Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovei D. P., atsakovų atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams D. P., D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatas 2003 m. birželio 3 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl D. P. sužalojimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (prijungta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ). Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje D. B. pripažino kalta ir nuteisė pagal LR BK 138 straipsnio l dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, pagal LR BK 140 straipsnio l dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas penkiolikai mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Iš nuteistosios D. B. nukentėjusiosios D. P. naudai priteista 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1200,00 Lt teismo išlaidų.

D. B. buvo nuteista už tai, kad ji 2003 m. birželio l d., apie 22.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, perdrėskė veidą ir kaklą D. P., sudavė jam keletą smūgių į įvairias kūno vietas, spyrė į šoną ir taip nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

D. B. taip pat buvo nuteista už tai, kad ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, spyrė koja D. P. į dešinės pusės krūtinės ląstą bei sulaužė devintą šonkaulį ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi nukentėjusios D. P. ir nuteistosios D. B. apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija pakartotinai išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2007 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir bylą nutraukė konstatavusi, kad D. B. neperžengė būtinosios ginties ribų.

Išanalizavęs bylos įrodymus, apygardos teismas nusprendė, kad D. B. konflikto nepradėjo ir nebuvo jo iniciatorė, todėl turėjo teisę gintis nuo prie jos pribėgusio ir smurtauti pradėjusio D. P. bei jam padėjusios D. P. panaudotų kūno sužalojimus sukėlusių veiksmų. Teismas konstatavo, kad, gindamasi nuo pradėto smurto ir sužalodama nukentėjusiuosius, D. B. būtinosios ginties ribų neperžengė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi nukentėjusios D. P. kasacinį skundą atmetė.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.

Sprendžiant, ar atsakovams yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą, nustatytinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jie neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Ieškovė, kai jau minėta, savo reikalavimą atsakovams dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovų inicijuoto ieškovės baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiųjų pareiškimą dėl jų sužalojimo. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiųjų kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovų teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, neįrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nesant teisinių pagrindų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatuojama, kad nėra sąlygų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad tarp šalių 2003 m. birželio 1 d. įvyko konfliktas, kurio metu abi pusės patyrė sveikatos sutrikdymus. Konflikto šalims skirtingai aiškinant konflikto priežastis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimti procesiniai sprendimai, kuriais nebuvo paneigta atsakovų pareiškimuose nurodyta informacija apie jiems padarytus sveikatos sutrikdymus. Taigi egzistuojant sveikatos sutrikdymui, atsakovų teisinis statusas, teismo vertinimu, leido jiems tokioje situacijoje kreiptis teisminės gynybos.

Kita būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra ta, kad žala su neteisėtais veiksmais būtų susiję priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (kurią inicijavo atsakovai) ir dėl atsakovų jai padaryto sveikatos sutrikdymo, ji prarado galimybę dirbti užsienyje ir gauti pajamas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog būtent per baudžiamosios bylos nagrinėjimą ar dėl padaryto jai sveikatos sutrikdymo ji prarado galimybę gauti pajamas dirbdama užsienyje. Aplinkybes dėl taikytų jai apribojimų dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir dėl pablogėjusios sveikatos, dvasinių išgyvenimų atsiradimo ieškovė grindė tik savo paaiškinimais, rašytinių įrodymų nepateikdama. Tačiau nurodytoms aplinkybėms patvirtinti tik šalies paaiškinimų nepakanka (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, priešingai byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu, kai baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, ieškovė D. B. buvo išvykusi į užsienį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t. b.l. 148-152), pati teikė į bylą informaciją, jog jokie apribojimai dėl išvykimo iš gyvenamosios vietos jai taikyti nebuvo. Medicininiuose dokumentuose taip pat nėra duomenų, jog dėl sveikatos sutrikdymo, patirto 2003 m. birželio 1 d., ji negalėjo gauti pajamų dirbdama Italijoje.

Be to, ieškovė prašo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalos atlyginimą, nurodo, kad dėl kūno sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dėl be pagrindo inicijuoto ikiteisminio tyrimo patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nepatogumus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Darytina išvada, kad teisinio pagrindo atlyginti neturtinę žalą dėl kreipimosi su pareikšimu į ikiteisminio tyrimo institucijas nėra, be to spręstina, kad ginčo, jog ieškovei 2003 m. birželio 1 d. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas byloje nekyla, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė praleido ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jos (ieškinio senaties) socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino taikymo klausimą, t. y. ar šis terminas praleistas, ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, privalo nustatyti ieškinio senaties pradžią ir pabaigą, išsiaiškinti, ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad ,,negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teisei tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. B. turtinę ir neturtinę žalą kildino iš atsakovų neteisėtų veiksmų, atliktų jos atžvilgiu 2003 m. birželio 1 d. (sveikatos sutrikdymo atveju), atsakovų veiksmų kreipiantis jiems į ikiteisminio tyrimo pareigūnus (2003 m. birželio 1 ir 2 d. pareiškimai) bei dėl sveikatos sutrikdymo metu atsiradusio nedarbingumo, dėl kurio ji - ieškovė negavo pajamų nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2005 m. kovo 22 d. Į teismą su ieškiniu ji kreipėsi 2009 m. vasario 20 d. Nagrinėjamos bylos duomenys, įvertinus tai, kad D. B. kreipėsi teisminės gynybos privataus kaltinimo tvarka dėl įvykio, įvykusio 2003 m. birželio 1 d. (b.l. 18-21), civiline tvarka tuo pačiu pagrindu į teismą kreipėsi 2008 m. kovo 19 d. (b.l. 62-65), leidžia daryti išvadą, kad ieškovė D. B. praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 8 dalis), aplinkybių, įgalinančių teigti, jog šis terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, nenustačius, atsakovų teiginiai dėl praleisto ieškinio senaties termino pripažintini pagrįstais.

Nesant pagrindo tenkinti ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos: D. P. 500 Lt (bl. 169, 171) ir D. P. 400 Lt (b.l. 170, 171) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovams D. P. 500 Lt ir D. P. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.