Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atnaujintą civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir J. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjų G. J. ir J. G. prašymą dėl taiko sutarties patvirtinimo ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.

Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-1048-732/2015 CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. pagrindu, o išnagrinėjus bylą Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-28 nutartį panaikinti ir G. J. ir J. G. prašymą tvirtinti taikos sutartį atmesti. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtino G. J. ir J. G. 2015-12-16 sudarytą taikos sutartį, kuria J. G. pripažino, kad 1989-08-21 turto pasidalijimo aktu, patvirtintu Vykdomojo komiteto pirmininko, G. J. (dukrai) atitenka nuosavybės teisė į 44/100 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį garažo, 1/2 dalį daržinės, 1/2 dalį tvarto, 1/2 dalį kiemo statinių. 1990 m. kovo mėnesį pareiškėja A. G. pradėjo gyventi kartu su J. G., o 1990-05-18 sudarė su juo santuoką. Gyvenant santuokoje turtas, likęs J. G. ir jo dalis, teismo patvirtinta taikos sutartimi nuosavybės teise atitekusi G. J., iš esmės buvo pagerinta A. G. su J. G. bendromis lėšomis ir darbu. Per daugiau nei 26 metus nuo turto pasidalijimo akto patvirtinimo iki teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo turtas kokybiškai ir kiekybiškai kito, todėl privalėjo būti aiškinamasi, ar priimant nutartį nebus pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Be to, byloje yra Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo 2015-12-03 sprendimas Nr. (11.5.9)UTS-483, kuriame nurodomi pagrįsti teisiniai argumentai dėl 1989-08-21 turto pasidalinimo akto negaliojimo ir tai, kad jis iš viso neturi teisinės galios ir nesukelia teisinių padarinių.

G. J. ir J. G. prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad taikos sutartimi pasidalinti statiniai yra asmeninė J. G. nuosavybė, todėl į bylą įtraukti A. G. ar kitų asmenų nebuvo jokio pagrindo. Taikos sutartimi buvo susitarta pripažinti G. J. nuosavybės teises tik į tą dalį namo, kuri egzistavo 1989 m. sutarties pasirašymo metu, t.y. į 44/100 dalis gyvenamojo namo 1A2p, ½ dalį garažo, daržinės, tvarto ir kiemo statinių. Nors gyvenamasis namas 2007 m. padidintas 20,03 kv. m. plotu, tačiau ši namo dalis taikos sutartimi nebuvo pasidalinta. Teismo nutartimi nebuvo padalintas joks turtas, kuris priklausytų A. G., o jos nurodomos aplinkybės, kad santuokos metu turtas buvo pagerintas, neturi reikšmės, nes ji turi teisę reikšti reikalavimą tiek į J. G., tiek į G. G. vardu įregistruotą turtą.

2016 m. kovo 24 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismas suinteresuoto asmens A. G. prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. S2-1048-732/2015 dėl taikos sutarties patvirtinimo LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas advokatas S. Lileikis palaikė byloje pareikštą reikalavimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. negali būti palikta galioti, kadangi ja buvo nuspręsta dėl A. G., kuri nebuvo įtraukta į procesą, materialinių teisių ir pareigų. Be to, sudaryta taikos sutartis prieštaravo įstatyme numatytai taikos sutarties esmei. Pareiškėjai, kurie prašė patvirtinti taikos sutartį, nepaisė A. G. interesų ir siekė nuspręsti dėl jos teisių ir pareigų.

Teismo posėdžio metu J. G. paaiškino, kad 1989 m. turto pasidalinimo aktas nebuvo įregistruotas, kadangi tuo metu nebuvo įrašomas terminas, per kurį privaloma aktą įregistruoti. Kai pasidalino turtą, santuoką su A. G. sudarė po 7-8 mėnesių. Tuo metu dukra gyveno Kaune, savo dalį planavo išnuomoti, tačiau žodžiu su ja susitarė, kad J. G. naudosis jos dalimi panaudos teise, nemokės nuomos, tačiau atliks smulkius remonto darbus, mokės komunalinius mokesčius, rūpinsis turtu. Turtas buvo pagerintas santuokos metu, padidintas plotas 20 kv. metrų. Sutinka, kad tam tikra dalis turto priklauso A. G.. Nežinojo, kad taikos sutartį turėjo pasirašyti ir A. G.. Taikos sutartimi nebuvo pasidalinta ta turto dalis, į kurią pretenduoja A. G., t.y. namo dalis, kuri buvo padidinta.

Suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad santuokoje gyvena nuo 1990 m. Namas buvo pagerintas santuokos metu. Ji pati labai daug dirbdavo, o visi pinigai būdavo skirti remontui, aplinkai. Turtas buvo nuolat gerinamas – 15 metų gyveno remonto sąlygomis. Teisme yra nagrinėjama kita byla dėl sutuoktinių bendros nuosavybės, kurioje prašoma namą pripažinti abiejų sutuoktinių nuosavybe. J. G. dukra niekada neprižiūrėjo to namo, nesilankė ten.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis naikintina, priimtina nauja nutartis, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmestinas.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. G. 1985-05-13 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 90/71704) įregistruota kadastro žyma, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padidintas 20,03 kv. m. statant. Įregistravimo pagrindas - 2007-02-19 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 113M-29 (b. l. 7-9). Byloje pateiktas 1989-08-21 turto pasidalijimo aktas, patvirtintas Vykdomojo komiteto pirmininko, kuriuo J. G. ir J. G. pasidalina turtą, kuriuo mūrinis gyvenamasis namas, 90 kv. m. bendro ploto, 64,3 kv.m. gyvenamasis plotas, bei ūkiniai pastatai, nuosavybės teise atitenka J. G. bei jo dukrai G. G. (po santuokos sudarymo – J.) (b. l. 5, 6). 1998-08-18 sudaryta J. G. ir A. G. santuoka (b. l. 25).

Prašyme dėl proceso atnaujinimo A. G. nurodė ir tą patvirtino teismo posėdžio metu, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas, buvo pagerintas iš esmės jos ir J. G. lėšomis, jiems gyvenant santuokoje nuo 1990 m. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats J. G., kartu nurodydamas, jog sutinka, kad tam tikra dalis turto priklauso ir A. G.. Be to, aplinkybę kad namas ne tik buvo iš esmės pagerintas, bet ir gyvenant J. G. su A. G. santuokoje padidintas 20,03 kv. m., patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Taigi A. G. taip pat turi teisę į dalį aukščiau nurodyto turto. Nepaisant to, ji į taikos sutartį neįtraukta, A. G. turto dalis nenumatyta, ji taikos sutarties nepasirašė. Darytina išvada, kad patvirtinti turto pasidalinimą nesant vieno iš jų savininko sutikimo nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad tokia taikos sutartis, kokia pateikta teismui, negali būti tvirtinama ir dėl kitų priežasčių. Pareiškėjų taikos sutartyje nurodyta, kad taikos sutarties tvirtinimo pagrindas – 1989-08-21 turto pasidalijimo aktas. Nors jame nurodyta, kad pasidalinamas turtas, tačiau faktiškai juo perleista nuosavybės teisė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), naujai savininkei G. G., nors ji šio akto nepasirašė ir jokių duomenų, ar turtą priėmė, nėra. Be to, turto perleidimo sandoris turėjo būti sudarytas notarine tvarka (CK 255 str.), tačiau šio reikalavimo nepaisyta, o tuo metu galiojusio CK 58 str. 3 d. numatė, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nėra.

CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turtėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Suinteresuoto asmens A. G. atstovas pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą dėl jo atstovaujamosios patirtų 500 EUR atstovavimo išlaidų, prašydamas jas priteisti iš pareiškėjų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje A. G. interesas buvo priešingas pareiškėjų interesui, A. G. patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytų dydžių, jos, atmetus pareiškimą dėl taikos sutarties tvirtinimo, priteisiamos iš G. J. ir J. G. lygiomis dalimis.

Pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos remiantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėjamas CPKXXXIX skyriuje numatyta tvarka, o CPK 582 str. 7 d. numato, kad teismo atsisakymas patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pareiškimo ar fakto patvirtinimo, darytina išvada, kad nutartis, kuria atnaujinus procesą atmetamas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, neskundžiama, išskyrus nutarties dalį dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-1048-732/2015 panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjų G. J. ir J. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundžiama per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Likusi nutarties dalis neskundžiama.