Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo (įgijęs profesinį), nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. gegužės 20 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 26 parų arešto bausme; 2) 2014 m. sausio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 30 parų arešto bausme; bausmes atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. V. 2016 m. kovo 9 d. apie 19 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pardavėjai E. M., atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius bendros 3 eurų vertės tris butelius vieno litro talpos „Šnekorių“ alaus.

Kaltinamasis E. V. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog tą 2016 m. kovo 9 d. vakare užėjęs į parduotuvę paprašė pardavėjos E. M. alaus duoti į skolą, nes turėjo tik vieną eurą. Pardavėja atsisakė. Tada jis pagriebęs pakuotę, kurioje buvo keturi alaus buteliai, pardavėjai numetė vieną eurą ir iš parduotuvės išbėgo. Grįžęs į namus alų išgėrė, o ryte į namus dėl alaus vagystės pas jį atvyko policijos pareigūnai. Parodė, jog vagystės vakarą buvo girtas ir nusikaltimą padarė, nes norėjo išgerti daugiau, bet neturėjo alui pakankamai pinigų. Dėl nusikalstamos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytoja E. M. parodė, jog 2016 m. kovo 9 d. rytą į parduotuvę atėjęs girtas E. V. pareiškė, jog nori alaus, bet neturi pinigų, prašė jos alaus duoti į skolą. Jai atsisakius duoti, E. V. išėjo į lauką ir pradėjo žmonių prašyti centų. Ji nuvarė E. V.. Į parduotuvę E. V. sugrįžo tos pačios dienos vakare, apie 19 valandą, tik jau visiškai girtas, vėl prašė duoti alaus į skolą. Matė, jog E. V. rankose turi vieną eurą. Ji pasakė jam, kad už vieną eurą jis gali imti vieną butelį alaus, tačiau E. V. pasiėmė visą pakuotę, kurioje buvo keturi buteliai „Šnekorių“ alaus, numetė ant prekystalio vieną eurą ir tekinas išbėgo iš parduotuvės. Ji puolė vytis E. V., prašė grąžinti pakuotę, sakė, kad kvies policiją, tačiau E. V. slavų kalba pasiuntė ją toliau ir pasiūlė kviesti ką nori, jam tas pats (28 b.l.)

Iš pareiškimo (14 b.l.) matyti, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), E. V. 2016-03-09 apie 19 val. atvirai pagrobė 3 „Šnekorių“ alaus butelius, kurių vertė 3 eurai. Iš apžiūros protokolo (16-21 b.l.) matyti, jog 2016-03-09 nuo 19.27 val. apžiūrėjus parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, ant prekystalio esančioje lėkštutėje rasta vieno euro nominalo moneta, kuri apžiūros metu išimta, taip pat pažymėta vieta, kur buvo alaus pakuotė, kurią išsinešė. Iš nutarimo (23-24 b.l.), pakvitavimo (25-26 b.l.) matyti, jog apžiūros metu išimta vieno euro moneta grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. M..

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais, neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis atvirai, matant liudytojai, pagrobė 3 eurų vertės turtą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Kaltinamasis suvokė, jog turtą užvaldo atvirai, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis pripažino nusikalstamos veikos padarymo esmines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. V. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, nusikalstama veika padaryta įžūliai, ignoruojant veiką matančio asmens prašymus, tačiau pagrobto turto vertė yra nedidelė. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: yra teistas ((31-33, 35-39 b.l.), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gan neigiamai (nurodoma, jog kaltinamasis yra nedirbantis, pragyvenantis atsitiktiniais uždarbiais, ūmaus būdo, turintis polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, būdamas neblaivus elgiasi grubiai aplinkinių atžvilgiu, konfliktuoja su aplinkiniais, vengia atsakomybės už savo poelgius), yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena - sunkinanti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo, nustatyti su padaryta veika susijusius draudimus ir įpareigojimus. Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį, dalyką, kaltinamojo veiksmus prieš parduotuvėje dirbusį asmenį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek jau užvaldžius turtą ir sprunkant iš įvykio vietos, teismas nustato draudimą lankytis parduotuvėje, kurioje kaltinamasis įvykdė atvirą vagystę. Teismui yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) be parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra dar dvi parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriose kaltinamasis turės galimybę įsigyti jam būtiniausių maisto produktų, todėl šis draudimas neturėtų neproporcingai apsunkinti kaltinamojo gyvenimo, bet padės pasiekti bausmės tikslus. Be to, teismas įpareigoja per nustatyta laikotarpį neatlygintinai išdirbti tam tikrą kiekį valandų. Manoma, jog ir šis įpareigojimas teigiamai paveiks kaltinamąjį, ir šis ateityje atidžiau vertins savo elgesį ir sukeliamas pasekmes. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriamai bausmei taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama trečdaliu. Sumažinimas taikomas bausmei draudimui ir įpareigojimui jis įtakos neturi.

Kaltinamojo gynėjas advokatas K. Paspirgėlis prašo baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti BK 37 str. (dėl mažareikšmiškumo) pagrindu ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Remiantis teismų praktika, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Gynėjo nuomone, nedidelė pagrobto turto vertė šioje byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo veiką mažareikšme. Tačiau kaltinamajam įvykdžius atvirą vagystę, kuri laikytina kvalifikuota BK 178 str. 1 d. numatytos veikos atžvilgiu, padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobtojo turto nedidelė vertė šiuo atveju nėra požymis, turintis prioritetą prieš veikos pavojingumą. Nors E. V. pagrobė tik 3 € vertės turtą, tačiau šią veiką E. V. padarė būdamas neblaivus, grobė alkoholinius gėrimus, kurių nedidelė vertė yra tik dėl to, jog tokią rūšį E. V. vartoja ir ji stovėjo arčiausiai jo (pagal įvykio apžiūros metu užfiksuotas kasos ir pagrobtos pakuotės buvimo vietas), be to, kaltinamasis demonstratyviai ignoravo liudytojos E. M. prašymus nedaryti nusikaltimo ir palikti grobiamą turtą, įžeidinėjo liudytoją, toks kaltinamojo elgesys neigiamai paveikė ir jo akivaizdoje buvusią liudytoją, kaltinamojo veika nelaikoma mažareikšme ir jam netaikomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto nuostatos. Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo nusikaltimo padarymo būdas yra pavojingas ir jam už tokį elgesį turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-303 str., teismas

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį bei paskirti 5 mėn. (penkių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lankytis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 3 mėn. 10 d. (trijų mėnesių dešimties dienų) laisvės apribojimo bausmės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.