- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- eI-1062-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03661-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. V., S. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir S. V. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų, nurodymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai A. V. ir S. V. 2016-09-13 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kurį 2016-10-06 patikslino, prašydami: 1) panaikinti skundu ginčijamus atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimus Nr. 68-215 ir Nr. 68-216, pakeisti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) sprendimus Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5.)-65/1 bei įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją spręsti klausimą dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo, o tokio prašymo tenkinimui nesant teisinio pagrindo, atleisti A. V. ir S. V. nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos; 2) panaikinti atsakovo VMI 2016-09-01 nurodymus Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501, kaip prieštaraujančius ABTĮ 89 str. nurodytiems pagrindams.
Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI sprendimas atleisti mokesčių mokėtojus nuo 30 proc. priskaičiuotų delspinigių mokėjimo yra nepakankamas, taip pat pareiškėjai nesutinka su VMI sprendimu nenagrinėti pareiškėjų prašymo dėl susitarimo dėl mokesčio ir su tuo susijusių sumų dydžių pasirašymo ir išdėstyta pozicija, kad mokestinis ginčas dėl apskaičiuoto GPM, šio mokesčio delspinigių ir paskirtos baudos yra pasibaigęs, o susitarimo pasirašymas pasibaigus mokestiniam ginčui nėra galimas. Pareiškėjų teigimu, mokestinis ginčas dar nėra pasibaigęs, nes savo sprendimais Klaipėdos AVMI sumažinus papildomai apskaičiuotų delspinigių sumą 30 proc., pareiškėjai toliau nesutinka su jiems priskaičiuotomis GPM ir delspinigių sumomis, todėl yra pagrindas taikyti teisės normas dėl susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo. Mano, kad nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti pripažinta, kad pareiškėjai reikiamų mokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo. Pareiškėjai sąžiningai klydo, manydami turintys teisę priskirti didesnę dalį po sandorio sudarymo gautų pajamų prie žemės sklypo pirkimo, nes žemės sklypas buvo pirktas anksčiau. Namo statybos sąnaudos buvo deklaruotos VMI nustatyta tvarka ir atliekant patikrinimą šių išlaidų suma nebuvo nuginčyta. Kadangi patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta tikroji nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė, o pareiškėjai tokių duomenų surinkti patys neturi galimybės, patikrinimo rezultatai neatspindi tikrosios buvusios faktinės situacijos. Todėl pareiškėjai teigia, turintys teisę prašyti VMI pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su tuo susijusių sumų dydžio.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjams pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjų atžvilgiu priimti Mokestinių ginčų komisijos sprendimai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys ir vykdytini. Kadangi mokestiniai ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjų dėl sprendimų, kuriais papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės yra pasibaigę, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl susitarimo sudarymo. Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų, bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jeigu jis įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjai šiuo atveju turėjo patys išsiaiškinti pajamų apmokestinimo, mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į mokesčių administratorių, siekdami išsiaiškinti kaip tinkamai vykdyti savo prievoles. Todėl inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai nuo delspinigių mokėjimo negali būti atleisti.
Atsakovo VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų mokestinius patikrinimus ir nustatė, kad pareiškėjai, siekdami sumažinti mokėtiną GPM nuo nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimo pajamų, sąmoningai iškreipė sandorio aplinkybes, sutartyje parduodamo sklypo kainą nurodydami žymiai aukštesnę, nei jo rinkos kaina, o parduodamo namo kainą nurodydami žymiai mažesnę, todėl Klaipėdos AVMI 2015-06-09 bei 2015-06-10 sprendimas nurodė pareiškėjams sumokėti papildomą GPM, GPM delspinigių ir baudą. VMI 2015-09-08 sprendimu Nr. 68-156 ir Nr. 68-155 patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimus, o mokestinių ginčų komisija 2015-12-08 sprendimu Nr. S-234(7-237/2015) ir Nr. S-233(7-236/2015) patvirtino minėtus VMI sprendimus. 2016-05-09 Klaipėdos AVMI gauti pareiškėjų prašymai dėl susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo ir/arba atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Kadangi MGK, VMI ir Klaipėdos AVMI priimti sprendimai dėl atlikto mokestinio patikrinimo ir papildomai apskaičiuotų sumų nebuvo nuginčyti, jie yra galiojantys ir vykdytini, t. y. mokestinis ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjų dėl sprendimo, kuriuo papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės, yra pasibaigęs, todėl nebuvo ir nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl susitarimo sudarymo.
Atsakovo Klaipėdos AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-06-10 priimtas Klaipėdos AVM sprendimas Nr. FR0682-360 dėl 2015-03-16 patikrinimo akto Nr. FR0680-209 tvirtinimo, kuriuo pareiškėjai A. V. nurodyta sumokėti 2 420,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 632,04 gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir 242 Eur GPM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-09-08 sprendimu Nr. 68-156 Klaipėdos AVM 2015-06-10 sprendimą Nr. FR0682-360 patvirtino. Mokestinių ginčų komisija 2015-12-08 sprendimu Nr. S-234 (7-237/2015) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-08 sprendimą Nr. 68-156.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-03-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. V. skundą su prašymu panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2015-12-08 sprendimą Nr. S-234 (7-237/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-08 sprendimą Nr. 68-156 ir Klaipėdos AVMI 2015-06-10 sprendimą Nr. FR0682-360. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016-04-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-426-438/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-03-03 nutartį paliko nepakeistą.
Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija 2015-06-09 priėmė sprendimą Nr. FRO682-352 dėl 2015-03-16 patikrinimo akto Nr. FR0680-208 tvirtinimo, kuriuo pareiškėjui S. V. nurodyta sumokėti 3 171,34 Eur gyventojų pajamų mokestį, 2 317,65 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir 317 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-09-08 sprendimu Nr. 68-155 Klaipėdos AVMI 2015-06-09 sprendimą Nr. FRO682-352 patvirtino. Mokestinių ginčų komisija 2015-12-08 sprendimu Nr. S-233 (7-236/2015) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-08 sprendimą Nr. 68-155.
Pareiškėjai 2016-05-08 prašymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija, prašydami atleisti A. V. ir S. V. nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016-05-24 sprendimu Nr. (6.5)-65 nusprendė atleisti pareiškėją A. V. nuo papildomai apskaičiuotų 530 Eur delspinigių mokėjimo.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016-05-24 sprendimu Nr. (6.5)-65/1 nusprendė atleisti pareiškėją S. V. nuo papildomai apskaičiuotų 768,25 Eur delspinigių mokėjimo.
Pareiškėjai A. V. ir S. V. 2016-06-15 skundu Valstybinei mokesčių inspekcijai reikalavo pakeisti 2016-05-24 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5)-65/1, ir įpareigoti Klaipėdos AVMI spręsti klausimą dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo, o tokio prašymo tenkinimui nesant teisinio pagrindo, atleisti pareiškėjus nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos.
Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-08-12 sprendimu Nr. 68-216 nusprendė patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-05-24 sprendimą Nr. (6.5)-65.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitų, o taip pat dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų, kuriais patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai iš dalies atleisti pareiškėjus nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. FR0682-360 dėl 2015-03-16 patikrinimo akto Nr. FR0680-209 tvirtinimo bei 2015-06-09 sprendimu Nr. FRO682-352 dėl 2015-03-16 patikrinimo akto Nr. FR0680-208 tvirtinimo, pareiškėjams nurodyta sumokėti toliau nurodytas sumas: pareiškėjui S. V. nurodyta sumokėti 3 171,34 Eur GPM, 2 317,65 Eur GPM delspinigius ir 317 Eur GPM baudą, pareiškėjai A. V. nurodyta sumokėti 2 420,64 Eur GPM, 1 632,04 GPM delspinigius ir 242 Eur GPM baudą. VMI 2015-09-08 sprendimu Nr. 68-156 bei 2015-09-08 sprendimu Nr. 68-155 nurodytus Klaipėdos AVMI sprendimus patvirtino. Nesutikdami su šiais sprendimais pareiškėjai kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri 2015-12-08 sprendimu Nr. S-234 (7-237/2015) bei 2015-12-08 sprendimu Nr. S-233 (7-236/2015) VMI sprendimus patvirtino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-03-03 nutartimi bei 2016-02-24 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų A. V. bei S. V. skundą dėl aukščiau nurodytų sprendimų panaikinimo, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliko nepakeistas. Taigi Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, privalo būti vykdomas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad mokestinis ginčas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pabaigtas Mokestinių ginčų komisijos 2015-12-08 sprendimu, todėl mokestiniam ginčui pasibaigus nebėra galimybės pasirašyti susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Todėl Klaipėdos AVMI 2016-05-24 sprendimu Nr. (6.5)-65 bei sprendimu Nr. (6.5)-65/1 pagrįstai konstatavo, kad susitarimo pasirašymas pasibaigus mokestiniam ginčui nėra galimas.
Pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos AVMI, prašydami atleisti pareiškėjus nuo delspinigių mokėjimo, nes sutuoktiniai nėra kalti dėl VMI nustatytų pažeidimų, o reikiamų sumokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo. Klaipėdos AVMI tokį pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies, A. V. atleido nuo papildomai apskaičiuotų 530 Eur delspinigių mokėjimo, o S. V. – nuo 768,25 Eur delspinigių mokėjimo. Pareiškėjai teigia, kad atleidimas nuo delspinigių šia apimtimi yra nepakankamas.
Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato MAĮ ir VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 7 p. įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas nuo delspinigių ir/ar palūkanų gali būti atleidžiamas esant MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodytiems šiems pagrindams: 1) jeigu yra MAĮ 141 straipsnio l dalyje nustatytas pagrindas; 2) kitais atvejais, kai delspinigius ir palūkanas išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio l dalies 3 punktą (fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama). Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodyti šie atleidimo nuo delspinigių pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
Taigi Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus nurodytus MAĮ ir Taisyklėse. MAĮ įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, nustatyta ir įtvirtinta nurodytose teisės normose. Be to, teikiant tokį prašymą turi būti kartu teikiami ir įrodymai, kurie patvirtintų esant atleidimo pagrindą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai nėra kalti dėl padarytų pažeidimų ar kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčio mokėjimo klausimais. Nors pareiškėjai aiškina, kad reikiamų mokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo, ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti mokesčių mokėtojus nuo prievolės sumokėti delspinigius. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas papildomai akcentuoja, jog Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5.)-65/1, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atleido pareiškėjus nuo 30 proc. papildomai apskaičiuotos delspinigių sumos. Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ ir Taisyklėse nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų nenustatyta, tačiau papildomai apskaičiuoti delspinigiai sudarė daugiau nei 50 proc. papildomai apskaičiuoto mokesčio, pareiškėjų atleidimas nuo delspinigių šia apimtimi laikytinas teisingu, pagrįstu ir pakankamu. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą dalyje, kurioje prašoma atleisti A. V. ir S. V. nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos.
Pareiškėjai skunde taip pat ginčija VMI 2016-09-01 nurodymus Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501, nes juose nėra paaiškinta, kokiu pagrindu apskaičiuotos pareiškėjų mokestinės prievolės. Teigia, kad nurodymai yra neargumentuoti, juose nepateikta įrodymų bei konkrečių skaičiavimų.
MAĮ 40 str. 1 d. 1 p. įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė yra apibrėžta kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 str. 20 d.). Tuo tarpu MAĮ 33 str. 1 d. 8 p. įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestinę nepriemoką.
Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (MAĮ 81 str. 1 d.). MAĮ 105 str. 1 d. įtvirtina, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas - po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-04-13 raginimu Nr. (23.31-08) 464-481 paragino pareiškėją S. V. per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti bendrą 5 172,53 Eur sumą, o 2016-04-13 raginimu Nr. (23.31-08) 464-480 paragino pareiškėją A. V. per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti bendrą 4 003,51 Eur sumą, paaiškino, kad raginimo neįvykdžius, nurodyta suma bus išieškota MAĮ nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad raginimai priimti pašte 2016-04-15. Todėl pareiškėjai per 20 d. nuo raginimų įteikimo dienos turėjo pareigą sumokėti nurodytas sumas. Kadangi mokesčių mokėtojai nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.
Teismas pažymi, kad ginčijami nurodymai išieškoti mokestinę nepriemoką yra teisiškai bei faktiškai pagrįsti. Akcentuotina, kad nurodymuose yra pateiktas šio akto priėmimo teisinis pagrindas. Be to, kartu su skundžiamais nurodymais pareiškėjams įteikti priedai – kiekvieno iš pareiškėjų prievolių ataskaitos, kuriose yra išskaidyta pareiškėjų mokestinė nepriemoka ir nurodyti mokestinai laikotarpiai. Kaip minėta, prieš priimant ginčijamus nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką, pareiškėjams buvo įteikti raginimai. Minėtuose raginimuose buvo aiškiai įvardintas mokestinės nepriemokos apskaičiavimo pagrindas, pateikiant nuorodą į Mokestinių ginčų komisijos 2015-12-08 sprendimus, aiškiai įtvirtintos ir į grupes išskaidytos apskaičiuotos mokestinės nepriemokos sumos bei eksplicitiškai nurodyta, kad raginimo neįvykdžius, minėtos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad prieš priimant ginčijamus nurodymus, pareiškėjai žinojo, jog yra priimtas galutinis sprendimas dėl mokesčio nepriemokos. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų A. V. ir A. V. sąskaitų, todėl naikinti šiuos nurodymus, vadovaujantis pareiškėjų skunde pateiktais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-08-12 sprendimai Nr. 68-215 ir Nr. 68-216, kuriais patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-05-24 sprendimai Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5.)-65/1, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-01 nurodymai Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501 priimti tinkamai išanalizavus bylos faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjų reikalavimų dėl sprendimų bei nurodymų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją spręsti klausimą dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo ir atleisti A. V. ir S. V. nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjų A. V. ir S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.