- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-14991-964/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02807-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- UAB „Inkomlita“
Vilniaus miesto teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Inkomlita“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-7900-964/2019 2019 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės BUAB „Lisco plius“ ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo D. G. priteista 19 382, 33 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 437,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovė BUAB „Lisco plius“ pakeista į naująją ieškovę UAB „Inkomlita“.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą atnaujinti. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. prisijungęs prie VMI internetinės svetainės pastebėjo, jog turi pareigą mokėti nesuprantamas sumas už teismo išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Susisiekus su antstolių kontora, 2020 m. gruodžio 10 d. gavo iš jos elektroninį laišką su pridėtu vykdomuoju raštu. 2020 m. gruodžio 16 d. su advokatų kontora sudarė atstovavimo sutartį. Atstovui prisijungus prie bylos, sužinojo apie priimtą teismo sprendimą už akių ir jo esmę. Pažymėjo, kad gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl susisiekimas ir komunikacija, dokumentų peržiūra sudėtingesni. Apie vykstantį procesą nebuvo tinkamai informuotas, teismo siųsti procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, nežinojo, kad yra kviečiamas į teismo posėdį, neturėjo galimybės atsiliepti į ieškinį, pateikti prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovės. Byloje nėra duomenų apie siųstų procesinių dokumentų tinkamą įteikimą, duomenų, kad dokumentai jam buvo siųsti antrą kartą, į darbovietę, juo labiau, į deklaruotą gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nebuvo bandoma procesinių dokumentų teikti per EPP sistemą. Teismas, nustatęs, kad atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, jo oficialiai deklaruoto gyvenamosios vietos adreso neieškojo.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad sprendimas už akių nepagrįstas, nes įmonė 2015 metais jokios veiklos faktiškai nevykdė, todėl įsiskolinimas VMI faktiškai negalėjo atsirasti. VMI nebuvo teiktos jokios deklaracijos, bendrovė neturėjo jokio buhalterio, todėl nesuprantama, iš kur ir kokiu pagrindu atsirado ir galėjo atsirasti tariamas įsiskolinimas VMI. Šis tariamas įsiskolinimas VMI nėra pagrįstas jokiais dokumentais, VMI bendrovei jokių reikalavimų neturėjo keturis metus, todėl atsakovui, kaip bendrovės direktoriui, nėra suvokiama ši tariama VMI skola, nes bendrovė įsiskolinimų neturėjo, veiklos nevykdė. Tariami bendrovės įsipareigojimai, atsakovo nuomone, buvo apskaičiuoti automatiniu būdu, atsiradus sistemos apsirikimui. Atsakovas UAB „Lisco plius“ vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2014-08-25. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. buvo sudaryti 2015-05-31, pateikti 2015-07-10. Finansines ataskaitas rengė įgaliotas asmuo. Taigi teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio atsakovas žinojo apie įmonės nemokumą. Pagal patvirtintą 2014 m. balansą įmonė 2013 m. dirbo sėkmingai, 2014 m. patyrė nežymių nuostolių. Kadangi įmonės veikla daugelį metų buvo pelninga, kelti bankroto bylą tokiam subjektui būtų neprotinga, susidūrus su nežymiais nuostoliais. 2014 m. įmonės turtas siekė 14 446 Lt, o įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt. Iš to seka, kad finansiniai įsipareigojimai nežymiai viršijo pusę įmonės turto. Bendrovė valstybinėms institucijoms tuo metu jokių įsiskolinimų neturėjo, apie įsipareigojimus VMI nežinojo, ji pati jokių reikalavimų nekėlė. Bendrovei tapus nepelninga, ji tiesiog nevykdė veiklos. Bankroto bylos iškėlimas buvo neracionalus, nes faktiškai nemokumo nebuvo. Bendrovės prievolė mokėti susidarė ne tvirtinant 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, o pagal VMI pateiktą apskaitos duomenų ataskaitą 2015-05-25 ir 2015-06-19, todėl akivaizdu, kad atsakovas, tapęs direktoriumi ir sudaręs finansinės atskaitomybės dokumentus 2014-12-31, negalėjo žinoti apie tariamas VMI skolas.
Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašė jo netenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB „Lisco plius“ ieškinys atsakovui buvo siunčiamas paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip ir daugumoje prieš tai vykusių teisminių procesų atsakovo atžvilgiu, nei atsakovui, nei šioje vietoje gyvenantiems atsakovo tėvams BUAB „Lisco plius“ ieškinys įteiktas nebuvo, dėl ko BUAB „Lisco plius“ administratorius pateikė teismui prašymą procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas tenkino šį prašymą prieš tai patikrinęs Gyventojų registro duomenis ir nustatęs, kad atsakovas deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o pagal VSDFV duomenis, jis darbo santykių Lietuvos Respublikoje neturi, vadinasi, procesinių dokumentų įteikti per darbdavį galimybės nebuvo. Nebuvo nustatytas joks kitas adresas, kuriuo atsakovui būtų galima įteikti procesinius dokumentus, o atsakovo gyvenamosios vietos paieška Jungtinėje Karalystėje per Lietuvos Respublikos oficialius registrus negalima. Atsakovo argumentai dėl sprendimo už akių nepagrįstumo atmestini, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą BUAB „Lisco plius“ bankroto byloje sudarė bendrovės iki 2015-05-25 turėta sumokėti, bet nesumokėta 9003,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio suma, taip pat iki 2015-06-19 turėta sumokėti, bet nesumokėta 9386,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio suma bei už netinkamą mokestinių prievolių vykdymą paskaičiuoti 993,10 Eur pridėtines vertės mokesčio delspinigiai, iš viso 19 382,33 Eur mokestinių nepriemokų, kurios atsirado dar 2015 metais. Šių mokestinių nepriemokų tariamą nepagrįstumą ginčyti administracine tvarka atsakovas turėjo teisę ir galimybę, būdamas BUAB „Lisco plius“ vadovu, o skųsti ar bet kokiu kitu būdu kvestionuoti BUAB „Lisco plius“ bankroto byloje patvirtinto mokesčių administratoriaus kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo nebegali, juo labiau, kad BUAB „Lisco plius“ bankroto procedūra yra užbaigta ir įmonė 2019-12-11 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais dėl įmonės mokumo. Pažymėjo, kad UAB „Lisco plius“ 2014 m. balansas rodo, jog bendrovė 2014-12-31 buvo nemoki, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2,63 karto didesni nei turimas turtas ir šis viršijimas nelaikytinas nežymiu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Atsakovas, teigdamas, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d.). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t.y. spręsti, ar atsiliepimo į ieškinį šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, t. y. tai, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.).
Bylos duomenimis sprendimas už akių byloje buvo priimtas ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo įteikus atsakovui CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tik po to, kai dokumentų nepavyko įteikti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jie buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą. Toks įteikimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo, o ieškovui prašant, buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
Pažymėtina, kad atsakovo adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas ne tik ieškinyje, bet ir išviešintas Juridinių asmenų registre kaip UAB „Lisco plius“ vadovo adresas. Prieš priimdamas nutartį ieškinį su priedais įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, teismas ne tik patikrino atsakovo, kaip vadovo, adresą Juridinių asmenų registre, bet ir jo darbovietę ir deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre. Sodros duomenų bazėje jokių duomenų apie atsakovo darbovietę nebuvo (2019-02-18 išrašas), o Gyventojų registro duomenimis jis deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, t. y. nenurodęs jokio konkretaus adreso. Nors atsakovas kelia reikalavimą teismui atlikti jo paiešką, pažymėtina, kad pats nebuvo rūpestingas ir savo konkretaus adreso neišviešino, dėl ko teismas, patikrinęs jo gyvenamąją vietą pagal tuos registrus, kuriuose informaciją tikrinti gali, ir jokios papildomos konkrečios informacijos negavęs, turėjo pagrindą procesinius dokumentus įteikti viešai. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas yra teisėtas, nes numatytas įstatyme (CPK 130 str.), be to, jį BUAB „“Lisco plius“ bankroto byloje naudojo ir aukštesnės instancijos teismas. Įstatymas neįpareigoja teismo procesinius dokumentus siųsti paštu tol, kol jie bus įteikti, kadangi taip būtų pažeidžiamas ekonomiškumo ir koncentruotumo principas. Dėl šios priežasties įstatyme ir yra įtvirtintas aukščiau nurodytas įteikimo būdas, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).
Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių naujų įrodymų nepateikė. Tik 2021-05-24 (paskutinę atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dieną) jis pateikė UAB „Lisco plius“ 2015 m. PVM deklaracijų ir apyvartos žiniaraščių kopijas, nurodęs, kad elgdamasis sąžiningai surado įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių negalėjo pateikti bankroto administratoriui, nes nežinojo apie bankroto procedūrą. Atsakovo teigimu šie dokumentai patvirtina, kad UAB „Lisco plius“ jokios veiklos nuo 2015 metų nevykdė, mokestinių skolų neturėjo, mokesčius už 2014 metus buvo sumokėjusi.
Teismas neturi pagrindo sutikti nei su tuo, kad atsakovas elgiasi sąžiningai, UAB „Lisco plius“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdamas jau baigus šios įmonės bankroto procedūrą, nei kad šie įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina, kad bankroto bylą UAB „Lisco plius“ Vilniaus apygardos teismas iškėlė dar 2018 m. spalio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-4576-614/2018). 2019 m. sausio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 19 382,33 Eur kreditorinis reikalavimas. Jis, remiantis VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimu (ieškinio priedas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo) susidarė iš 9003,23 Eur PVM sumos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2015-05-25, 9 386 PVM sumos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2015-06-19 ir 993,10 Eur VPM delspinigių. Taigi visos nepriemokos atsirado 2015 metais. Atsakovas įmonei BUAB „Lisco plius“ vadovavo nuo 2014-08-25 iki 2018-10-26. Vadinasi, skola VMI susidarė atsakovo vadovavimo metu.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad paskutinį kartą įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui pateikė tik už 2014 metų laikotarpį, kuriais remiantis bendrovė jau buvo nemoki. Atsakovas atsiliepime ir pats nurodė, jog bendrovė jau nuo 2015 metų jokios veiklos nevykdė, tačiau per visą vadovavimo įmonei laikotarpį (iki 2018-10-22), jos vadovas (atsakovas) dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą nesikreipė, įmonei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui dokumentų ir turto neperdavė. Dėl šio atsakovo neveikimo bankroto administratorius negalėjo iš įmonės turto patenkinti bendrovės kreditorinio reikalavimo, patikrinti įmonės sandorių už paskutinius trejus metus. Už šių reikalavimų nevykdymą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi Nr. eB2-1210-614/2019 įmonės vadovui (atsakovui) buvo skirta 1000 Eur bauda.
Visos aukščiau nurodytos nutarys (tiek dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tiek dėl baudos atsakovui už dokumentų nepateikimą skyrimo) yra įsiteisėjusios, todėl ginčyti jomis nustatytų aplinkybių nėra pagrindo. Atsakovo pateiktos įmonės PVM deklaracijų ir apyvartos žiniaraščių kopijos neturi reikšmės sprendimo už akių teisėtumui, nes ne tik nebuvo pateiktos bankroto administratoriui nagrinėjant UAB „Lisco plius“ bankroto bylą, bet ir jose nurodyti pačios įmonės pateikti, bet ne VMI patvirtinti duomenys. |Aplinkybė, kad įmonė 2015 m. veiklos nebevykdė, nepaneigia mokesčių valstybei, pats atsakovas, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tiesiog paliko įmonę ir ja nesidomėjo. Nėra jokių duomenų, kad skola VMI būtų nuginčyta. Priešingai, į bylą pateikti duomenys tik patvirtina, kad skola VMI susidarė atsakovo vadovavimo metu, todėl ji, kaip žalos atlyginimas, priteista iš atsakovo.
Teismas neturi pagrindo sutikti, kad atsakovo pateiktos 2015 m. PVM deklaracijų ir apyvartos žiniaraščių kopijos gali turėti reikšmės kitokiai išvadai dėl įmonės nemokumo momento. Dėl įmonės nemokumo pasisakė jau Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kurioje iškėlė UAB „Lisco plius“ bankroto bylą, nurodęs, kad paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2014 metų laikotarpį, kuriais remiantis, įmonės turtas 2014 metais sudarė 14 446 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Apygardos teismas jau įvertino įmonės turto ir įsipareigojimų santykį, kurį pripažino pagrindu kelti įmonei bankroto bylą, todėl atsakovo kitoks šių duomenų vertinimas jokios įtakos teismo išvadai negali turėti.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, turinčių reikšmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetamas.
Ieškovė prašė priteisti su atsiliepimo į pareiškimą parengimu susijusias išlaidas, tačiau jų nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti šį prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 3 d. 1 p., 290-291 str., teismas
nutaria:
atsakovo D. G. pareiškimą dėl Vilniaus miesto teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.