Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-03-25 · Civilinė byla Nr. e2A-304-653/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-25
Bylos Nr.
e2A-304-653/2025
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-01138-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
D. Š.
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-304-653/2025Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01138-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2, 2.6.1.3.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo pašė priteisti iš atsakovo D. Š. 453,26 Eur valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 16,32 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. su aukštąja mokykla Vilniaus kolegija sudarė studijų sutartį Nr. EI S13-1549 (toliau – ir Studijų sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau 2012 m. birželio 29 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimo Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4.2 punktu bei Studijų sutarties 16 punktu, atsakovui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

2. Ieškovas paaiškino, kad atsakovą pašalinus iš aukštosios mokyklos, 2012 m. lapkričio 16 d. išsiuntė jam įspėjimą Nr. IS 1235, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2015 m. lapkričio 16 d., įspėjimas buvo įteiktas. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas į jį nėra kreipęsis su informacija apie skolą ar raginimu ją įvykdyti. Tuo metu, kai jam buvo siųstas įspėjimas dėl skolos, jis Lietuvoje nebuvo. Nors byloje pateikta informacija, kad registruota siunta įteikta jo (duomenys neskelbtini) A. T., tačiau jo (duomenys neskelbtini) vardas ir pavardė yra kitokie, be to, nėra asmens parašo. Iš to akivaizdu, kad jokia korespondencija atsakovo nepasiekė, jam nebuvo žinoma apie ieškovo reikalavimą dėl lėšų grąžinimo. Atsakovas nurodė, jog apie jo studijų nutraukimą ieškovui tapo žinoma dar 2012 m. rugsėjo 27 d., kai Vilniaus kolegija pateikė ieškovui duomenis apie atsakovą, todėl nuo tada ieškovas ir įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

4. Ieškovas papildomai nurodė, kad su atsakovo pozicija, jog dešimties metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, nesutinka. Nurodė, jog remiantis Aprašo 7 punktu, aukštosios mokyklos per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia Fondui informaciją apie asmenis, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti iš aukštosios mokyklos per praėjusį studijų semestrą. Iki minėtos informacijos pateikimo ieškovas jokių duomenų apie valstybės finansuojamas studijas nutraukusius ar iš aukštųjų mokyklų pašalintus asmenis nerenka ir ši informacija ieškovui nėra žinoma. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos 2012 m. birželio 29 d., t. y. 2012 m. pavasario semestro metu. Aukštoji mokykla apie atsakovo pašalinimą iš aukštosios mokyklos informavo ieškovą 2012 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (1.15)-V4-624. Vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, ieškovas 2012 m. lapkričio 16 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė, jog lėšos privalo būti grąžintos iki 2015 m. lapkričio 16 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 2 dalimi, kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas ir atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2015 m. lapkričio 17 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas ieškovui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2025 m. lapkričio 16 d., o ieškovas kreipėsi į teismą 2024 m. rugpjūčio 28 d., t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino.

5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui įspėjimas apie lėšų grąžinimą buvo siųstas tiek studijų sutartyje, tiek Vilniaus kolegijos pateiktame sąraše nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, ieškovas iš Lietuvos pašto gavo pranešimą, kad siunta, skirta atsakovui, įteikta kitam asmeniui. Nors atsakovas nurodo, jog siuntą priėmęs asmuo A. T. nėra jo (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta pranešime apie įteikimą, tačiau savo procesiniuose dokumentuose nepatikslina, kad nurodytas asmuo nėra jam pažįstamas, be to, Aprašo nuostatos įtvirtina, kad kai Fondas išsiunčia įspėjimą, laikoma, jog asmuo tinkamai yra informuotas apie grąžintinų lėšų dydį ir jų grąžinimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo D. Š. 486,71 Eur valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 17,52 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Valstybiniam studijų fondui; taip pat priteisti iš atsakovo D. Š. 22 Eur žyminį mokestį valstybei.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. su aukštąja mokykla Vilniaus kolegija sudarė studijų sutartį Nr. EI S13-1549, pagal kurią atsakovas priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. Studijų sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas studijuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokamoje studijų vietoje, atsakovo studijų programos metinė kaina – 906,51 Eur. Studijų sutarties 16 punktas numatė, jog studentui savo iniciatyva nutraukus Studijų sutartį arba studentą pašalinus iš kolegijos, kai studentas šiurkščiai pažeidžia kolegijos statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus ar nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų, studentas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

8. Iš Vilniaus kolegijos 2011–2012 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo išrašo teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. birželio 29 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Ieškovas šį sąrašą gavo 2012 m. rugsėjo 27 d. ir 2012 m. lapkričio 16 d. atsakovui išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad per 3 metus, t. y. iki 2015 m. lapkričio 16 d., nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos privalo į ieškovo sąskaitą grąžinti valstybės lėšas, o negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovui skirtas įspėjimas buvo įteiktas jo (duomenys neskelbtini) A. T. (taip nurodyta įteikimo pranešime).

9. Teismas nurodė, kad įspėjimas buvo išsiųstas tiek studijų sutartyje, tiek Vilniaus kolegijos pateiktame sąraše nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad nors atsakovui siųstas laiškas įteiktas kitam asmeniui – atsakovo (duomenys neskelbtini) A. T., o atsakovas nurodo, jog jo (duomenys neskelbtini) visai kitas vardas ir pavardė, ir dėl to jis jokio įspėjimo apie prievolę sumokėti studijų kainą ieškovui nieko nežinojo, tačiau, remiantis Aprašo 9 punktu, ieškovui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Be to, atsakovo su Vilniaus kolegija sudarytoje Studijų sutartyje yra nurodyta, jog studentui savo iniciatyva nutraukus Studijų sutartį arba studentą pašalinus iš kolegijos, kai studentas šiurkščiai pažeidžia kolegijos statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus ar nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų, studentas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad apie prievolę grąžinti dalį studijų kainos atsakovui buvo žinoma.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 9 punkte nurodytas 3 metų terminas yra skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, per kurį asmuo, nutraukęs studijas savo noru arba pašalintas iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka, privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą fondo (ieškovo) sąskaitą. Sprendė, kad kadangi atsakovo prievolei buvo nustatytas 3 metų terminas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos (2012 m. lapkričio 16 d.), ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus Aprašo 9 punkte nurodytam 3 metų prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2015 m. lapkričio 17 d. Teismas vertino, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį 2024 m. rugpjūčio 29 d., nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino.

11. Teismas nurodė, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Grąžintinų lėšų dydis apskaičiuotas Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 proc. einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą.

12. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad kadangi atsakovo studijų programos metinę kainą sudarė 906,51 Eur (3 130 Lt), norminę studijų kainą – 906,51 Eur (3 130 Lt), grąžintina lėšų suma sudaro 453,26 Eur (1 565 Lt). Papildomai pažymėjo, kad nei skolos dydžio, nei jos apskaičiavimo tvarkos atsakovas iš esmės neginčijo, objektyvių, leistinų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo pateiktais apskaičiavimais dėl studijų kainos ir apskaičiuotos grąžintinos sumos, nepateikė. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 16,32 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantas (atsakovas) D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

13.1. Ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d., t. y., kai ieškovui tapo žinoma apie atsakovui kilusią prievolę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. yra neteisinga ir nepagrįsta. Teismas vadovavosi ne įstatyme, o kreditoriaus nustatytais terminais. Be to, atsakovas niekada nebuvo informuotas apie ieškovo reikalavimus. Tai papildomai leidžia teigti, kad turėjo būti taikomas bendrasis senaties terminas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Valstybinis studijų fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nežinojo apie prievolę grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai pamokėta. Informacija apie lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką yra vieša, skelbiama fondo interneto svetainėje. Apeliantas, žinodamas, kad buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos ir būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo kreiptis į fondą ir lėšų grąžinimo sąlygas išsiaiškinti. Apeliantui taip pat buvo siųstas įspėjimas, kuris buvo įteiktas jo gyvenamosios vietos adresu. Be to, vadovaujantis Aprašo 9 punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

14.2. Aprašo 9 punktas aiškiai numato, kad prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas (3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo). Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (2015 m. lapkričio 16 d.). Teismas, vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, teisingai nurodė, kad 10 metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoj byloje neteisingai nustatė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas su šia pozicija sutikti neturi pagrindo.

18. Remiantis Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) 7 punktu, aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia fondui asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą.

19. Aprašo 9 punktas numato, kad fondas, gavęs minėtą sąrašą, kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkte nurodytus asmenis) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar šio aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas, nei nurodytasis studijų sutartyje, šio asmens gyvenamosios vietos adresas – paskutiniu fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Fondui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

20. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju aktualioje CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklės išimtis, numatanti, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iš aukštosios mokyklos buvo pašalintas 2012 m. birželio 29 d. Vilniaus kolegija 2012 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė ieškovui asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti iš Vilniaus kolegijos per praėjusį semestrą, sąrašą. Iš ieškovo Valstybinio studijų fondo 2012 m. lapkričio 16 d. įspėjimo dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą, turinio matyti, kad atsakovas buvo informuotas, jog per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos privalo į ieškovo sąskaitą grąžinti valstybės lėšas, o negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi atsakovas iki 2015 m. lapkričio 16 d. turėjo grąžinti ieškovui lėšas, skirtas studijų kainai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2015 m. lapkričio 17 d., kaip tai numato CK 1.127 straipsnio 2 dalis. Apelianto argumentas, kad teismas vadovavosi ne įstatyme, o kreditoriaus nustatytais terminais, neatitinka teisinio reglamentavimo ir yra teisiškai nepagrįstas.

22. Pasisakydamas dėl įspėjimo įteikimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančios AB „Lietuvos paštas“ pažymos matyti, kad tiek atsakovo aukštosios mokyklos pateiktame sąraše, tiek sutartyje su aukštąja mokykla nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu dokumentai buvo įteikti 2012 m. lapkričio 19 d. Pažymoje nurodyta, kad dokumentai įteikti adresato (duomenys neskelbtini) A. T.. Pažymėtina, kad viena vertus, apeliantas bylą nagrinėjant iš esmės teigė, jog minėtas asmuo nėra su juo susijęs giminystės ryšiais, antra vertus, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniais). Be to, vadovaujantis Aprašo 9 punktu, išsiuntus įspėjimą, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie lėšų grąžinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad atsakovas apie prievolę grąžinti valstybės biudžeto lėšas, kuriomis buvo apmokėta valstybės finansuojama studijų vieta, buvo informuotas tinkamai.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija skolos fakto ir dydžio, delspinigių apskaičiavimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina