Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, A. B.,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – LR AM Kauno RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovei Vidai Gagienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad A. B. 2012 m. spalio 18 d., apie 19.00 val., Kaišiadorių r., Kauno mariose, ties Kruonio HAE, žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamuoju užkabinamuoju būdu savadarbe meškere su beinercine rite. Draudžiamuoju būdu buvo sugavęs 1 (vieną) sterką ir 4 (keturis) karpius, žuvys mechaniškai sužalotos, tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. bei Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3d. 6 p. reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą A. B. LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. 400 Lt bauda, konfiskuojant dvi meškeres su ritėmis.

A. B. skundžia LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. A. B. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012 m. spalio 18 d. žvejojo Kauno mariose, ties Kruonio HAE iš jam priklausančios medinės valties su pakabinamu varikliu. Žvejojo su dviem žvejybos įrankiais: apie 70 cm meškerėmis su švininiu svareliu su dviem „plazma“ aplietais kabliukais ir aukščiau pakabinta „musele“. Buvo pagavęs penkias žuvis - vieną sterką ir keturis karpius. Visas žuvis buvo pagavęs leistinu būdu – už galvos, tačiau galėjo būti, kad dvi žuvys, jam žvejojant leistinu žvejybos įrankiu, buvo užkabintos už nugaros, t.y. jis žuvų neužkabino, o kabliukas krisdamas užkliuvo už žuvies peleko. Kauno mariose kas trečia žuvis yra sužalota, kadangi pereina per elektrinės turbinas, todėl nėra nieko nuostabaus, jeigu plaukioja sužalotos žuvys. Kodėl pagautų sužalotų žuvų nepaleido atgal į vandens telkinį, nežino, galbūt suveikė žmogiškasis faktorius, kadangi žvejodamas visą dieną nieko nepagavo. Draudžiamu užkertamuoju būdu jis nežvejojo, o jeigu pareigūnai, stebėdami jo žvejybos būdą matė kokį stipresnį judesį, tai galėjo būti dėl to, kad Kauno mariose yra kelmų, užkabinimų, ir jis netyčia gal ir kirto, tačiau vien todėl kad atkabinti savo kabliuką, o ne kad žuvį žaloti. Iš dalies sutinka, jo yra kaltas dėl dviejų pagautų žuvų draudžiamu būdu, prašo teismo sumažinti jam skirtą nuobaudą ir nutraukti teismo procesą.

LR AM Kauno RAAD atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Pagal Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatas žvejams mėgėjams yra draudžiamas užkabinamasis žūklės būdas, kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, žuvys dažnai stipriai sužalojamos, Suviliojus žuvis masalu ir sugavus už žiomenų, joms atitrūkstant, žiomenys nestipriai sužalojamos. Atitrūkus su viliojimui skirtu įrankiu (kabliuku), žuvims ilgainiui iš žiočių jie iškrenta ir dažniausiai nesukelia rimtesnio pavojaus. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, dauguma užkabintų žuvų atitrūkta, kadangi dažniausiai užkabinamos už minkštųjų kūno audinių, kurie, traukiant žuvį, plyšta ir susiformuoja plėštinės žaizdos, dažnai pažeidžiami ir gyvybiškai svarbūs vidaus organai. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, siekiant jas sugauti už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, padaroma rimta žala žuvų ištekliams, todėl užkabinamasis žūklės būdas yra draudžiamas, žvejai privalo užtikrinti tinkamą žuvies sugavimą, nepriklausomai nuo meškerės tipo ir masalo pravedimo būdų. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad žvejojo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, žuvis sugavo už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, visos sugautos žuvys (vienas sterkas ir keturi karpiai) sužalotos mechaniškai, pareiškėjo teiginiai, jog žvejojo leistinu žvejybos būdu tėra gynybos versija. Pats pareiškėjas iš dalies sutinka su pažeidimu, nurodydamas, kad dvi žuvis sugavo ne už galvų, o už šonų, t.y. vykdė žvejybą užkabinamuoju būdu, siekdamas žuvį sugauti už bet kurios kūno vietos, tą patvirtina ir sugautų žuvų sužalojimai, todėl pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda už Mėgėjiško žūklės taisyklių 12.2 p. nuostatų pažeidimą pagrįstai. Prašo LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

LR AM Kauno RAAD atstovė Vida Gagienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistu. Nurodė, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės draudžia ne tik mėgėjiškos žūklės įrankius, bet yra draudžiami, nepriklausomai nuo to, kokie yra žūklės įrankiai, mėgėjiškos žūklės būdai. A. B. žvejojo staigiais, užkertamaisiais judesiais, t.y. staigiai traukiant nuo dugno masalą. Tokiu būdu žvejojant, dauguma žuvų pabėga arba jos tiesiog sužalojamos vandens telkinyje ir nepagaunamos. A. B. žvejybai naudojo spiningą, kurį naudoti galima ir žvejojant vandens telkinyje, tačiau, žvejojant tokiu būdu, privalu žuvį pagauti už galvos, t.y. natūraliu būdu, leidžiant žuviai praryti masalą, o ne užkirsti ir siekti sužvejoti žuvį, nespėjus jai praryti masalo ir siekiant ją ištraukti bet kokia kaina. A. B. buvo sulaikytas ir nubaustas už tai, kad žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu. A. B., atsižvelgiant į tai, kad jis pažeidimą pripažino, gailėjosi, buvo paskirta minimali ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje numatyta 400 Lt dydžio bauda su žvejybos įrankių konfiskavimu. Mano, kad nuobauda buvo paskirta teisėtai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas D. J. paaiškino, kad 2012 m. spalio 18 d. buvo vykdomas reidas – jis - reido vyresnysis, su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi V. G. tikrino mėgėjiškos žūklės taisyklų laikymąsi Kauno marių pakrantėse. Ties Lašinių kaimu, pro žiūronus nuo kalno stebėjo žvejus Kauno marių pakrantėje, kai pamatė medinėje valtyje žvejojantį žmogų, kuris staigiais judesiais traukė žuvį. Kadangi mostai buvo platūs ir staigūs, jiems kilo įtarimas, kad žvejojama draudžiamu būdu. Žveją stebėjo apie 20 minučių, vėliau V. G. nuėjo pūsti guminę valtį, kurią pripūtė maždaug per 15 minučių, o jis visą laiką žveją stebėjo. Iš viso žvejys buvo stebimas apie valandą. Nurodžius V. G. plaukti patikrinti žveją, pastarasis, patikrinęs žveją, iš karto paskambino ir pasakė, kad pirminiais duomenimis, apžiūrėjus žuvis, pastebėjo, kad jos yra sužalotos. V. G. kartu su A. B. parplaukus į krantą ir kartu apžiūrėjus žuvis – keturis karpius ir vieną sterką, aiškiai pastebėjo, kad žuvys yra ką tik sužalotos pilvo srityje, apačioje ir šone. Pas A. B. valtyje buvusias žuvis paėmė V. G.. A. B. dėl sugautų žuvų atsiprašinėjo, nurodė, kad nežinojo, kad negalima žuvies pagauti ne į burną. Kadangi A. B. žvejojo draudžiamu būdu, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 str. 3 d., su kuriuo A. B. susipažino, taip pat nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi. Taip pat iš A. B. buvo paimtos meškerės - du metaliniai meškerikočiai – prie valo pririštas švino svarelis su dviem kabliais, apie pusės metro, tačiau tiksliai pasakyti negali, aukštyje pririštas dar vienas kablys. Ši priemonė - „velnias“ nėra draudžiama, tačiau yra draudžiamas pats žvejybos būdas – žvejoti užkabinamuoju būdu, kadangi tokiu būdu žuvys yra mechaniškai sužalojamos ir, kadangi jos užkimba ne į burną, tai dauguma jų pabėga. Toje vietoje, kur A. B. žvejojo, vandenyje yra labai didelė duobė, ten nėra jokių šakų, ten žuvys susirenka žiemą žiemoti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. paaiškino, kad yra Aplinkos apsaugos departamento neetatinis darbuotojas. 2012 m. spalio 18 d., po pietų, tiksliai pasakyti negali, tačiau tarp 16 ir 18 val., jis kartu su inspektoriumi D. Jurevičium reido metu tikrino mėgėjiškos žūklės taisyklų laikymąsi Kauno marių pakrantėse. Ties Lašinių kaimu, nuo kranto, apie 100-150 atstumu, pro jam priklausančius žiūronus „Nikon“ stebėjo žvejus Kauno mariose, ties Kruonio elektrine. Matė kaip A. B., trumpa meškere iš valties žvejoja staigiais dažnais judesiais, patraukdamas, tampydamas meškerę. Pamačius tokius judesius kyla įtarimas, kad žvejojama draudžiamu būdu, kurio esmė ir yra staigūs judesiai. Jei bus šalia kabliuko žuvis, tai ją kirs į šoną, į pilvą, į bet kurią kūno dalį. Apie 20-30 min. A. B. stebėjo, paskui gamtos apsaugos inspektorius D. Jurevičius liko stebėti, o jis prisipūtė valtį ir nuplaukė iki A. B., kad įsitikinti, ar tikrai pastarasis žvejoja draudžiamu būdu ir ar yra pagavęs tokiu būdu žuvies. Nuplaukus iki A. B. ir apžiūrėjus „laimikį“, kuris buvo sudėtas į kibirą, rado keturis karpius ir vieną starkį. Visos penkios žuvys buvo sužalotos į šoną ir į uodegą, su ta pačia meškere, su tuo pačiu masalu, t.y. žuvys masalą buvo paėmusios ne burna, užkabinta buvo už šono. Šiuo atveju nei viena žuvis nebuvo sužalota į burną, tai buvo galima spręsti, kad žuvys tikrai buvo pagautos panaudojant draudžiamą užkabinamąjį žvejybos būdą. Apžiūrėjęs žuvį, ją persikėlė pas save į valtį, taip pat A. B. paprašė, kad atiduotų žvejybos įrankius – meškeres. Galimybės, kad pas vienus asmenis rastos žuvys būtu sumaišytos su pas kitais asmenimis rastomis žuvimis, nėra. Stebėjimo metu nebuvo filmuojama, tačiau buvo stebima šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Pats A. B., surašant protokolą, paaiškino, kad jis žvejojo leistinu būdu.

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistu, A. B. skundas netenkintinas.

ATPK 87 str. 3 d. numatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), kuris užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. J. ir V. G. patvirtino, kad reido metu Kauno mariose, ties Lašinių k., pastebėjo valtyje žveją, staigiais mostais draudžiamu būdu gaudantį žuvį. Kad visiškai įsitikinti, apie 20 min. apie 100-150 metrų atstumu stebėjo jį per žiūronus, kur buvo aiškiai matyti, kad yra žvejojama draudžiamu – užkabinamuoju – žūklės būdu. V. G. priplaukus prie žvejo bei paprašius parodyti sugautas žuvis, pastarasis pateikė keturis karpius ir vieną starkį, kurie buvo sužaloti į šoną arba uodegą. Vieta, kurioje buvo pastebėtas draudžiamu būdu žvejojantis asmuo, yra tinkama žvejoti – šioje vietoje nėra jokių šakų, žuvys šioje vietoje susirenka žiemoti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu vidiniu įsitikinimu - įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, jog liudytojų Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto D. J. ir Aplinkos apsaugos departamento neetatinio darbuotojo V. G. parodymai nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Būtent šių liudytojų, kurie vykdė tarnybines pareigas, parodymų viseto suformuota konkreti bei nuosekli įvykių seka. Byloje nenustatytos aplinkybės (jų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), leidžiančios manyti, kad šių liudytojų ir A. B. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra pagrindo, ko negalima pasakyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. B.. A. B. parodymai, kad jis nežvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamu užkabinamuoju būdu bei kad tik dvi iš jo sugautų – keturių karpių ir sterko - žuvų buvo sugautos kabliuku ne už galvų ir tai buvo padaryta atsitiktinai - laikytini šališkais, vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija. A. B. nurodyta aplinkybė, jog jis užkertamuoju būdu nežvejojo, o tiesiog meškerė užkliūdavo už vandenyje esančių šakų, todėl buvo reikalingi staigesni rankų judesiai bei kad jeigu ir buvo jo pagautos žuvys sužalotos pareigūno nurodytose vietose, tai tik todėl, kad tai galėjo atsitikti netyčia arba žuvys, dar prieš jas pagaunant, buvo sužalotos, prieštarauja pareigūnų paaiškinimams, kur pareigūnai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog A. B. žvejybos vietoje nėra jokių šakų, apžiūrėjus sugautas žuvis, nustatyta, kad jos buvo mechaniškai sužalotos į pilvą ir nugarą, todėl tai įrodo, kad žuvis buvo gaudoma užkabinamuoju būdu. Šio aplinkybės taip pat patvirtinamos ir 2012 m. spalio 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b.l. 8).

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami mėgėjiškos žūklės kontrolės funkcijas, tikrina žuvų išteklių naudojimo teisėtumą. Tam, kad nustatyti, ar teisėtai asmenys žvejoja ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, yra vykdomi specialūs reidai, stebimi žvejojančių asmenų veiksmai ir pnš. Taigi, vienas iš įrodymų yra pareigūnų matyti žvejojančių asmenų veiksmus vandens telkinyje.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pareigūnai patvirtino, kad jie reido metu stebėjo Kauno marių vandens telkinį ties Lašinių kaimu ir per žiūronus stebint valtyje žvejojančio asmens atliekamus veiksmus paaiškėjo, kad žuvis gaudoma draudžiamuoju užkabinamuoju būdu - atliekami staigūs užkertamieji mostai meškere ir bandoma žuvį užkirsti, t.y. pagauti už bet kurios kūno dalies. Sulaikymo metu rastos žuvys - keturi karpiai ir sterkas - buvo sužaloti mechaniškai pilvo, šono bei uodegos srityje, todėl tai įrodo, kad žuvis buvo gaudoma užkabinamuoju būdu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 12.2 punkto reikalavimus ir padaręs ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Šio teisės akto 4.8 punkte nurodyta, kad draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu. Vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatomis žvejams mėgėjams yra draudžiamas užkabinamasis žūklės būdas, kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo metu buvo surastos ir paimtos mechaniškai sugautos žuvys 4 karpiai ir 1 sterkas (b.l. 8,9).

Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad A. B. veiksmai pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.

Tai, kad A. B. neteisėti veiksmai tiesiogiai nebuvo užfiksuoti techninėmis priemonėmis, nepaneigia jo kaltės dėl ATPK 87 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. B. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą. A. B. teiginys, kad jis per savo ilgametę žvejo mėgėjo praktiką nėra padaręs jokių teisės aktų pažeidimų, nepašalina jo atsakomybės pagal ATPK 87 str. 3 d.

A. B. teigia, kad neturėjo tikslo nusižengti, jo sunki materialinė padėtis, dėl to prašo sumažinti jam skirtą administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgiant į ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, A. B. buvo paskirta švelniausia ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda, tačiau A. B., padavęs teismui skundą dėl šio jo atžvilgiu priimto nutarimo, nuosekliai neigė esmines jo neteisėtus veiksmus pagal ATPK 87 str. 3 d. kvalifikuojančias aplinkybes, todėl taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas ir dar labiau švelninti jam paskirtą minimalią ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, nėra pagrindo.

Visus likusius skundo motyvus teismas laiko neteisiniais, nesusijusiais su administracinio teisės pažeidimo sudėties elementais, administracinės nuobaudos skyrimu bei nesusijusiais su administracinių teisės pažeidimų bylų procesu. Iš to daroma išvada, kad panaikinti ar pakeisti nutarimą skirti administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundo nepatenkinti ir LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.