Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kęstučiui Č. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja I. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos admininistracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad K. Č. 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.50 val., užėjęs į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato, es. Vytauto g. 1, Plungėje, tarnybines patalpas, t. y., į 106 kabinetą, kuriame tuo metu dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas T. L., ir, su juo bendraudamas, jam pasakė necenzūrinius žodžius. Protokole konstatuota, jog K. Č. tokiu savo elgesiu įžeidė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo T. L., kaip policijos pareigūno, garbę ir orumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Č. pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole bei duoti paaiškinimus dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo atsisakė.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Č. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad nuėjęs į policijos komisariatą, paaiškino pareigūnui aplinkybes, susijusias su automobilio pastatymu ant šaligatvio prie pat namų. Necenzūrinių ar kitų įžeidžiančių žodžių pareigūno atžvilgiu neišsakė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Policijos pareigūnas T. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad tarnybos metu dirbo kabinete, kai į kabinetą įėjo pusamžis vyras, klausdamas, ar jam bus skirta bauda, todėl nesupratęs klausimo, ėmė aiškintis apie ką jis konkrečiai kalba. Išsiaiškinus, kad vyriškis yra asmens, neleistinai pastačiusio automobilį, tėvas, norėjo patikslinti, kas vairavo ir pastatė automobilį ant šaligatvio. Vyras pokalbio metu nervingai reagavo, atsistojo ir, eidamas iš kabineto pro duris, pasakė jam „rašyk tą baudą, k....a, Laučy“. Toks elgesys įžeidė jo, kaip policijos pareigūno, garbę ir orumą.

Iš K. Č. apklausos protokolo matyti, kad 2016-08-22 jo sūnui paskambinęs pareigūnas T. L. pasakė prie K. Č. namų pusiau ant šaligatvio paliktą stovintį automobilį. Kadangi automobilis priklauso jo sūnui, tačiau šis yra Vilniuje, jis pats nuvyko išsiaiškinti į Plungės rajono policijos komisariatą įvykio aplinkybių. Bandė paaiškinti pareigūnui T. L., kad automobilis pastatytas ant šaligatvio penkioms minutėms, po to buvo patrauktas, negi dėl tokių dalykų iškart reikia bausti, juk galima tik įspėti, kad būtų patrauktas, tačiau pareigūnas apie šią situaciją jau turėjo susidaręs savo nuomonę ir neverta buvo dėl to besiaiškinti. Tada jis pasakė, kad rašytų jam tą baudą ir išėjo iš kabineto. Girdėjo, kaip pareigūnas šaukė jam, kad grįžtų, tačiau jis to nepadarė. Pokalbio su pareigūnu metu jokių keiksmažodžių šio atžvilgiu nepasakė.

Teisme apklaustas nukentėjusysis policijos pareigūnas T. L. parodė, kad įvykio dieną policijos komisariate buvo vienas kabinete, kai įėjęs K. Č. iškart klausė, ar jį baus už neleistinoje vietoje pastatytą automobilį. Pareigūnui paaiškinus, kad taip statyti automobilio negalima, K. Č. būdamas susinervinęs, išeidamas iš kabineto, atsisukęs pasakė necenzūrinį žodį, trenkęs durimis išėjo. Daugiau niekas šito negirdėjo, jis kabinete buvo vienas, koridoriuje žmonių nebuvo. Kartu nurodė, kad galbūt tas žodis buvo adresuotas ir ne konkrečiai jam kaip pareigūnui, o buvo pasakytas susijaudinus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos, K. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą grindžiama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo T. L. parodymais. Teismas pažymi, kad T. L. parodymai pripažintini nuosekliais – tiek 2016-08-22 surašytame tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu pareigūnas nuosekliai parodė įvykio aplinkybes. Tarnybiniame pranešime nurodytą girdėtą konkretų K. Č. jam išsakytą necenzūrinį žodį pareigūnas patvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau teisme suabejojo, ar tas necenzūrinis žodis buvo adresuotas būtent jam kaip pareigūnui, ar galėjo būti išsprūdęs kaip priežodis susijaudinus. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad taip pat ir K. Č. tiek 2016-08-25 paaiškinime tvirtino, kad jokių keiksmažodžių pareigūno atžvilgiu nesakė, tiek ir teismo posėdžio metu neigė sakęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą žodį.

Vis tik teismas konstatuoja, kad K. Č. necenzūrinį žodį ištarė tik kartą – pareigūno darbo vietoje kabinete jam pasakęs necenzūrinį žodį, minėto žodžio turinys neleidžia neabejotinai teigti, kad pasakymas buvo nukreiptas būtent į policijos pareigūną, atlikusį savo tarnybines pareigas, išsakytas žodis galėtų būti įvertintas ir kaip emocijų protrūkis, tiesiog keiksmažodis, tokiu žodžiu nesiekiant įžeisti T. L., kaip policijos pareigūno. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad K. Č., pasakydamas necenzūrinį žodį, tyčia siekė įžeisti pareigūną. Nors žodis pasakytas viešoje vietoje – policijos komisariate, įvykio metu liudytojų nebuvo, incidento negirdėjo ir nematė kiti asmenys. Jokių kitų pareigūno atžvilgiu K. Č. išsakytų įžeidimų, gestų, veiksmų, kuriais būtų siekta pareigūną pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui, byloje nėra.

Teismo vertinimu, vien necenzūrinio žodžio pavartojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 187 str. 2 d, nes, policijos pareigūnams vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla siejama ir su asmeniniu pavojumi, ir su didesne psichologine įtampa bei konfliktiškomis situacijomis. Todėl kaskart negali būti keliamos bylos dėl policijos pareigūnų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų, kovojant su teisės pažeidėjais, kurie paprastai vartoja necenzūrinius žodžius būdami įsikarščiavę, agresyvūs, priešiškai nusiteikę, iš tokių žmonių sunku būtų reikalauti pagarbaus ir mandagaus elgesio su pareigūnais.

Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-66-697/2015 ir kt.).

Taigi asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas neabejotinai nustačius jo kaltę dėl padaryto pažeidimo, savo ruožtu visos kilusios abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pastarąjį principą, vertina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kilusių abejonių dėl K. Č. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, o galimybių pašalinti šias abejones, renkant naujus įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas nemato. Todėl atitinkamai darytina išvada, kad nėra surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių K. Č. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą veiką, t. y., pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Č. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nutraukti Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.