Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-9138-911/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
2-9138-911/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06702-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-9138-911/2017Proceso Nr. 2-06-3-06702-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.6.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6613,74 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tai yra paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Iš byloje esančio pašto voko bei jo atžymos matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2017-08-24, atsakovas iki 2017-09-26 neatsiėmė pašte jam skirtų procesinių dokumentų. Atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikė, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veiklos registravimo poskyrio tyrėjos S. S. 2016-07-25 nutarimu byloje Nr. M-1-01-58155-16 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime konstatuota, kad 2016-07-17 apie 22.30 val., atliekant sulaikytojo V. M. asmens apžiūrą, jis pradėjo grasinti susidorojimu, bandė sugriebti rankomis už tarnybinės uniformos, todėl panaudojant kovinių imtynių veiksmus jis buvo parverstas ant žemės, ko pasekoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato postinis J. J. pajuto dešinės rankos plaštakos skausmą ir atsirado jos patinimas. Ligoninėje buvo nustatyta diagnozė – dešinės plaštakos antro delnikaulio lūžis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, V. M. nepadarė, nes nėra surinkta duomenų apie tai, kad atsakovas tyčia norėjo sužaloti policijos pareigūną

(b.l. 5-6). Aplinkybę, jog V. M. pasipriešino vyriausiajam postiniui J. J. patvirtina byloje pateikti tarnybiniai pranešimai dėl V. M. pasipriešinimo (b.l. 8-10). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus poskyrio 2016-09-22 išvadoje Nr. 30-IS3-37 konstatuota, kad vyriausiojo postinio J. J. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusio pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimo (b.l. 11-14). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016-12-15 specialiosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 3294 konstatuota, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2016-07-17 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE įsakyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriui išmokėti J. J. šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją (b.l. 16). Šios piniginės kompensacijos dydį taip pat patvirtino Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b.l. 18-19). Remiantis piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele J. J. išmokėta 6613,74 Eur kompensacija (b.l. 17, 20).

Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavęs doktriną, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį, reglamentuojantį socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas. Taigi žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, tai yra kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Teismas pažymi, kad kasacinio praktikoje yra konstatuota ir tai, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą. Tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-134/2013;2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, jog žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo pažymėta, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-496/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, darytina išvada, jog ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Šiuo atveju CK 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iš sutartinių draudimo santykių, bet iš viešosios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, sužalojant policijos pareigūną, ir jų padariniai yra nustatyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veiklos registravimo poskyrio tyrėjos S. S. 2016-07-25 nutarimo, byloje esančių tarnybinių pranešimų, tarnybinio patikrinimo išvados, specializuotos medicininės ekspertizės pažymos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėti veiksmai, sužalojant policijos pareigūną, žalos, atsiradusios dėl sutrikdytos policijos pareigūno sveikatos, faktas, priežastinis neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ryšys (pareigūnų sveikata sutrikdyta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų), atsakovo kaltė.

Teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareigūnui J. J. buvo išmokėta kompensacija dėl sveikatos sužalojimo. Teismas sprendžia, kad ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikalavimas priteisti nukentėjusiam pareigūnui išmokėtą kompensaciją yra įrodytas ir pagrįstas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovas yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovo ieškinys turi būti apmokamas 198 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteisiamas 198 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 6613,74 Eur (šeši tūkstančiai šeši šimtai trylika eurų septyniasdešimt keturi centai) žalos atlyginimą ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 191008577.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 198 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovas V. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Serdiukienė