Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankrutavusios G. G. importo eksporto firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus Sergiejaus Butos, ir bankroto administratoriaus Sergiejaus Butos ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos ir administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi G. G. importo eksporto firmai iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas Sergiejus Buta. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi ir bankroto administratoriaus 2017 m. kovo 3 d. įsakymu įmonės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Nustatyta, kad nuo įmonės įregistravimo 1995 m. liepos 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios įmonės savininku ir įmonės vadovu buvo G. G.. Aukščiau minėtų teismo įpareigojimų bei įstatyme įtvirtintų pareigų atsakovas iki šiol nėra įvykdęs ir bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavęs. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis G. G. importo eksporto firma samdomų darbuotojų neturėjo, VĮ „Regitra“ duomenimis G. G. importo eksporto firmos ir įmonės savininko vardu nėra registruota transporto priemonių, VĮ „Registrų centras“ duomenimis G. G. importo eksporto firma ir jos savininkas nekilnojamojo turto neturi. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios G. G. importo eksporto firmos 1200 Eur administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2017 m. rugpjūčio 2 d. bankrutuojančios G. G. importo eksporto firmos kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: atlyginimas bankroto administratoriui 1520 Eur; administravimo išlaidoms 1520 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas ir 2017 m. gegužės 30 d. buvo patikslintas bankrutuojančios G. G. importo eksporto firmos kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 8131,37 Eur sumai. Byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus ir šiuo metu įmonė neturi turto padengti kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos ir kreditorių reikalavimai padengti iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl VSDFV kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Bankroto bylos iškėlimo įmonei G. G. neginčijo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VSDFV yra susidaręs nuo 2010 metų. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 2010 m. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai bei bankroto administratorius patyrė žalą, nes bankroto byla iškelta tik 2017-01-31 kreditoriaus pareiškimu. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei bei bankroto administratoriui atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, be to, nebūtų didėję ir kreditoriniai įmonės įsipareigojimai, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovams 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui bankroto administratoriui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 68 Eur žyminio mokesčio, taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 183 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė bankrutavusi G. G. importo eksporto firma yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai G. G. importo eksporto firmai iš atsakovo G. G. 8131,37 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8131,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui bankroto administratoriui Sergiejui Butai iš atsakovo G. G. 3040 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3040 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G. 183 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.