- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 1-167-714/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00496-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui, nukentėjusiems asmenims T. P., V. B., E. B., kaltinamajam T. S. ir jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, viešame teisiamajame teismo posėdyjeišnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas profesinis, šeimyninė padėtis vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290str., 286str., ir
Aprašomoji dalis
nusta tė:
T. S., kad jis 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini) prie kavinės „Boulingas“, būdamas neblaivus, nustatytas 2,24 promilės girtumas, viešai, kitų asmenų akivaizdoje rodė ranka nepadorius gestus bei išvadino Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio vyresnįjį patrulį T. P. ir Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio patrulį V. B. necenzūriniais, šnekamojoje kalboje nevartotinais žodžiais, t.y. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.35 val. 19.40 val., vežant jį nuo (duomenys neskelbtini) esančios kavinės „Boulingas“ į Marijampolės aps. VPk Jurbarko r. policijos komisariatą, esantį Jurbarko m. Kauno g. 28, tarnybiniame automobilyje „SkodaOctavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 2,24 promilės girtumas, viešai, kitų asmenų akivaizdoje išvadino Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio vyresnįjį patrulį T. P. ir Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio patrulį V. B. necenzūriniais, šnekamojoje kalboje nevartotinais žodžiais, t.y. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.40 val., Marijampolės aps. VPK Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Jurbarko m., Kauno g. 28, būdamas neblaivus, nustatytas 2,24 promilės girtumas, viešai, kitų asmenų akivaizdoje išvadino Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio vyresnįjį patrulį T. P., Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio patrulį V. B. ir Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS OVG specialistą E. B. necenzūriniais, šnekamojoje kalboje nevartotinais žodžiais, t.y. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus
Tokiuose T. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. požymiai.
Be to, 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.40 val., Marijampolės aps. VPK Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Jurbarko m., Kauno g. 28, būdamas neblaivus, nustatytas 2,24 promilių girtumas, piktybiškai nevykdė, Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio vyresniojo patrulio T. P., Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK VPS patrulių būrio patrulio V. B. ir Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK VPS OVG specialisto E. B. teisėtų reikalavimų - neįžeidinėti policijos pareigūnų bei nutraukti savo neteisėtus veiksmus, panaudojo fizinį smurtą T. P. atžvilgiu, t.y. tampė jį už tarnybinės uniformos ir sudavė ranka vieną kartą jam per dešinę ranką bei panaudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu, t.y. tyčia tampė jį už tarnybinės uniformos ir vieną kartą ranka sudavė jam į dešinės rankos plaštaką bei spyrė kojomis į jo kojas, ir panaudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu, t.y. tyčia tampė jį už tarnybinės uniformos ir vieną kartą sudavė ranka jam į krūtinės sritį, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui.
Tokioje T. S. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str. požymiai.
Byla išnagrinėta pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriaus antrojo skirsnio „Pagreitintas procesas“ nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino visiškai ir savo elgesį paaiškino, kad buvo neblaivus, ne visas aplinkybes prisimena, bet tikėtina, jog viskas buvo taip, kaip pasakoja pareigūnai, dabar labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: vyresn. patruolio T. P., patrulio V. B. tarnybiniais pranešimais (b.l. 2-5), nukentėjusių asmenų parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 6-7, 8-9, 10-11) ir teisme, asmens blaivumo testas (b.l. 30).
Kaltinamojo T. S. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 290str. dėl savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 286str. pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kvalifikuota teisingai.
Lietuvos respublikos BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybę už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą numato ne tik baudžiamasis, bet ir administracinis įstatymai. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu, kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš principo tiek ATPK 187 straipsnio 2 dalies, tiek BK 290 straipsnio paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010). Teismų praktikoje atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę dėl valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo vadovaujamasi objektyviaisiais veikos požymiais. Baudžiamajame kodekse veikos – įžeidimo – turinys nedetalizuotas, o administracinių teisės pažeidimų kodekse – detalizuotas tik šiek tiek, tačiau sąvoka „kitokiu elgesiu“ taip pat gali būti vertinama labai įvairiai. Vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Greta to didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami prieš pareigūnus pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą. Darydami tokio pobūdžio veikas asmenys dažnai būna neblaivūs. Tokiais atvejais svarbiomis tampa šios detalės: ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar įvykio dalyviai buvo negatyviai nusiteikę vienas prieš kitą, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas taip elgtis ir pan.
ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, o ATPK 187 straipsnio 1 dalis pasipriešinimo būdo nenurodo. Būtent veikos padarymo būdas, t. y. fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti, lemia didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, leidžiantis atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012). ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009).
Byloje nustatyta, kad T. S. pro šalį važiuojantiems pareigūnams, T. P. ir V. B., vykdantiems tarnybines pareigas, patruliuojant mieste, rodė nepadorius ženklus, o šiems sustojus ir išlipus iš automobilio necenzūriniais žodžiais juo koliojo necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, pagrindinėje miesto gatvėje, prie kavinės, greta gyvenamųjų namų, kur po darbo valandų renkasi daugiau žmonių,įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Tiek pasakytų necenzūrinių orumą žeidžiančių žodžių prasmė, tiek jų adresatai, tiek situacija, kuriai esant šie žodžiai buvo pasakyti, tokių žodžių sakymo tikslas – pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – nuteistajam T. S. buvo suprantami ir aiškūs. Tai nebuvo vienkartinis veiksmas ar žodis,savo veiką jis tęsė ir tarnybiniame automobilyje, taip pat policijos komisariato patalpose, nors pareigūnai ne kartą prašė jo baigti įžeidinėjimą. Pareigūnai jautėsi pažeminti, tokį T. S. elgesį jie vertino kaip išskirtinė, nurodė, kad įžeidinėjimas buvo itin intensyvus, skaudinantis, ir, kad dažnai taip tokio įžeidinėjimo jie negalėtų pakelti, nepaisant to, kad jų tarnyboje tai ne retai pasitaikantis įvykis. Taigi vertinant byloje nustatytus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius veikos požymius bei jos pavojingumą, kurį šiuo atveju lemia veikos intensyvumas ir trukmė, T. S. veiksmai atitinka BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Jau buvo minėta, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 286 straipsnį lemia, kai kaltininkas naudoja fizinį smurtą pasipriešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Fizinis smurtas BK 286 straipsnio prasme – tai bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. T. S. panaudojo fizinė smurtą T. P. atžvilgiu, tampė jį už tarnybinės uniformos, ir sudavė jam ranka per dešinę ranką, sukeldamas skausmą, kurį pareigūnas jautė ir po įvykio, be to T. S. tampė už uniformos pareigūną V. B., sudavė jam į dešinės rankos plaštaką, spyrė į kojas, pareigūną Evaldą B. T. S. tampė už tarnybinės uniformos, sudavė jam į krūtinės sritį. Pareigūnai nurodė jautė tiesioginę grėsmę savo sveikatai, ketino kreiptis į medikus. Tokie objektyvieji požymiai T. S. veiksmuose nustatyti, jis priešinosi policijos pareigūnams – juos tampė ir tyčia alkūne sudavė smūgius, sukeldamas T. S. suvokė, kad priešinasi policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, ir norėjo taip veikti, t. y veikė tyčia.
Pagal teismo nustatytas aplinkybes T. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 286 ir 290 straipsniuose numatytų nusikaltimų ideali sutaptis. Taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Kaltinamojo T. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60str. 1d. 9p.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK 59str 1d. 2p.).
Skiriant bausmę T. S. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jispadarė nesunkų nusikaltimą, į nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į T. S. sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, T. S. skirtina bausmė - bauda(Lietuvos Respublikos BK 54str.).O atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, T. S. kaltę pripažįsta, skirtina laisvė apribojimo bausmė mažintina viena trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 64¹str.). Be to skirtina bauda mažintina, įskaitant laikas, išbūtą laikinajame sulaikyme, t.y. 1 dienas nuo 2014 08 07 23.00val. iki 2014 08 08 15.00val. (b.l. 21-22)vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudos (Lietuvos Respublikos BK 66str.).
T. S. skirta kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš T. S. priteistinos išlaidos susijusios su jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apmokėjimu (Lietuvos Respublikos BPK 51str., 106str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
pripažinti T. S.,a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290str. ir paskirti bausmę – 10 (dešimties) MGL dydžio 1 300,00Lt baudą;
pripažinti T. S.,a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286str. ir paskirti bausmę – 12 (dvylikos) MGL dydžio 1 560,00Lt baudą;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str. 1 ir 4 d., paskirtas baudas subendrinti ir paskirti 18 (aštuoniolikos) MGL dydžio 2 340,00Lt baudą,-
paskirtos bausmę sumažinti vienu trečdaliu pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹str., be to į paskirtą baudą įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme,t.y. vieną parą prilyginant dviem MGL pagal Lietuvos Respublikos BK 66str.
ir galutinę bausmę T. S., a.k. (duomenys neskelbtini)10 (dešimties) MGL dydžio, tai yra 1 300,00Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą,
2014 08 08 skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš T. S.,a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 120,00Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) antrinės teisinė pagalbos išlaidų atlyginimui.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.