Pasakė kelis žodžius A., A. atsikalbinėjo, J. tada trenkė jam ar stūmė smarkiai į sieną, kažkas tai tokio, tiksliai negali pasakyti, bet, kad skriaudė, tai tikrai. A. pas ją skųstis neatėjo, jis atėjo visai kitais reikalais, todėl jai, liudytojai J. M. atrodo, kad jis pirma pas ją atėjo, o vakare gavo mušti. Apie smurtą šeimoje ji pranešė policijos tyrėjui. Tada tą pačią dieną ji atvažiavo su pareigūnu pasikalbėti apie J. veiksmus A. atžvilgiu. Atvažiavę J. nerado, bet kai išėjo iš namų, atėjo J.. J. tada jai pasakė, kad jie tik tarpusavyje susiginčijo ir susistumdė, neigė, jog būtent tik iš jo pusės buvo smurtas. Jis tai pateikė kaip tarpusavio ginčą, o ne mušimą. Ji taip pat J. klausė, ar jis tik prie L. lindo, ar ir prie kitų savo seserų ar brolių. Jie neigė, kad prie kitų lindo, sakė, kad tik prie L.. J. taip neatsargiai prasitarė, kad senai tai buvo. Paklausus kada, šis pasakė, kad pavasarį. Paklausius jo, ar tai prieš 6-7 mėnesius. Jis jai pasakė „jo“. Kalba ėjo apie 2009 metus, jis turėjo minty kažkur tai gegužį. J. sakė santykių turėjęs tik su L. J. paaiškino, kad nuo paskutinio susitaikymo, jis nebelenda prie L.. Jis sakė „oi, jau senai nebėr su ja santykių, po paskutinio susitaikymo policijoje...“. Kai ji patikslino laiką, jis paaiškino, kad nuo to laiko jau praėjo kokie 6-7 mėnesiai. Kai patikslino, kiek kartų santykiavo su L., jis pasakė, kad 2-3 kartus. Jis pasakė, kad paskutinį kartą santykiavo už tvarto. Kad buvo kiti atvejai pirtyje ir už tvarto, J. A. nepaneigė. Buvo tokia kalba ir toks jo pasakymas. Šalia stovėjęs pareigūnas girdėjo, ką J. jai pasakojo. Tie 2-3 kartai, per kokį laikotarpį jie buvo, konkrečiai nebuvo įvardinti. Ji suprato, kad tai buvo kalbama nuo tos iškeltos pirmą kartą bylos, 2-3 kartai jau po to buvo, po bylos iškėlimo, po 2005 metų iki 2009 metų pavasario. Detaliau, konkrečiai kada per tą laikotarpį, ji nesuprato. Tie vaikai yra ne visai orientuoti laike, jie mokosi pagal modifikuotą programą. Dėl to gali būti tas neatitikimas laike, ką vaikai pasakoja. Sunku įvertinti, kada tai buvo, bet ji supranta, kad tokie įvykiai vyko.

Šioje šeimoje tas fizinis smurtas tarp vaikų yra gana dažnas, vaikai mušasi tarpusavyje. Būdavo, kad L. skundžiasi, kad J. jai į galvą trenkė, už plaukų tampė. Kai L. buvo sumušta, ji apie tuos įvykius ir pranešinėjo policijai. Kaip, kada, kas ten buvo, neprisimena. J. iš tų vaikų yra stipriausias, jis vyriausias, o A. dabar yra 16 metų. Praeitais metais A. buvo 15 metų ir fiziškai J., be abejonės, stipresnis. J. buvo jau pakankamai didelis ir būdavo atėjęs girtas kai kuriuos vaikus apspardo ir primuša. Tai ir mama, ir patys vaikai patvirtindavo, kad taip būdavo. Konkretus atvejis – tai būtų tas pats lapkritis, nes ji važiavo su pareigūnu dar kartą perkalbėti su J. dėl smurto prieš vaiką. Jei ji klausė apie lytinius santykius su seserimi, tai jis tuos reikalus įvardina kaip lytinių santykių neturėjimą. Jis pripažino, kad tai buvo.

Liudytoja V. A. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK ir vedė kaltinamojo bylą. 2005 metais buvo tiriama veika dėl J. A. tvirkinamųjų veiksmų L. A. ir A. A. atžvilgiu. Ji toje byloje atliko mažamečių L. A. ir A. A. apklausą. Buvo ir D. S.. Buvo 3 vaikai. Apklausa buvo atlikinėjama Kupiškio r. PK jos kabinete, apklausoje dalyvavo logopedė S., kadangi vaikučiai sunkiai kalbėjo, jiems sunku buvo reikšti savo mintis, tai logopedė jiems padėjo, taip pat dalyvavo vaikų teisių atstovas. Tėvai S. dalyvavo, bet kadangi prie tėvų vaikai labai nenorėjo pasakoti, buvo uždari, nenorėjo šnekėti, todėl tėvelių paprašė palaukti už kabineto durų. Vaikai buvo apklausinėjami po vieną. Apie ką konkrečiai vaikai pasakojo, ji dabar po tiek laiko neprisimena, bet įspūdis susidarė toks, kad vaikai nelabai suvokė, ar tai geras dalykas, ar tai blogas, kas su jais vyko, nelabai orientavosi visoje šitoje situacijoje, o šiaip tai pasakojo, kiek pamena, kad J. nurenginėdavo, liepdavo nusirengti, paskui kažką negražiai su jais elgdavosi, bet konkrečiai dabar nepamena. Vaikai kažką panašaus minėjo, kad jų atžvilgiu J. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau jie nelabai suvokė tą pačią visą esmę, jie savaip bandė kažką išreikšti. Jie nurodė, ką darė, kada darė, kaip darė. Visą tai ji užfiksavo liudytojo apklausos protokole. Su nepilnamečiais ji dirba 8 metus. Jai susidarė toks įspūdis, kad jie nesuvokia visos tos esmės, ar čia gerai, ar čia blogai su jais yra daroma, ar tai natūralu yra, ar tai ne visai normalus dalykas. Apklausų metu tie vaikai datose daugmaž orientavosi. Konkrečiai, žinoma, dienos ar valandos jie nenurodė, bet laike jie orientavosi. Kai ji apklausinėjo tuos vaikus, ar J. A. jau buvo įtariamasis, nepamena. Jis pats toje mažamečių apklausoje ir negalėjo dalyvauti kaip įtariamasis. Kad stebėti pro langą, tokių galimybių Kupiškio r. PK nėra. Kiek žino, tą bylą nutraukė prokurorai, koks buvo nutraukimo pagrindas, negali pasakyti. Paskui tą bylą atnaujino, bet ji jos nebevedė. Daugiau dėl J. A. dirbti ir apklausinėti neteko, bet jų namuose lankytis teko būtent dėl kaltinamojo elgesio, nes jis išgėręs būdavo agresyvus ir su mama kartais visokių konfliktų pasitaikydavo. Pamena vieną atvejį, kai gal prieš porą metų per Velykas vyko kažkoks konfliktas namuose, J. sukonfliktavo su patėviu ir metė plytą, bet pataikė sesutei V. S. į akį.

Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Pas juos yra 2 kambariai, viename iš kambarių dar yra virtuvė. Šeimoje kartu su J. yra 6 vaikai. J. nuo šitos bylos iškėlimo kartu su jais nebegyvena. Vieni vaikai miegodavo viename kambaryje, kiti – kitame. J. miegodavo vienoje lovoje su A.. Liudytoja V. S. teigė 2005 ir 2009 metais apklausų metu davusi teisingus parodymus ir juos tvirtinanti. Apie įvykius 2005 metais L. pasisakė patėviui, o jai tai nesakė. Jis jai, V. S., pasakė, kad jam pasisakė L.. Iš kart po to sužinojo ir iš socialinių darbuotojų. Ką J. darė vaikams, ji sužinojo tik iš socialinės pedagogės. Vaikai pasakojo apie kažkokius negerus dalykus, kad J. lenda prie jų, bet ji netikėjo. L. pasakojo, kad J. prie jos lindo, liepė nusimauti kelnaites, o A. bijodavo pasakyti. Vaikai į pirtį vieni neidavo, eidavo su broliu, su vyru arba su seneliu. Jų vienų niekas neleisdavo. Kad eitų vieni, niekada nematydavo. Po bylos nutraukimo J. būdavo pas močiutę, pas juos tik užeidavo. Jis N. baigė 6 klases, o į (duomenys neskelbtini) mokyklą pradėjo eiti 2005-09-07. Kai S. vidurinėje su J. negalėjo susitvarkyti, tada perkėlė į Č. mokyklą. Vaikams grįžus iš mokyklos, reikėjo persirengti rūbus. Čia tokia tvarka būdavo. Reikėjo persirengti ir viršutinius, ir apatinius rūbus. Vaikai sakydavo, kad jiems persirenginėjant, jei J. būdavo šalia, žiūrėdavo. L. vis pasiskųsdavo, kad J. ją muša. A. irgi sakydavo. D. nelabai sakydavo. Ji sakydavo J. nelįsti prie jų, nes visgi vyresnis brolis yra. Jis fiziškai stipresnis nei kiti vaikai. L. ant rankos, ant kojos buvo mėlynės, nugaroje irgi buvo gal nedidelė mėlynė. J. nedažnai ją mušdavo. Kai jam 2009 metais buvo byla ir jį policijoje tardė, ji tada matė, kaip J., būdamas išgėręs, L. šėrė iš kumščio ir spyrė iš kojos. Ji nežino, dėl ko jie susipešė, gal dėl telefono. Tą bylą, kai pas L. buvo mėlynės, nutraukė, jie susitaikė. J. pažadėjo, kad daugiau taip nebus. Kad L. su J. kartu eina į tualetą, pirma vienas, po to kitas, matydavo. Pirma vienas nueidavo į tualetą, paskui kitas ir abu pasilikdavo. Galima sakyti, kad nueidavo vienu metu, tualete likdavo dviese. Ji klausdavo jų, ką jie tualete daro. L. vis bijodavo sakyti. Ji vėliau papasakojo, kai nauja byla buvo. L. sakė, kad J. norėjo, kad ji nusimautų kelnes, ji paklusdavo. Dar norėjo paliesti. Sakė kur ir kuo lietė. Sakė, kad savo lytinį organą norėjo įkišti į užpakalį. Gal neįkišo, gal tik palietė ir viskas. Jis buvo ją į daržinę nusivedęs, už tualeto. Ji sakė, kad ji nenorėdavo, verkdavo, sakydavo „neliesk“. J. L. gąsdino, sakė „paimsiu, išvešiu į užsienį“. Ji pati tai yra girdėjusi. Sakė „išvešiu į užsienį, parduosiu“. L. tikėjo, kad taip gali padaryti. J. dar sakė „paimsiu, užmušiu, po velėna pakasiu“. Jis dabar ir A. gąsdina, kad atseit, kai A. sueis 18 metų, jis A. padės į pavėsį. J. fiziškai stipresnis už A. J. yra 20 metų, o A. bus 17 metų. J. mušdavo A.. A. sakė jai, kad matė, kaip jie vėl kartu eina į tualetą. Ji J. elgesiui įtakos neturėjo, jis nesiskaitė su ja. Kai mokėsi S. ir N., dar nebuvo toks bjaurus, o kai į K. išvažiavo, tai iš viso, pradėjo bėgti iš pamokų. Kai J. A. primušė, kada A. buvo guzas galvoje, tai jis tada šėrė A. ar su ranka, ar su koja. Ji tada namuose ir buvo. Nežino, dėl ko jie tada susipešė. A. verkė. J. stūmė lygtai ir tada šėrė. Pas A. buvo guzas galvoje, daugiau nieko, mėlynių nebuvo. Tada ją apklausinėjo socialinė darbuotoja J. M.. Kad J. negerai daro su vaikais, vyras į tai nelabai reagavo. Išgėręs J. yra baisiausias žmogus. Jis tada tik gąsdina visus, kad tą ar tą užmuš. Jos sūnus J., būdamas išgėręs, smurtaudavo ir prieš ją. Ji mano, kad jos vaikai: L., A., D., pasakodami, kad J. seksualiai juos išnaudoja, papasakojo teisybę. Jos manymu, A., kalbėdamas apie J. veiksmus, ką J. jam padarė, nemelavo, apie seksualinius santykius jis papasakojo teisybę, o dėl kitų dalykų, kurie nesusiję su šia byla, galėjo ir pameluoti. Galėjo pameluoti, pavyzdžiui, kad nenueiti į pamoką. Tai, ką pasakojo A., L., D., tokie dalykai galėjo vykti. Dabar J. kartu negyvena, kai dirba pas ūkininkus, retkarčiais užeina pas juos, nei D., nei L. negrasina, nemuša.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo posūnis. Vienoje šeimoje jie gyvena 15 metų, nuo to laiko jis Joną ir augina. Toje šeimoje dar yra A. A., L. S., D. S., V. S. ir G. S.. L. S. tai ta pati L. A.. Jos dabar pakeista pavardė. Pavardę pakeitė gal prieš pusę mėnesio. Čia viskas oficialiai, jau ir metrikai išimti. Tik L. A. pavardė pasikeitė, kitų vaikų pavardės liko tokios pat. Iki to pirmojo karto, kai sužinojo kažką tai, jis net nepagalvojo ir neįtarė, kad kažkas šeimoje vyksta negerai. Pirmiausia apie tuos dalykus sužinojo iš A., kuris jam papasakojo. Tai galėjo būti 2005 m. vasario mėnesį. Sužinojo, atseit J. jį prievartauja pro užpakalį. 2005 metais buvo pirmas atvejis, kada A. kreipėsi, kad jį analiniu būdu brolis prievartauja. A. pats jam pasakė, kad kišo į užpakaliuką, kad skaudėjo. Sužinojus tai iš A., jie kreipėsi į vaikų teisių tarnybą. Buvo pokalbis su J. ir kitais vaikais. L. iš pradžių neigė, bet vėliau prasitarė ir papasakojo. J. viską neigė, atseit išsigalvoja. Ir vienas vaikas, ir kitas vaikas jam pasakojo apie tokius dalykus. Tada kreipėsi, kad ištirtų. Po to, kai ištyrė vaikus, J. išvežė gydyti, o bylą nutraukė. Po to su A. tokių kalbų nebebuvo, jis nesakė, kad po to, po tų įvykių jam dar darydavo, po to jau A. nesiskundė. Kitus dalykus sužinojo po visko, gal po 6 metų, kai atvažiavo socialinė darbuotoja J. M. ir jiems pranešė, kad vėl J. tuo pačiu užsiima, kad už ūkinio tvarto vedasi. Sužinojo iš socialinės darbuotojos. Tai buvo jau šitą laikotarpį, kai tos bylos buvo sujungtos. J. M. pareiškė, kad atseit pats J. išgėręs pradėjo jai pasakoti. Ar vaikai jai pasakojo, jis nežino. Tada prasidėjo nauja byla. Pradėjus šią bylą, jis šnekėjo su L., bet ji iš vis nieko nesakė, verkė, buvo labai nervuota. Apskritai L. nenori šnekėti ta tema, pergyvena, labai nervuota, net delnai šlapi, jei kas nepatinka – net dreba visa. Anksčiau ji tokia nebuvo. Jis mano, kad tai susiję su šita byla. Ką L. papasakojo psichiatrams, teisme, jis nežino. L. dabar yra įvaikinta, jai duota jo pavardė. Ar ji galėjo primeluoti, prifantazuoti dėl santykių su J., nežino. Žmona daugiau bendrauja su vaikais. Kai vyko tie įvykiai, jis dirbo miškuose bei Vilniuje prie statybų. Būdavo išvažiuoja ir po 1-2 savaites neparvažiuoja. Jis kalbėjo su A., klausė, ar darė jam ką nors J. po tos senos bylos. Tačiau A. vieną sykį vienaip šneka, kitą sykį kitaip. Vieną sykį paklausi, ar tikrai buvo, kas ką darė, jis sako „darė“, praeina koks tai laikas, jis pats ateina, jie pasišneka, lygtai jau nebedarė. Dabar tai J. nebegyvena pas juos. Prie jo J. su A. nesimušdavo. Ar A. bijodavo J., nežino, jam niekada nesakė. L. tai rėkdavo, kad bijo. Kad J. sakydavo L., kad padarys jai ką nors, ar išveš kur nors, prie jo tokių kalbų nebuvo. Kad pakas po velėna, negirdėjo nieko panašaus. Jam būnant šalia vaikų, tokių kalbų negirdėjo. Kad J. primušė L. ir jai ant kūno liko mėlynių, jam tik žmona sakė, jis tuo metu buvo miške, dirbo kitame rajone. Žmona jam tada sakė, kad ar tai spyrė, ar tai šėrė, dabar neatsimena. Sakė, kad primušė L., daugiau nieko nesakė. Kad J. ką darė D., jam nieko nežinoma. Kiek jis jos klausinėjo, ji visą laiką neigė. Kad J. mušė žmoną, negirdėjo. Kai J. būna girtas, parėkauja lauke ir eina miegoti. 2009 metais per Velykas J. metė į jį plytą, bet pataikė vaikui, sužalojo vaikui akį. Vaikai dauguma žmonai skųsdavosi.

Nukentėjusiųjų atstovė V. K. paaiškino, kad jų tarnybai yra žinoma V. ir R. S. šeima, šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tėvas socialinis darbuotojas, tėvams trūksta socialinių įgūdžių, trūksta vaikų auklėjimo įgūdžių, motina dažnai išvykus tėvui būdavo ne visiškai pajėgi užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, pati nesusitvarkydavo, kaip jie išsiaiškino, sūnus J. būdavo agresyvus ne tik vaikų atžvilgiu, bet ir mamos atžvilgiu, todėl ne kartą buvo kreiptasi į prokuratūrą. Mano, kad vaikai dėl bejėgiškumo, baimės, mažametystės negalėjo patys apsiginti. Jie buvo prigrasyti ir, jos manymu, tikrai kalba tiesą, nes tiek išgalvoti dalykų, kaip girdėjo apklausų metu, nelabai galėtų. Visi vaikai kalba ir vienas apie kitą, ką girdėję, tie jų parodymai sutampa. Iš tikrųjų vaikams padaryta didelė žala. Ji pati pas vaikus matė sumušimo žymes. 2009 metais vasario mėnesį, gavus iš socialinės darbuotojos pranešimą, kad yra blogai šeimoje, buvo nuvykta ir išsiaiškinta, kad J. smurtavo L. A. atžvilgiu ir, jai atrodo, A. A. atžvilgiu, ant L. rankos ir kojos tikrai pati matė mėlynes. Motina patvirtino, kad su sūnumi nesusitvarko, kad buvo kviesta policija. Tada J. vėl grįžęs vaikams grasino, buvo agresyvus. Mano, kad vaikai bijojo J., nes vaikai gerokai jaunesni. J. buvo prigrasinęs, kaip paskutiniu metu ji girdėjo iš L. pasisakymo, kad ir vaikai sužinos, ir mokykla sužinos. L. labai dėl to morališkai išgyveno. Ir dabar ta jos psichologinė būsena ne kokia, ji ir mamai liepė kreiptis pas psichologą, mokykloje yra psichologas, jos žiniomis, L. ten lankosi, bet yra žala padaryta didelė.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus specialisto 2005-04-22 išvados Nr. G 672/05 (05) matyti, kad J. A. 14 metų 10 mėn. amžiaus lyties organai išsivystę taisyklingai, be vystymosi sklaidos sutrikimų, kurie kliudytų atlikti lytinį aktą oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu; J. A., būdamas 14 m. amžiaus, 2004 metais galėjo atlikti lytinį aktą oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu (1 t., b.l. 30-31).

Iš 2005-06-01 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 97 matyti, kad J. A. praeityje psichine liga nesirgo ir šiuo metu neserga, buvo ir šiuo metu yra intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas, galėjo bei gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. J. A. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti (1 t., b.l. 55-56).

Iš 2010-01-20 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87 TPK-7 matyti, kad J. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. Dėl šio psichikos sutrikimo jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus. Šiuo metu jam konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. Jis gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisiamajame posėdyje. J. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (2 t., b.l. 198-199).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus specialisto 2005-03-24 išvados Nr. G 489/05 (05) matyti, kad sužalojimų L. A. kūno paviršiuje nėra (1 t., b.l. 26).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus specialisto 2009-11-18 išvados Nr. G 1469/09 (05) matyti, kad L. A. nustatyta kairio dilbio vidinio užpakalinio paviršiaus poodinė kraujosruva. Dėl šio sužalojimo jos sveikata sutrikdyta nežymiai. L. A. mergystės plėvė nepažeista, o jos anatominė sandara neleidžia atlikti lytinio akto jos nesužalojant. L. A. lyties organuose jokių sužalojimų nėra (2 t., b.l. 23).

Iš 2005-04-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 96 matyti, kad L. A. nustatytas psichinės veiklos sutrikimas – įgimtas intelekto defektas lengvo protinio atsilikimo laipsnyje. Ji, atsižvelgus į jos psichinės sveikatos būklę, individualius psichologinius, amžiaus ir mąstymo ypatumus, buvusią būseną, negalėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, jei tie veiksmai buvo atliekami 2003 m. ir 2005 m. pradžioje. Ji negalėjo aktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems neteisėtiems veiksmams. Nenustatyta, kad ji linkusi fantazuoti. Šios ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiriamoji jaučia baimę broliui J., teigia, kad jis dažnai smurtauja ne tik namie, bet ir mokykloje, muša, grasina, kad ją sumuš jo draugai (1 t., b.l. 49-50).

Iš 2010-04-01/05-03 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-54 matyti, kad L. A. jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo pradžios iki 2009 m. birželio mėn. nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. L. A., atsižvelgiant į jos amžių, individualius psichologinius bei pažintinės veiklos ypatumus, byloje nagrinėjamu laikotarpiu bei šiuo metu galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti bei vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; atsižvelgiant į jai būdingus pažintinės veiklos ypatumus (psichikos būsenos ypatumus – lengvą protinį atsilikimą), tikėtinas ne itin tikslus, stokojantis detalių įvykių atgaminimas. L. A. nuo 2004 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2009-04-14 (buvo mažametė) negalėjo suvokti su ja atliktų veiksmų esmės (tai patvirtinta ekspertizės akte 2005-04-27 Nr. 96), todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu L. A. negali visapusiškai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdžio, tų veiksmų reikšmės supratimas nepakankamas (žinios formalios, paviršutiniškos, ribotos, nesugeba įvertinti seksualinės prievartos padaromos žalos, pavojingumo, tolimesnių pasekmių, be to jai konstatuojamas įgimtas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas). Atsižvelgiant į tai, jos būsena su ja atliktų veiksmų metu (baimė, beviltiškumas) ir aplinkybes (mėgino kreiptis pagalbos į artimuosius, tačiau adekvačios reakcijos nesulaukė), byloje nagrinėjamų laikotarpiu L. A. negalėjo aktyviai priešintis su ja atliktiems veiksmams. Įtariamojo J. A. naudojamas psichinis ir fizinis smurtas L. A. atžvilgiu neabejotinai paveikė jos būseną ir gebėjimą aktyviau priešintis su ja atliktiems veiksmams visu nagrinėjamu laikotarpiu. L. A. gali būti įtaigi jai nesuprantamose, sudėtingose gyvenimo situacijose. L. A. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Įtariamojo J. A. veiksmai L. A. atžvilgiu neabejotinai paveikė ją ir veikia psichotraumuojančiai; tai atsispindi jos emocinėje būklėje bei elgesyje (greitai kinta nuotaika, nuo pykčio iki verksmo, padidintas jautrumas, nervingumas, impulsyvumas), tarpasmeniniuose santykiuose (dėl byloje nagrinėjamų įvykių patiria antrinį traumavimą – patyčias mokykloje). Tikėtina, jog visa tai turės ilgalaikį poveikį ateityje ir tolimesniam L. A. asmenybės formavimuisi, ypatingai tarpasmeniniams santykiams su priešinga lytimi (šiuo metu bendravimas su berniukais, mintys apie artimesnius santykius su vaikinais, tame tarpe, lytinius, L. A. yra atstumiančios). Šiuo metu pokalbiai apie byloje nagrinėjamus įvykius, jų prisiminimas L. A. psichikos būseną veikia psichotraumuojančiai (ji jaudinasi, tampa nervinga, pikta, nori tai užmiršti), todėl toliau dalyvauti teismo posėdžiuose jai nerekomenduotina (2 t., b.l. 62-68).

Iš VšĮ „Vaiko namas“ pateiktos 2009-12-32 išvados dėl L. A. matyti, kad prieš L. A. apklausą ji labai nerimavo, kad gali neprisiminti kai kurių dalykų. Laisvo pasakojimo iš pradžių beveik nepateikė, tik atsakinėjo į psichologės klausimus. Kalbantis apie galimai patirtą prievartą, merginai buvo sunku išsireikšti žodžiais, ji ilgai tylėdavo. Tačiau naudojant pagalbines priemones (pvz., lėles), kai galėdavo ne tik sakyti žodžiais, bet ir parodyti, kas vyko, L. buvo lengviau apibūdinti patirtas situacijas. Dėl tam tikrų gebėjimų stokos L. A. itin sunku suvokti laiko sekos ypatumus, todėl apklausos metu ji nebuvo pajėgi aiškiai ir konkrečiai įvardinti minimų įvykių sekos. Galimos seksualinės prievartos tema merginai kėlė stiprią emocinę įtampą, klausiama apie tai ji užsisklęsdavo, susigūždavo, o pradėjus kalbėtis kitomis temomis labiau atsipalaiduodavo, galėjo pateikti daugiau laisvo pasakojimo. Nerekomenduojama atlikti papildomų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme su L. A., nes seksualinės prievartos tema mergaitei kelia stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus ir pakartotinis klausinėjimas apie tai gali sukelti žalingas pasekmes (2 t., b.l. 95).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus 2005-03-24 specialisto išvados Nr. G 490/05 (05) matyti, kad 2005-03-24 apžiūrint A. A., pastarasis papasakojo, kad brolis J. kišo savo „pimpeliuką“ į jo užpakalį, kai jie seniai maudėsi pirtyje; tai darė kokius tris kartus, skaudėjo. Jam tiek šviežių, tiek senų sužalojimų išangės srityje nėra (1 t., b.l. 24).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus 2009-11-18 specialisto išvados Nr. G 1468/09 (05) matyti, kad 2009-11-18 apžiūrint A. A. jokių sužalojimų jo kūne nenustatyta. Pastarasis papasakojo, kad lapkričio pradžioje tarp jo ir vyresnio brolio kilo ginčas, nes brolis norėjo kartu su juo gulėti vienoje lovoje. Po smūgių sudavimo veide, krūtinėje buvo likę mėlynės (2 t., b.l. 26).

Iš 2005-04-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 95 matyti, kad A. A. diagnozuotas psichinės veiklos sutrikimas – įgimtas intelekto defektas lengvo protinio atsilikimo laipsnyje. Jis, atsižvelgus į jo psichinės sveikatos būklę, individualius psichologinius, amžiaus ir mąstymo ypatumus, buvusią būseną, negalėjo teisingai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmę 2003-2005 metais. Jis negalėjo adekvačiai aktyviai pasipriešinti su juo atliekamiems neteisėtiems veiksmams. Nenustatyta, kad jis būtų linkęs fantazuoti. A. A. psichologinės būklės požymių, rodančių, kad jo atžvilgiu šeimoje galėjo būti vartotas smurtas, seksualinė prievarta – nenustatyta. Šios ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad vaiko santykiai su vyresniuoju broliu J. pagrįsti baimės ir autoriteto jausmais. A. teigia, jog J. grasina susidorojimu su visa šeima, jei brolis ar seserys elgsis ne pagal jo nurodymus, šeima bus „įtraukta į mirties sąrašą, bus visi nužudyti, jei priešinsis“. Vaikas vartojo sąvokas (pvz., „prievartavo“), kurių prasmės negali paaiškinti, nuosekliai apie įvykį papasakoti nesugeba. Laiko suvokimo funkcija nėra susiformavusi (1 t., b.l. 51-52).

Iš 2010-04-01/05-03 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55 matyti, kad A. A. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu. t. y. laikotarpyje nuo 2003 m. rudens iki 2005 kovo mėn. taip pat šiuo metu nesirgo (ir neserga) lėtiniu psichikos sutrikimu, jam iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. A. A., atsižvelgiant į jo amžių, individualius psichologinius bei pažintinės veiklos ypatumus, byloje nagrinėjamu laikotarpiu galėjo ir šiuo metu gali suprasti konkrečius faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti bei vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus; atsižvelgiant į A. A. būdingus pažintinės veiklos ypatumus (iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas), tikėtinas ne itin tikslus, stokojantis detalių įvykio atgaminimas. A. A. iki byloje nagrinėjamų įvykių pradžios (2004-09) negalėjo suvokti su juo atliktų veiksmų esmės (tai patvirtinta ir ekspertizės akte 2005-04-27 Nr. 95), todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu A. A. negali visapusiškai teisingai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdžio, tų veiksmų reikšmės supratimas nepakankamas (žinios formalios, paviršutiniškos, ribotos, nesugeba įvertinti seksualinės prievartos padaromos žalos, pavojingumo, tolimesnių pasekmių). Atsižvelgiant į tai, jo būseną su juo atliktų veiksmų metu (įtariamojo baimė), aplinkybes (mėgino kreiptis pagalbos į artimuosius, tačiau adekvačios reakcijos nesulaukė), pažintinės veiklos ypatumus (iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas) byloje nagrinėjamu laikotarpiu A. A. negalėjo aktyviau priešintis su juo atliktiems veiksmams. A. A. nesugeba kritiškai vertinti sudėtingesnių aplinkos įvykių, prognozuoti jų eigos, numatyti tolimųjų pasekmių, taigi jis gali būti įtaigus, patiklus. A. A. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiuo metu byloje nagrinėjami įvykiai neabejotinai A. A. veikia psichotraumuojančiai (nenori kalbėti apie tai, graudinasi). Tikėtina, jog nagrinėjamų įvykių poveikis A. A. asmenybei pasireikš vėliau ateityje, kai jis pradės suvokti tikruosius įtariamojo ketinimus ir motyvus, kai sugebės adekvačiai įvertinti su juo atliktų veiksmų poveikį savo asmenybei. A. A. toliau dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama ne tik dėl psichotraumuojančio įvykių poveikio, bet ir dėl galimo įtariamojo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tolimesniems parodymams. Esant būtinybei, A. A. galima apklausti specializuotame apklausos kambaryje, nedalyvaujant įtariamajam (2 t., b.l. 55-61).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus 2005-03-24 specialisto išvados Nr. G 488/05 (05) matyti, kad 2005-03-24 apžiūrint D. S. tiek senų, tiek šviežių sužalojimų burnos prieangyje, lyties organų ir išangės srityje nėra; jos kūne prievartinio lytinio akto požymių nėra (1 t., b.l. 22).

Iš 2005-04-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 94 matyti, kad D. S. yra psichiškai sveika. Ji, atsižvelgus į jos psichinės sveikatos būklę, individualius psichologinius, amžiaus ir mąstymo ypatumus, buvusią būseną, negalėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę, jei tie veiksmai buvo atliekami 2003 m. ir 2005 m. pradžioje. Ji negalėjo aktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems neteisėtiems veiksmams. Nenustatyta, kad ji būtų linkusi fantazuoti. Nenustatyta D. S. psichologinės būklės požymių, rodančių, kad jos atžvilgiu šeimoje galėjo būti vartotas smurtas, seksualinė prievarta. Šios ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiriamajai nėra susiformavę lytinė identifikacija, laiko ir erdvės sąvokos, nuosekliai papasakoti nesugeba (1 t., b.l. 53-54).

Iš 2010-04-01/05-03 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-53 išvadoje nurodyta, kad D. S. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu, t. y. laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2005 m. kovo mėn. nesirgo (neserga) lėtiniu psichikos sutrikimu, jai iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. D. S., atsižvelgiant į jos amžių, individualius psichologinius bei pažintinės veiklos ypatumus, galėjo ir šiuo metu gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti bei vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus; atsižvelgiant į jai būdingus pažintinės veiklos ypatumus, tikėtinas ne itin tikslus, stokojantis detalių įvykių atgaminimas. D. S., atsižvelgiant į jos amžių, individualius psichologinius bei pažintinės veiklos ypatumus, iki byloje nagrinėjamų įvykių pradžios (2004-09) negalėjo suvokti su ja atliktų veiksmų esmės (tai patvirtinta ir ekspertizės akte 2005-04-27 Nr. 94), todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu D. S. negali visapusiškai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdžio, tų veiksmų reikšmės supratimas nepakankamas (žinios formalios, paviršutiniškos, ribotos, nesugeba įvertinti seksualinės prievartos padaromos žalos, pavojingumo, tolimesnių pasekmių). Atsižvelgiant į tai, į jos būseną su ja atliekamų veiksmų metu (įtariamojo baimė) ir aplinkybes (mėgino kreiptis pagalbos į artimuosius, tačiau adekvačios reakcijos nesulaukė), byloje nagrinėjamu laikotarpiu D. S. negalėjo aktyviau priešinti su ja atliktiems veiksmams. D. S. nesugeba kritiškai vertinti aplinkos įvykių, prognozuoti jų eigos, numatyti tolimųjų pasekmių, taigi ji gali būti padidintai įtaigi, patikli, ypatingai jai artimesniems, gerai pažįstamiems žmonėms. D. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiuo metu D. S. emocinė būsena pakankamai stabili, tačiau tikėtina, jog su ja atliktų veiksmų poveikis jos savijautai bei tarpasmeninių santykių su priešinga lytimi kokybei pasireikš vėliau ateityje, kai ji pradės suvokti tikruosius įtariamojo ketinimus ir motyvus, kai sugebės adekvačiai įvertinti su ja atliktų veiksmų poveikį savo asmenybei. D. S. toliau dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduotina dėl galimo įtariamojo tiesioginio ar netiesioginio poveikio jos tolimesniems parodymams, taip dėl psichotraumuojančio įvykio nagrinėjimo poveikio jos psichikos sveikatai. Esant būtinybei, D. S. rekomenduojama apklausti nedalyvaujant įtariamajam (2 t., b.l. 69-73).

Iš Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-07-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 71-2-00008-09 (t. 1., b.l. 135-136) matyti, kad 2009-02-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl J. A. smurtavimo prie mažametę seserį L. A.; ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 str. pagrindu, J. A. ir L. A. susitaikius. Tačiau 2010-01-05 nutarimu Nr. 7-1 minėtasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 1, b.l. 138-139).

Pats kaltinamasis J. A. pripažino kaltinime nurodomu laiku vieną kartą bandęs su seserimi D. santykiauti, tai yra jam bei D. nusirengus jis kišo jai į užpakalį savo lytinį organą, tačiau tuo metu kažkas paskambino ar kažkokiu kitu būdu sutrukdė . Tai vyko tik vieną kartą ir pačios D. sutikimu. Jokio smurto jos atžvilgiu jis nevartojo. Tuo tarpu nukentėjusioji D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad brolis J., pagrasinęs sumušti, jei ji nepaklus jam, liepdavo nusimauti kelnes ir kelnaites bei jas numaudavo, liepdavo atsigulti, o pats nusimovęs kelnes taip pat atsiguldavo ant jos, judėjo, kišdavo savo lytinį organą prie jos lytinių organų ir įkišdavo pilnai. Tai buvo 2005 metais žiemą, kuomet ji jau lankė N. mokyklą. J. A. veiksmus nukentėjusioji demonstravo naudodama jai pateiktas lėles. Apklausos teisme metu D. S. nebuvo apklausta detaliai ir nenurodė, kad J. A. su ja santykiavo analiniu būdu, tačiau patvirtino, jog apie tai, ką su ja darė brolis J. ji anksčiau pasakojo policijoje ir tuomet ji pasakojusi teisybę. Būtent šios apklausos metu D. S. konkretizavo, jog brolis J. savo lytinį organą jai kišo į „užpakalį“, taigi seksualiai prievartavo analiniu būdu. Savo parodymus D. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet ji parodė vietą bei J. A. atliktus jos atžvilgiu veiksmus. Tokiu būdu nukentėjusiosios D. S. parodymai apie jos seksualinį prievartavimą yra iš esmės nuoseklūs, patvirtinti liudytojų V. A., D. D. parodymais ir jais netikėti nėra pagrindo. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvada konstatuojama, kad D. S. negalėjo suvokti su ja atliktų veiksmų esmės, negalėjo tiems veiksmams priešintis. Taip pat D. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nenurodė jokios priežasties, dėl kurios D. S. galėtų jį apkalbėti. Kita vertus, pats kaltinamasis iš dalies pripažino nukentėjusiosios nurodomas jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, tai yra pripažino bandęs atlikti lytinį aktą analiniu būdu. Kaltinamojo teiginį, jog D. S. atžvilgiu jis jokios prievartos nenaudojo, o pati nukentėjusioji, būdama septynių metų amžiaus, norėjusi tokių santykių, teismas atmeta kaip paneigtą D. S. parodymais bei juos patvirtinančiais kitais bylos įrodymais ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Tokiu būdu J. A. veika mažametės D. S. atžvilgiu yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d., sudėtį.

J. A. kaltė įrodyta. Nukentėjusioji L. S. (buvusi A.) parodė, kad brolis J., grasindamas sumušti ar išvežti į užsienį ir parduoti, liepdavo jai nusirengti ar ir pats ją nurengdamas nuogai su ja santykiaudavo analiniu būdu. Tai ji apibūdino jos amžių atitinkančiais ir jai suprantamais žodžiais, detaliai su ja atliekamus veiksmus pademonstravo su jai apklausos metu pateiktomis lėlėmis. Nukentėjusioji nurodė, kad brolis J. su ja tai atlikdavo tėvų namuose kambaryje, daržinėje, tvarte, lauko tualete. Ji bandydavo broliui priešintis, jį atstumti, tačiau brolis priversdavo ją paklusti, pats nurengdavo. Jis jai grasindavo ne tik išvežti ar sumušti, tačiau ir pasakyti visam kaimui, jog ji pati nori su juo santykiauti. Liepdavo niekam nesiskųsti. Nepaisant grasinimų ji pasiskundė tėčiui, jie susitaikė ir kelis mėnesius brolis prie jos nebelindo, tačiau po to jis vėl darė tą patį. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo nuoseklūs. Bent iš dalies nukentėjusiosios nurodomas jos seksualinio prievartavimo aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji D. S. bei A. A., patys matę kai kuriuos L. S. prievartavimo atvejus, o taip pat liudytojai J. M., V. S., R. S., kuriems nukentėjusieji pasakojo apie J. A. nusikalstamus veiksmus jų atžvilgiu. Liudytoja V. S., kaltinamojo ir nukentėjusiųjų motina, patvirtino pati mačiusi, kaip vienu metu tualete užsidarydavo J. bei L., taip pat girdėjusi J.grasinant L. ir A. juos užmušti. Ji matydavo, jog mažesnieji vaikai bijojo vyresnio ir fiziškai stipresnio brolio. Visuma šių įrodymų patvirtina nukentėjusiosios L. S. parodymus apie grasinimų ir smurtinės prievartos išdavoje jos atžvilgiu atliktus seksualinės prievartos veiksmus. Netiesiogiai nukentėjusiosios parodymų teisingumą tvirtina ir ekspertų psichologų – psichiatrų išvada, kad L. S. (A.) nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kad ji galėjo ir gali suprasti konkrečias reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Kartu ekspertai nurodė, kad, jai būnant mažamete, ji negalėjo suvokti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu ji taip pat negali visapusiškai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdžio, o veiksmų reikšmės supratimas yra nepakankamas, dėl ko ji negalėjo aktyviai priešintis seksualiam išnaudojimui. Ekspertai nurodė, kad J. A. naudojamas psichinis ir fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu paveikė jos būseną ir gebėjimą aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliktiems veiksmams visu nagrinėjamu laikotarpiu.