Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajai J. P.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teista, teistumai išnykę, kaltinama pagal LR BK 135 str.1 d. ir 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2011 m. liepos 22 d., apie 15 val. 30 min. Šiaulių mieste, ūkiniame pastate, kuris yra namų valdoje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia nenustatytu cheminiu skysčiu apipylė nukentėjusiosios M. M. veidą ir kitas kūno vietas, padarydama veido, ausų būgnelių, kaklo, šlaunų 2 - 3 laipsnio nudegimus, apimančius 8 procentus kūno paviršiaus, dešinės akies ragenos 2 laipsnio nudegimus, ir netekus 70 procentų bendro darbingumo dėl visiško kurtumo viena ausimi, netekus būgnelio, bei dėl sužalojimų visumos sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. sveikatą.

Be to, ji 2011 m. liepos 22 d., apie 19 val. 30 min. Šiaulių m., ūkiniame pastate, kuris yra namų valdoje, (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia nenustatytu cheminiu skysčiu apipylė šeimos nario - sugyventinio - nukentėjusiojo V. B. veidą ir kitas kūno vietas, padarydama veido, dešinės galvos pusės, dešinės kaklo pusės, abiejų krūtinės ląstos pusių, dešinės akies ragenos ir kairės rankos 3 - 4 laipsnio nudegimus, apimančius 10 procentų kūno paviršiaus, t. y. sunkiai sutrikdė šeimos nario - sugyventinio - nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Kaltinamoji J. P. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventiniu V. B. gyveno Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate. 2011 m. liepos mėnesio antroje pusėje, galėjo būti liepos 22 d. ji kartu su V. B., M. M. ir jos sugyventiniu gėrė alkoholinius gėrimus. Visi buvo girti. M. M. panorus miego, ji paklojo čiužinį. Jos sugyventinis V. B. ir M. M. sugyventinis kažkur išėjo. M. prašė duoti cigaretę. Tai darė labai įkyriai. Ji atsakė, kad neturi cigaretės, tačiau M. nesiliovė. Pasakiusi, kad „užkniso“ paėmė iš koridoriaus talpą su chemikalais, skirtais tualetui, ir užpylė gulinčiai M. ant veido. Tai padariusi nuėjo į tualetą atlikti gamtinių reikalų. Grįžusi rado M. šaukiančią iš skausmo. Suprato, kad M. veidą degina užpiltas skystis. Skubiai nuėjo į netoliese esančią „Statoil“ degalinę ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus pagalbai grįžo ir V. B.. Medikams išvežus M. į ligoninę liko ji su V. B.. V. B. atsigulė į lovą ir ėmė ant jos rėkti, vadindamas visokiais žodžiais. V. B. kalba ją sunervino ir nuėjusi į koridorių pasiėmė tą pačią talpą su chemikalu ir juo apipylė V. B. veidą. V. B. buvo girtas ir nereagavo. Nežiūrėjo, ar pasikeitė V. B. veidas. Nuėjusi į tualetą išpylė likusį skystį, o talpą išmetė į šiukšlių konteinerį. Supratusi ką padarė ėjo iškviesti medikų. Eidama sutiko iš matymo pažįstamą J. ir paprašė, kad šis iškviestų greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo V. B., tačiau šis važiuoti į ligoninę nenorėjo. J. P. parodė, kad M. M. ir V. B. sužalojo dėl girtumo. Blaivi taip nebūtų padariusi. Teismo posėdyje J. P. atsiprašė nukentėjusiųjų ir pasakė, kad sutinka su M. M. ieškiniu, tik nežino kaip reikės atlyginti.

Nukentėjusioji M. M. teisme parodė, kad 2011 metų vasarą ji daug gėrė. Su J. P. jos santykiai buvo normalūs, nesipykdavo - susitikusios pasikalbėdavo ir išgerdavo. Įvykio dieną ji buvo girta. Sužalojimo aplinkybių neatmena, prisimena pajutusi deginantį skausmą. Dėl kokios priežasties ją sužalojo J. P., negali pasakyti - gal girta kokį žodį ir pasakė, bet šiaip pyktis nebuvo dėl ko. Iki sužalojimo buvo visiškai sveika ir darbinga. Grįžusi iš gydymo Kaune sutiko V. B. ir pamatė pas jį tokius pačius randus, kaip pas save. Nukentėjusioji prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metų vasarą, galėjo būti liepos mėnesio viduryje, jis su sugyventine J. P., taip pat moterimi vardu R. ar R., ir jos sugyventiniu, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko moteris, R ar R, užmigo, o jis išėjo parnešti dar alkoholio. Kai grįžo, kieme pamatė medikų ekipažą. Ant žemės vaitodama gulėjo moteris, vardu R ar R, kurią padėjo užkelti ant neštuvų. J. P. aiškino, kad grįžusi iš tualeto rado kambarį pilną dūmų ir vaitojančią R. Nuėjusi į „Statoil“ kolonėlę iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. B. parodė, kad medikams išvežus R jis nuėjo miegoti. Po kiek laiko pajuto deginantį skausmą. Sugyventinė J. P. paaiškino, kad jį lauke kažkas kažkuo apipylė. Kadangi buvo girtas, tai nesusigaudė kas atsitiko ir policijai papasakojo, kad jį gatvėje užpuolė ir apipylė nepažįstami jaunuoliai. J. P. iškvietė medikus šie išvežė, apiplovė žaizdas ir paleido. Žaizdos negijo, jautė didelį skausmą, po kurio laiko buvo išvežtas pas Kauno medikus ir gydėsi apie tris savaites. Grįžus iš ligoninės į Šiaulius, išgertuvių metu E. P. pasakė, kad J. P. prisipažino apipylusi jį kažkokiu skysčiu. R brolis taip pat sakė, kad jo seseriai panašiai išdegusi ausis, nudegęs veidas. Tada jam tapo aišku, kad tai J. P. darbas ir prisiminė, kad ji nuo konteinerių buvo parsinešusi talpą su kažkokiu skysčiu. Tą skystį pildavo į tualetą. Nukentėjusysis parodė, kad dėl J. P. veiksmų jam padarytą tiek turtinė, tiek moralinė žala, tačiau civilinio ieškinio jis nereiškia. ( b. l. 61 - 62, 63, t.1 ).

Liudytoja N. Š. teisme parodė, kad ji kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja 2011 m. liepos 22 d. apie 15 val. 30 min. buvo nuvykusi adresu : (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Kieme ant čiužinio gulėjo sužeista moteris. Jos veidas buvo apdegęs ir ištinęs, oda raudonai baltos spalvos. Taip pat buvo apdegę ir išsilydę marškinėliai. Pati nukentėjusioji nieko nepasakojo. Suleidę nuskausminamųjų išvežė nukentėjusiąją į ligoninę.

Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad jis kaip policijos darbuotojas praeitų metų liepos 22 d. gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba medikams. Nuvykę nurodytu adresu rado greitosios pagalbos ekipažą. Ekipažo vyresnysis paaiškino, kad žmogus, kuriam reikalinga pagalba nenori vykti. Įėjęs į kambarį pamatė vyrą, kuris prisistatė B. Jo galva ir pusė veido buvo nudeginta kažkokiais chemikalais. Paklausus, kas atsitiko, nukentėjusysis pasakė, kad su draugais rinko metalą, degino laidus ir įvykus konfliktui kažkas kažkuo jį apipylė.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad M. M. yra buvusi sugyventinė. Praėjusių metų liepos 22 d. jis su M. M. nusipirko butelį alkoholio ir nuėjo pas J. P.. J. P. buvo su sugyventiniu V. B.. Keturiese išgėrė atsineštą butelį. Alkoholio pritrūko, ir jis išėjo dar parnešti butelio. Grįžęs apie 4 valandą M. M. neberado. J. P. sakė, kad M. M. išvežė greitoji pagalba. Taip pat J. P. sakė, kad neva jis padegė M. M. užmetęs jai antklodę ant galvos, taip pat sakė, kad ji pati rūkydama užsidegė. Vėliau sužinojo, kad M. M. buvo nudeginta, taip pat buvo nudegintas V. B..

Liudytoja E. P. teisme parodė, kad jai su sugyventiniu R. D. teko laikinai gyventi pas J. P. ir V. B. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad įvykio nematė, nes tuo laiku atliko arešto bausmę. Grįžusi iš areštinės su R. D. nuėjo pas J. P.. Einant R.D. papasakojo, kad J. P. apipylė M. M. ir V. B. tualetui skirta rūgštimi. Atėję pas J. P. rado ir V. B.. V. B. veidas buvo nuplikytas rūgštimi. Kadangi jis nesigydė, o gulėjo namuose, tai liudytojos teigimu „gyvas puvo“. Vėliau pati J. P. papasakojo liudytojai, kad rūgštimi apipylė iš keršto.

Liudytojas R. D. teisme parodė, kad pernai, liepos mėnesį, buvo užėjęs aplankyti V. B., gyvenusio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). V. B. atrodė kaip sudaužytas - jo veidas buvo mėlynas, oda mirusi. V. B. pasakė, kad jį kažkuo apipylė. Vėliau pati J. P. būdama girta pasakojo, jog apipylė M. M. ir V. B..

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad praeitų metų liepos mėnesį ėjo Lydos gatve ir sutiko J. P.. Ši sakė, kad nebeturi vyro V.. Nuėjęs pas J. P. adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste pamatė baisu vaizdą - V. B. krūtinė buvo nudegintą, akis putojo. Jis iškvietė greitąją pagalba ir su policijos pagalbą V. B. išvežė. J. P. jam sakė, kad V. B. grįžo iš Žaliūkių kažkuo apipiltas. Vėliau iš R. D. sužinojo, kad J. P. būdama girta pasakojo jog tai ji apipylė savo sugyventinį.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios J. P. prisipažinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme iširtais įrodymais.

Atliekant ikiteisminį tyrimą apžiūrėta namų valda Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas prie gyvenamojo namo esantis ūkinis pastatas (1 t., 22 - 31 b. l.).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr . G 964 /11(04) matyti, kad V. B. padaryti sužalojimai: veido, dešinės galvos pusės, dešinės kaklo pusės, abiejų krūtinės ląstos pusių, dešinės akies ragenos ir kairės rankos 3- 4 laipsnio nudegimas, apimantis 10 procentų kūno paviršiaus. V. B. dėl veido, dešinės galvos pusės, dešinės kaklo pusės, abiejų krūtinės ląstos pusių, dešinės akies ragenos ir kairės rankos 3 - 4 laipsnio nudegimo, apimančio daugiau 10 procentų kūno paviršiaus padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu momentu, jie nėra būdingi griuviminei traumai ir nėra galimybės nurodyti kokiu skysčiu padaryti sužalojimai ( t.1, 35 b. l.).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 383/12(04), matyti, kad M. M. nustatyta veido, ausų būgnelių, kaktos, kaklo, šlaunų II – III laipsnio nudegimai, apimantys 8 procentus kūno paviršiaus, dešinės akies ragenos II laipsnio nudegimai. Dėl visiško kurtumo viena ausimi, netekus būgnelio, M. M. neteko 50 procentų bendrojo darbingumo, todėl sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 41 - 42, t.1). Nagrinėjant bylą teisme buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2011m. gruodžio 16 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL - 6474 iš kurio matyti, kad M. M. neteko 70 procentų darbingumo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, nukentėjusioji M. M., liudytojas V. V., iš pateiktų keturių moterų nuotraukų, atpažino J. P. nuotrauką. ( 1 t.,. 89 - 91, 103 - 105 b. l.). Liudytojas V. V. iš jam pateiktų atpažinimui keturių vyrų nuotraukų, atpažino V. B. nuotrauką. (1 t., 106 -108 b. l.). Liudytojai E. P., V. J. iš pateiktų keturių moterų nuotraukų, atpažino J. P. nuotrauką (t. 1, 113 - 115, 119 - 121 b. l.) Kaltinamoji J. P. ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų nuotraukų atpažino nukentėjusios M. M. nuotrauką (1 t., 152 - 153 b. l.).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje J. P. parodė gyvenamąjį namą Šiauliuose (duomenys neskelbtini) ir prie jo esantį ūkinį pastatą, kuriame chemikalu apipylė M. M. ir V. B. ( t. 1, 154 - 159 b. l ).

J. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. dėl M. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. - dėl savo sugyventinio V. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusioji M. M. pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš J. P. 1000 litų materialinei žalai atlyginti ir 70000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios M. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamosios J. P. veiksmų, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus - buvo apdegintas jos veidas ir kūnas, ji apkurto dešine ausimi, buvo pakenkta jos regėjimui, ji neteko 70 procentų bendro darbingumo. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgia ir į pačios nukentėjusios elgesį - jos pačios aiškinimu, 2011 metais, iki įvykio, ji labai daug gėrė, įvykio metu buvo girta, įvykio aplinkybių neatsimena ir negali paaiškinti. Iš kaltinamosios J. P. parodymų, matyti, kad pati M. M. išprovokavo žodinį konfliktą. Patvirtinti ar paneigti šią versiją nėra galimybės. Esant išvardytoms aplinkybėms ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 35000 litų. Civilinis ieškinys dėl turtinės 1000 litų žalos priteisimo nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl šio ieškinio klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu prašo priteisti iš J. P. 9946,63 litų padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., . 45 -51 b. l.). Ieškinys pagrįstas įrodymais ir tenkintinas.

J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, - kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti.

Iš byloje esančios medžiagos apie baustumą, matyti, kad J. P. ne kartą baustą pagal Lietuvos Respublikos ATPK už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir jokių išvadų nedaro (1 t., 172 -181 b. l.).

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pildama nukentėjusiesiems ant gyvybiškai svarbios kūno dalies – galvos pavojingą chemikalą, rodo, kad ji galėjo numatyti ir numatė, kad gali sunkiai sužaloti M. M. ir V. B. ir įvykio metu to siekė. Taigi, nusikaltimo padarymo metu J. P. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat ir į sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai kad kaltinamoji vedė amoralų gyvenimo būdą. J. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima įstatymų dėl padarytų nusikaltimų sankcijų vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305 str., 307-308 str. teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu penkeriems (5) metams,

Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti ją laisvės atėmimu šešeriems (6) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinę bausmę J. P. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiajai M. M. 35000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti spręsti civilinio proceso tvarka.

Patenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš J. P. Valstybinei ligonių kasai 9946,63 litų nukentėjusiųjų M. M. ir V. B. gydymo išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.