Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-22Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
1A-503-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04124-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04124-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistojo D. S. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL dydžio, tai yra 3 750 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 50 MGL dydžio, tai yra 2 500 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 28 d. 12.10 val. iki 2020 m. sausio 29 d. 15.30 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nuspręsta nesumokėta baudos dalimi laikyti 46 MGL dydžio, tai yra 2 300 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, D. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. sausio 29 d.;

- konfiskuota nuteistojo vardu registruota transporto priemonė „Great Wall“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei „Great Wall“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 12 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – asmeninį automobilį „Great Wall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį: 1) už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti jam 50 MGL dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti ją vienu trečdaliu, į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 dienas, prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti jam galutinę 29 MGL dydžio, tai yra 1 450 Eur, baudą; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, geranoriškai atlygino įvykio metu padarytą turtinę žalą, sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą. Praeityje nebuvo teistas, iki šio įvykio nebuvo baustas ir administracine tvarka. Nuo 1999 m. dirbo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) batalione. Eilę kartų dalyvavo tarptautinėse operacijose bei misijose įvairiose valstybėse. Yra skatintas padėkos raštais už gerą, pavyzdingą tarnybą bei nepriekaištingą pareigų vykdymą. Yra apdovanotas ir Lietuvos kariuomenės medaliais. Dėl sveikatos būklės bus atleistas iš užimamų pareigų Lietuvos Kariuomenės (duomenys neskelbtini) batalione. Tai pirmas atvejis jo gyvenime, kuomet vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismui pateikė medicinos išrašus, epikrizę dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, šiais metais kelis kartus buvo gydomas neurologijos skyriuje, iki šiol vartoja skausmą malšinančius vaistus, jo laukia operacija. 2020 m. birželio 1 d. dėl diagnozuotų susirgimų jam nustatytas 75 proc. darbingumo lygis. Dėl sveikatos stovio tenka vykti į gydymo įstaigas ne tik esančias Alytuje, bet ir Kaune. Esant diagnozuotiems susirgimams, jam vykti visuomeniniu transportu yra sudėtinga dėl sukeliamo skausmo. Taip pat turi pasirūpinti ir neįgalumą turinčia motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini) rajone, kaime. Jai reikalinga parūpinti maisto, vaistų, ją pačią dažnai tenka vežti į gydymo įstaigą. Šių aplinkybių, apelianto įsitikinimu, teismas, paskirdamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 metams, tinkamai neįvertino.

2.2. Nuteistojo nuomone, teismas tinkamai neįvertino ir jo turtinės padėties, paskirdamas jam 75 MGL dydžio baudą. Grįsdamas tokį skundo argumentą, D. S. pažymi, kad jo šeimoje auga du vaikai. Dukra yra nepilnametė, ji lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje. Sūnus nuo šių metų rugsėjo mėnesio bus studentas. Pastaruoju metu jis pats nedirba, nuo 2020 m. vasario 2 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, o nuo birželio 1 d. jam nustatytas 25 proc. neįgalumas. Daug lėšų tenka išleisti medikamentų įsigijimui. Artimiausiu metu dėl sveikatos stovio bus atleistas iš darbo. Jokių kitokių pajamų neturi. Šiuo metu šeimoje dirba tik sutuoktinė, šeimos materialinė padėtis yra sunki. Kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti, išskyrus gyvenamąjį būstą, neturi.

2.3. Skunde nurodoma ir tai, kad padarytas nusikaltimas nebuvo nuteistojo gyvenimo būdo ar antivisuomeninių nuostatų pasekmė. Skiriant bausmę teismas atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nuteistasis teigia, jog dėl padaryto nusikaltimo labai išgyveno, savo elgesį vertino kritiškai, stengėsi visais įmanomais būdais keisti gyvenimo būdą. Tačiau teismas neįvertino jo nuoširdaus pripažinimo. Taip pat nuteistasis pažymi, kad po padaryto nusikaltimo daugiau nenusikalto, nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 5 d. savo iniciatyva gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš D. S. apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija nei pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu yra prašoma sutrumpinti D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą bei sumažinti apeliantui paskirtą baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo

5. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos trukme – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors D. S. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis neteistas, iki šio įvykio nebuvo baustas ir administracine tvarka, iki 2020 m. birželio 23 d. dirbo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono (duomenys neskelbtini) instruktoriumi, buvo ne kartą skatintas padėkos raštais už gerą, pavyzdingą tarnybą bei nepriekaištingą pareigų vykdymą, be to, atlygino eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, tačiau svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. automobilį tiek (duomenys neskelbtini) rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tiek (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, dienos metu, kai eismas paprastai yra intensyvesnis, nei vėlų vakarą ar ankstų rytą, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,44 promilės girtumas, kas labai ženkliai viršija tiek leistiną ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Be to, jis sukėlė eismo įvykį – kliudė kelio atitvarą ir apšvietimo stulpą, ir tai padaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams, mačiusiems eismo įvykį, bandant sulaikyti nuteistąjį, šis bėgo nuo jų – policijos pareigūnams signalizuojant vairuotojui šviesomis, taip pat naudojant garso signalą, D. S. nestojo, didino greitį, o, įvažiavęs į savo gyvenamojo namo kiemą ir sustabdęs automobilį, iš jo nelipo, sėdėjo jį užsirakinęs, išlipęs iš jo, norėjo pasišalinti. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad bandė bet kokiu būdu išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, visiškai ignoravo kilusius ir dar galinčius kilti neigiamus padarinius - nuteistasis ne tik, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet jau sukėlęs eismo įvykį, bėgo nuo policijos pareigūnų didindamas jo vairuojamos transporto priemonės greitį, tokiu būdu rizikuodamas padaryti dar vieną eismo įvykį, kurio pasekmės galėjo būti kur kas skaudesnės.

8. Pažymėtina ir tai, kad maksimalus aptariamos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui nustatytą teisės vairuoti uždraudimo terminą, kuris yra 2 metai, ypač atsižvelgus į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. D. S. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas teismų praktikoje dažnai taikomas asmenims, baudžiamiems už aiškiai mažiau pavojingus, bet panašaus pobūdžio nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse, pavyzdžiui už transporto priemonių vairavimą, nustačius lengvą neblaivumą (nuo 0,4 iki 1,5 promilių).

9. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad skiriant tik minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašoma skunde, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Į nuteistojo skunde nurodomas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes (kad teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nebuvo baustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), taip pat tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę dėl jo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe, pirmosios instancijos teismas neabejotinai jau atsižvelgė ir dėl to paskyrė vieneriais metais trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą negu šiuo metu galiojančiame įstatyme - BK 68 straipsnio 2 dalyje - numatytas jos trukmės vidurkis.

10. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginys, kad teisė vairuoti D. S. reikalinga dėl jo paties bei motinos sveikatos būklės. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas dėl D. S. darbingumo lygio, medicininių išrašų kopijos, M. S. neįgaliojo pažymėjimas - patvirtina, jog D. S. yra nustatytas 75 procentų darbingumo lygis, o jo motinai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teisėjų kolegija taip pat neabejoja, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai suvaržys apeliantą. Tiek nuvykti į gydymo įstaigas pačiam, tiek į jas nuvežti savo mamą, ja pasirūpinti, aplankyti, nuteistajam neturint galimybės vairuoti transporto priemonių, bus daug sudėtingiau. Tačiau šie nepatogumai yra paties apelianto neatsakingų veiksmų padarinys. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas pripažino, kad alkoholį jis vartojo prieš pat pradėdamas vairuoti, išgėrė apie 150 gr mikstūros (žolelių, užpiltų spiritinių gėrimu), kurios stiprumas 48 laipsniai. Tai rodo, jog D. S. puikiai suvokė, kad jis ignoruoja Kelių eismo taisykles, atlieka neteisėtus bei pavojingus veiksmus, priklausomai nuo nustatyto neblaivumo laipsnio užtraukiančius asmeniui administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Taigi, jis galėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. To nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, D. S. skunde nenurodo, kad pasiekti įvairias vietas, tarp jų ir gydymo įstaigas, motinos namus, jis negalės tarpmiestiniu ar vietiniu viešuoju transportu, nes pastarieji iš jo gyvenamosios vietos nekursuoja. Nors nuteistasis teigia, kad jam vykti visuomeniniu transportu yra sudėtinga dėl sukeliamo skausmo, tačiau objektyvių tai patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta, o iš 2020 m. birželio 1 d. sprendimo dėl D. S. darbingumo lygio matyti, kad jokie specialieji poreikiai jam nėra nustatyti. Taip pat pažymėtina, jog teisę vairuoti turi D. S. sutuoktinė, todėl pasiekti reikiamas vietas būtent automobiliu pažeidėjas gali ir pasinaudojant jos pagalba.

11. Įvertinusi 7-10 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę – ir nustatydamas jos terminą, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, jis atitinka ir proporcingumo principą. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės (baudos) dydžio

12. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Už D. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Asmeniui skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. D. S. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas D. S. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančią aplinybę – tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplnkybių nebuvimą. Taip pat teismas įvertino ir byloje esančius apeliantą charakterizuojančius duomenis – pažymėjo, jog jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, neįrašytas į Psichikos ir priklausomybės ligų pacientų sąrašą, dirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė D. S. 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio baudą.

15. Įvertinusi jau aukščiau apeliacinės instancijos teismo aptartas aplinkybes, apibūdinančias apelianto padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, taip pat ir apylinkės teismo nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu D. S. paskirtoji bausmė savo dydžiu nelaikytina neteisinga. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas ir šioje dalyje.

16. Prašydamas sumažinti jam paskirtą baudą, D. S. akcentuoja savo turtinę padėtį, nurodydamas, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. jam nustatytas 25 procentų nedarbingumas, jis bus atleistas iš darbo, šeimoje dirba tik sutuoktinė, iš kurios gaunamo atlyginimo dar reikia išlaikyti nepilnametę dukrą bei nedirbantį studentą sūnų. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. Natūralu, jog asmenys, gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudą, patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį, vertinant gaunamas pajamas, būtiniausiems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingų lėšų kiekį, turimus skolinius įsipareigojimus, išlaikomų asmenų skaičių ir t. t. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vien tai, kad D. S. buvo nustatytas nedarbingumas, o nuo 2020 m. birželio 23 d. jis atleistas iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono (duomenys neskelbtini) instruktoriaus pareigų, be to, jis turi išlaikytinių, savaime nereiškia, jog nuteistojo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad pirmosios instancijos teismo jam skirta bauda yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo principų, tokia kurios nuteistasis nebus pajėgus sumokėti. Nors nuteistasis dėl sveikatos problemų ir buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenėje užimamų pareigų, tačiau jam nustatytas ne visiškas, o tik dalinis nedarbingumo lygis - 25 procentai. Tai reiškia, jog D. S. gali susirasti savo sveikatos būklę atitinkantį darbą, įsidarbinti ir gauti pajamas, iš kurių būtų padengta paskirtoji bauda. Tuo tarpu prie vaikų išlaikymo prisidėti gali ir turi ne tik D. S., bet ir dirbanti jo sutuoktinė. Jokių kitų duomenų, kurie atspindėtų itin sunkią nuteistojo šeimos padėtį, turimus įsiskolinimus, į bylą nebuvo pateikta. Be to, nustatyta, kad nuteistojo šeima turi ne tik nekilnojamojo, bet ir kilnojamojo turto, kurį realizavus, būtų galima padengti D. S. paskirtą baudą.

17. Vertinant parinktos baudos dydį, pažymėtina ir tai, kad apeliantui paskirta ir taip beveik minimali bauda - 75 MGL (kaip jau minėta, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, taigi, vidurkis, nuo kurio skaičiuojamas parenkamos baudos dydis, šiuo atveju yra 1025 MGL), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be to, į D. S. skirtos bausmės laiką dar buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas (2 paros), dėl ko jam liko sumokėti 46 MGL, t. y. 2 300 Eur, baudos. Taip pat apylinkės teismas sušvelnino D. S. padėtį nustatydamas jam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė dvigubai ilgesnį, t. y. 4 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, nei numatytas minimalus.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės ar taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl D. S. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

19. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. S., sudaro 99,70 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, taip pat tai, kad nors nuteistasis nuo 2020 m. birželio 23 d. ir buvo atleistas iš darbo dėl nustatyto nedarbingumo, tačiau jo galimybės įsidarbinti nėra visiškai apribotos, be to, jo šeima turi turto, kuris gali būti realizuotas ar į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 99,70 Eur, žymiai D. S. bei jo šeimos turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. S. valstybės naudai 99,70 (devyniasdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt centų) Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis