Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos I. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.

2018 m. kovo 21 d. prašymu pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją (gauta 2018 m. kovo 26 d. Nr. R3-02-Ž-758), prašydama pakeisti žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio į paskirtį – miškų ūkio (b. l. 16).

Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. rašte Nr. R8-02-Ž-866 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ nurodoma, kad „vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-165 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, sprendiniais Jums nuosavybės teise priklausantis sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai nėra numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Nustatyta, kad pareiškėjai I. Ž. yra išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 7 d. leidimas Nr. VT21-8 (toliau – ir Leidimas) įveisti mišką ne miško žemėje (b. l. 17). Išduodant leidimą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-65 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas) jau buvo patvirtintas savivaldybės lygmens bendrasis planas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime (b. l. 40–42) nurodė, jog Miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 3D-916/D1-862 buvo pakeistos Taisyklės, jas papildant 3.10 punktu (įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 22 d.), kuriame buvo numatyta, kad „žemės sklypuose, kuriuose įveisus mišką turi būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, nuostatas, tačiau vadovaujantis teisės aktų nuostatomis šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keisti draudžiama“. Šiuo Taisyklių 3.10 punktu papildžius Taisyklių 3 punkte numatytus miško įveisimo draudimo atvejus buvo praplėstas ratas atvejų, kada draudžiama įveisti mišką. Kaip minėta, Taisyklių 3.10. punktas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 22 d., o Leidimą pareiškėjai išdavė iki Taisyklių 3.10. punkto įsigaliojimo – iki 2010 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-239/D1-285 buvo pakeistas 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 3D-130/D1-144, jį papildant 2.3. punktu, kuriame numatyta, kad „žemės sklypo, kuriame pagal šiuo įsakymu patvirtintas Miško įveisimo ne miško žemėje taisykles miškas jau įveistas, kadastro duomenys turi būti patikslinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d“.

Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 31 d. rašte Nr. R7-1574 „Dėl papildomos informacijos ir medžiagos pateikimo“ nurodė, kad jos nuomone, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista patvirtinus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje ir išdavus leidimą įveisti mišką ne miško žemėje (vadovaujantis Aprašo 9 punktu). Šiuo metu žemės sklypo savininkei, I. Ž., reikia teisės aktų nustatyta tvarka patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, kas yra ne Telšių rajono savivaldybės administracijos veiklos ir kompetencijos sritis (b. l. 59–60). Tačiau skundžiamame rašte atsakovė nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai nėra numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio.

Byloje nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyrius 2010 m. spalio 7 d. išdavė Technines sąlygas Nr. 304 (toliau – ir Techninės sąlygos) dėl miško įveisimo melioruotoje žemėje ir kaimo vietovėje projektuoti. 2010 m. spalio 7 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius išdavė Leidimą Nr. VT21-8 „Įveisti mišką ne miško žemėje“ dėl miško įveisimo 25,0 ha plote pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 7 d. išduotas technines sąlygas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. R8-02-Ž-866 turinį, daro išvadą, jog skundžiamame rašte atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl galiojant Bendrajam planui buvo išduotos Techninės sąlygos ir Leidimas įveisti mišką, t. y. Leidimo išdavimo metu buvo galima įveisti mišką, o šiuo metu keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio – ne. Atsakovė nenurodė į kokią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis, tuo atveju, jeigu atsakovė yra nekompetentinga spręsti klausimo dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo. Skundžiamame rašte nenurodytas teisinis pagrindas, t. y. kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas priimtas, iš esmės tik apsiribota nurodymu, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai nėra numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio, nors kaip minėta Bendrasis planas išduodant Technines sąlygas ir Leidimą jau galiojo, skundžiamo akto motyvų išdėstymas nėra pakankamai aiškus ir išsamus. Įvertinus skundžiamame rašte pareiškėjai nurodomas faktines aplinkybes ir ginčo teisinių santykių reglamentavimo pasikeitimą, darytina išvada, kad skundžiamame akte išdėstytos faktinės aplinkybės galėjo sukliudyti suprasti atitinkamų ginčui aktualių visuomeninių santykių (susijusių su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimu) esmę ir turinį, dėl ko konstatuotina, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. R8-02-Ž-866 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. yra neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjos antruoju reikalavimu prašoma įpareigoti Telšių rajono savivaldybę pakeisti žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) paskirtį – iš žemės ūkio, į paskirtį – miškų ūkio. Kadangi skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos antrasis reikalavimas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. raštą Nr. R8-02-Ž-866.

Įpareigoti atsakovę Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. Ž. 2018 m. kovo 21 d. prašymą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.