Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos - atstovui, išnagrinėjęs

J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, našlės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkės, neįgalios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š., būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „Palaukė“, juridinio asmens kodas 168089348, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. liepos 11 d., kada ji buvo išrinkta bendrijos pirmininke, iki 2013 m. gruodžio 17 d., kada buvo atliktas mokesčių inspekcijos operatyvus patikrinimas, priimant iš bendrijos narių grynuosius pinigus atsiskaitymams už suvartotą elektros ir šiluminę energiją bei šaltą vandenį, pažeisdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2000, Nr. 15-398, 2010. Nr. 65-3233), 3 punkto reikalavimus, neužtikrino, kad būtų išrašomi kasos pajamų orderiai ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 (Žin., 2002, Nr. 105-4709, 2005, Nr. 101-3771) 4 punktu, pinigų priėmimo kvitai. Šiais savo veiksmais J. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. Š., būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „Palaukė“, juridinio asmens kodas 168089348, esančios (duomenys neskelbtini), pirmininke, tai yra darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. leido bendrijoje dirbti L. Š., kuri atliko buhalterės funkcijas ir už darbą iš bendrijos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. gavo po 185 litus per mėnesį atlyginimo, o laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. spalio 31 d. gavo po 200 litų per mėnesį atlyginimo, ir R. V., kuri atliko kiemsargio funkcijas ir už darbą iš bendrijos šiuo laikotarpiu gavo po 120 litų per mėnesį atlyginimo, nelegaliai, tai yra nesudarius su jomis darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šių asmenų priėmimą į darbą, tai yra šių darbuotojų socialiai neapdraudus. Šiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 ir 99 straipsnių nuostatas, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir nurodė suprantanti, jog padarė pažeidimus, neužtikrindama, kad bendrijos nariams būtų išduodami pinigų sumokėjimo priėmimą patvirtinantys apskaitos dokumentai, bei nesudarydama su bendrijos buhaltere ir kiemsarge darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą bendrijoje nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinei įstaigai. Bendrijos pirmininke ji išrinkta nuo 2006 m. liepos 11 d. Šiuo metu pažeidimai ištaisyti. Pažeidimai padaryti dėl įstatymų nežinojimo. Labai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Prašė teismo skirti kuo mažesnę baudą, nes yra neįgali, vienintelės jos pajamos – neįgalumo pensija.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jos kaltė įrodyta administracinėje byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolais (2-5, 25-28 b. l.), pačios J. Š. (6, 29 b. l.), S. T. (7, 32 b. l.), L. V. (8, 34 b. l.), V. P. (9, 33 b. l.), L. Š. (30 b. l.) ir R. V. (31 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimų tyrimo metu, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Palaukė“ įregistravimo pažymėjimu (10, 93 b. l.), bendrijos įstatų kopijomis (11-17, 94-100 b. l.), bendrijos narių susirinkimų protokolų kopijomis (18-23, 101-109 b. l.), pinigų rinkimo žiniaraščių kopijomis (35-92 b. l.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį, nes ji, būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „Palaukė“, juridinio asmens kodas 168089348, pirmininke, priimant iš bendrijos narių grynuosius pinigus atsiskaitymams už suvartotą elektros ir šiluminę energiją bei šaltą vandenį, neužtikrino, kad jiems būtų išduoti pinigų sumokėjimo priėmimą patvirtinantį apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai ar grynųjų pinigų priėmimo kvitai, tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 5 punkto nuostatas.

Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį būtent darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika Nr. 7; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad J. Š., būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „Palaukė“, juridinio asmens kodas 168089348, esančios (duomenys neskelbtini), pirmininke, tai yra darbdaviu, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. leido bendrijoje dirbti L. Š., kuri atliko buhalterės funkcijas, ir R. V., kuri atliko kiemsargio funkcijas, tai t.y. sutarė su jomis dėl darbo vietos, darbo laiko, darbo pobūdžio, darbo apmokėjimo ir kitų būtinų darbo sąlygų. Kadangi dirbama buvo nesudarius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šių asmenų priėmimą į darbą, darbas laikomas nelegaliu (BK 98 str. 1 d. 1 p.), todėl ši J. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad J. Š. kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, teisės pažeidimus padarė būdama sulaukusi 65 metų amžiaus ir būdama neįgali, kas yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), neteista, administracine tvarka nebausta, nėra kitų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra našlė, pragyvena vien iš nedidelės neįgalumo pensijos, taip pat į tai, kad pažeidimai padaryti dėl įstatymų nežinojimo, o ne todėl, kad buvo siekiama išvengti mokesčių ar kitų privalomų įmokų, J. Š. daugiabučio namo savininkų bendrijai „Palaukė“ vadovauja faktiškai visuomeniniais pagrindais, negaudama jokio atlyginimo (kompensuojamos tik jos išlaidos), todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, J. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 250 litų bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio už padarytą pažeidimą sankcijoje, - 1000 litų bauda (po 500 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) (ATPK 24, 30, 30¹, 31, 32 str. str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2999/2011 ir kt.). Būtent nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. į J. Š. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, nustatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas jai taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje už jos padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą minimalią administracinę baudą, be to, ir sumažintos baudos dydžiu bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 33 str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėjas

nutaria:

J. Š. pripažinti kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje bei 41³ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį - 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį - 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda (po 500 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. tvarka, J. Š. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjai dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6020.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.