Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. B2-2282-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
B2-2282-657/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
Donato Papiliausko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“
Suinteresuotas asmuo
kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus
Kreditorius
VSDFV Kauno skyriaus, AB SEB bankas, AB „SEB lizingas“
Civilinė byla Nr. B2-2282-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01277-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 126.8.; 117.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

Dalyvaujant pareiškėjui Donato Papiliausko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ administratoriui A. M., suinteresuotiems asmenims kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus atstovei I. B., kreditoriaus AB SEB bankas atstovui A. G.,

Nedalyvaujant kreditoriui AB „SEB lizingas“ atstovui (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka),

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Donato Papiliausko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ administratoriaus A. M. skundą dėl Donato Papiliausko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ 2012-07-10 kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 3 ir Nr. 7 bankroto byloje Nr. B2-1039-657/2012. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Donato Papiliausko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ administratorius A. M. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ 2012 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Nr. 3 dėl administravimo sąmatos patvirtinimo ir Nr. 7 dėl pavedimo sutarties pasirašymo (b.l. 55-58).

Nurodė, kad 2012 m. liepos d. susirinkime buvo patvirtina bankroto administratoriaus ataskaita ir patvirtinta 25000,00 Lt administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto proceso pradžios iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tame skaičiuje administratoriaus atlyginimas 10000,00 Lt. Pareiškėjo teigimu, patvirtinta sąmata administravimo išlaidoms yra gerokai mažesnė, nei administratorius jau yra patyręs iki kreditorių susirinkimo. Pagal pateiktą ataskaitą jis patyrė 21057,14 Lt išlaidų ir neviršijo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatytos 8609,00 Lt (su mokesčiais) sumos mėnesiui. Visos išlaidos buvo pagrįstos sutartimis ir sąskaitomis. Kreditorių susirinkimas patvirtindamas ataskaitą pripažino patirtas išlaidas pagrįstomis. Tačiau, pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkimas patvirtindamas nepakankamą sumą administravimo išlaidoms apmokėti pažeidžia kreditorių interesus, taip pat neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, nes apsunkintų administratoriaus darbą, įmonės bankroto procese. Pažymėjo, jog taip pat nesutinka su kreditorių susirinkimo patvirtintu atlyginimu administratoriui už darbą, nes bankroto procesui trunkant 24 mėnesius administratoriaus mėnesinis atlyginimas siektų tik 416,67 Lt + PVM. Be to, pareiškėjo nuomone, vykdomos bankroto procedūros yra sudėtingos, reikalinga teikti papildomus ieškinius, tikslinti balanso duomenis ir kt. Administratorius taip pat nesutinka pasirašyti pavedimo sutarties, nes jame yra aptariamas administratoriaus atlyginimas, dėl kurio nustatymo kreditorių susirinkimo nutarimas yra ginčijamas.

Kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, jog administravimo išlaidos buvo naudojamos netaupiai, be kreditorių susirinkimo sudarytos sutartys dėl teisinių paslaugų teikimo už 11132,00 Lt ir buhalterinės apskaitos už 9196,00 Lt. Kreditorius VSDFV Kauno skyriaus nuomone nepagrįstos yra ir prašomos sumos ryšio, transporto paslaugos, archyvavimui ir kitoms išlaidoms. Kilus abejonėms ar tam tikros išlaidos galėtų būti dengiamos, administratorius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą.

Kreditoriaus AB SEB bankas atstovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir keitimas yra kreditorių susirinkimo kompetencija, nes jos yra tiesiogiai susiję su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Kreditoriai pritarė administratoriaus pateiktai ataskaitai, ir įvertinę tai, jog dauguma veiksmų jau yra atlikta, bankroto procedūra nėra sudėtinga, įmonė nevykdo jokios komercinės veiklos, o papildomų administravimo išlaidų nustatymas pažeistų įmonės bei kreditorių interesus, nustatė, jog 25000,00 Lt administravimo išlaidų sąmata be PVM užtikrintų kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyrą ir atitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Taip pat pažymėjo, jog administratorius tiek buhalterines, tiek teisines paslaugas perka labai brangiai, sudaro sutartis ir prisiima riziką, nederindamas su kreditoriais, pats neatlieka daugelio funkcijų, perleisdamas jas tretiesiems asmenims, t.y. neracionaliai ir neūkiškai naudoja administravimui skirtas lėšas.

Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str.), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Dalyvaujančių asmenų prašymu, byla nagrinėtina kreditoriams ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.). Kreditorius AB „SEB lizingas“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 70-73). Nurodė, jog administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė nei gautas pajamas, nei patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, tuo pačiu teikdamas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nepateikė jokio argumentuoto pagrindimo. Sąskaitos-faktūros pridėtos prie skundo kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktos, todėl kreditoriais, balsavę raštu, jų pagrįstumo nevertino. Kreditoriaus nuomone, administratorius be pagrindo iki kreditorių susirinkimo pirko brangiai kainuojančias teisines paslaugas. Administravimo išlaidoms skirta suma yra pagrįsta, užtikrina kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyrą ir atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Administratoriaus atlyginimas yra kompromisas tarp administratoriaus ir kreditorių ir priklauso nuo administratoriaus veiklos sąnaudų. Atsiliepime pažymima, jog administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimas gali padidinti ar sumažinti, priklausomai nuo administratoriaus kreditorių susirinkimui teikiamų išvadų ir argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus – t.y. turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti; tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (ĮBĮ 23 str. 4 p., 5 p.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.

Šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2012 m. liepos 10 d. įvyko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ kreditorių susirinkimas (b.l. 127-132). Byloje nekilo ginčo dėl to, jog buvo pažeista kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka (ĮBĮ 24 str.), todėl teismas daro išvadą, jog visi 2012 m. liepos 10 d. susirinkimo nutarimai buvo priimti be procedūrinių pažeidimų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog susirinkimo nutarimu Nr. 3 buvo patvirtinta 25000,00 Lt + PVM dydžio administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe atlyginimas administratoriui 10000,00 Lt + PVM, kitoms administravimo išlaidoms – 15000,00 Lt. Pareiškėjas nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, motyvuodamas tuo, kad administravimo išlaidoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra išleista daugiau lėšų, nei tokioms išlaidoms skyrė kreditorių susirinkimas. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatyta 8609,00 Lt (su mokesčiais) suma mėnesiui. Iš administratoriaus ataskaitos matyti, jog iki pirmojo kreditorių susirinkimo (nuo 2012-04-13 iki 2012-07-10) buvo išleista 21057,14 Lt.

Iš administratoriaus pateiktos kreditorių susirinkimui administravimo išlaidų sąmatos projekto (b.l. 86), kreditorių susirinkimo protokolo (b.l. 127-132), atsakovų paaiškinimų matyti, jog administratorius kreditoriams nepateikė jokių išsamių paaiškinimų ar pagrįstų argumentų dėl teikiamo administravimo išlaidų sąmatos projekto, kas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriai, pritarę administratoriaus veiklos ataskaitai, buvo tos nuomonės, jog pagrindiniai darbai, bankroto proceso veiksmai, yra atlikti.

Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimui teikiamos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos projekte buvo nurodyta, jog vieno mėnesio administravimo išlaidoms apmokėti nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro skiriama 7600,00 Lt + PVM, tame tarpe bankroto administratoriaus atlyginimui – 4500,00 Lt, pašto, ryšių, raštvedybos bei kanceliarinėms išlaidoms – 500,00 Lt + PVM, buhalterinės apskaitos vedimui -1650,00 Lt + PVM, dokumentų saugojimui ir archyvavimui – 250,00 Lt + PVM, transporto išlaidoms – 700,00 Lt + PVM (b.l. 86). Sąmatoje taip pat numatyta galimybė padengti išlaidas už teisines paslaugas (pagal faktą, bet ne daugiau kaip 1000,00 Lt + PVM), kas leidžia daryti išvadą, jog mėnesio administravimo išlaidų sąmata gali padidėti iki 8600,00 Lt + PVM. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime kreditoriai AB SEB bankas, AB SEB lizingas, VSDFV Kauno skyrius balsavo už tai, jog būtų patvirtinta bendra 25000,00 Lt administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe – 10000,00 Lt administratoriaus atlyginimas ir 15000,00 Lt kitos administravimo išlaidos nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Pažymėtina, jog ĮBĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Įvertinus administratoriaus kreditorių susirinkimui teiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą, kuriame nurodyta, jog vieno mėnesio administravimo išlaidoms apmokėti nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro yra skiriama 7600,00 Lt + PVM, darytina išvada, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes lieka neišspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų, kurios buvo patirtos iki pirmojo kreditorių susirinkimo nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Prieštaraudamas administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui, pareiškėjas nepateikė savo skaičiavimų, patvirtinančių, jog tokios administravimo išlaidos yra nepagrįstos, o kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų suma yra objektyviai nepakankama visai bankroto procedūrai (t.y. apie nesančias galimybes gauti buhalterines, archyvo sutvarkymo, turto išlaikymo, turto vertinimo ir kt. paslaugas pigiau ar įrodymų, jog tokios paslaugos yra būtinos). Teismas, įvertinęs pateiktą Teisinio sutarčių audito ataskaitą (b.l. 12-28), buhalterinių paslaugų teikimo ataskaitą (b.l. 49), sutinka su atsakovų išsakytais argumentais, jog byloje nėra įrodymų, jog šie darbai, kurie pagal įstatymą yra priskiriami administratoriaus kompetencijai (ĮBĮ 11 str. 3 d.) buvo didelės apimties, sudėtingi, ypatingai reikalaujantys specialių žinių, kurių neturi kvalifikacinį egzaminą išlaikęs administratorius. Nagrinėjamoje byloje nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nebuvo pateikta įtikinamų argumentų, kodėl yra būtinas būtent toks buhalterinės apskaitos tvarkymo, teisinių paslaugų, transporto ir kitų išlaidų dydis. Nors galima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra formalus veiksmas, o taip pat gali iškilti teisnių paslaugų ir transporto išlaidų poreikis, tačiau nurodytos sumos yra santykinai didelės atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir administravimo specifiką, ir jų dydis nebuvo pagrįstas. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Toks teisės aiškinimas lemia tai, kad būtent bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos, atlyginimo administratoriui nustatymo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisę. Tvirtinant administravimo išlaidas siekiama, kad, viena vertus, jos netaptų našta kreditoriams, kita vertus, skatintų bankroto administratorių tinkamai vykdyti bankroto procedūras (per mokamą atlyginimą) bei tam sudarytų reikalingas sąlygas (per tiesiogiai bankroto procedūrom vykdyti skiriamas sumas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-234/2011).

Todėl teismas konstatuoja, jog kreditoriai neturėdami pakakamai pagrįstų argumentų dėl administratoriaus teikiamos administravimo išlaidų sąmatos projekto, manydami, jog administratorius neūkiškai ir neracionaliai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas, priima sprendimus, nederindamas jų su kreditoriais, teisėtai ir pagrįstai kreditorių susirinkime patvirtino bendrą 25000,00 Lt administravimo išlaidų sumą nuo bankroto proceso pradžios iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tame skaičiuje administratoriaus atlyginimas sudaro 10000,00 Lt, kitoms administravimo išlaidoms apmokėti skirta 15000,00 Lt už visą bankroto procesą. Administratoriaus argumentas, jog kitoms administravimo išlaidoms skirtos lėšos yra mažesnės už jau panaudotą administravimo išlaidoms sumą, o nustatytas administratoriui atlyginimas yra per mažas neturi teisinės reikšmės, nes kreditorių ir bankroto administratoriaus santykiai privalo būti pagrįsti tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu, nepiktnaudžiavimu savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, savo argumentams pagrįsti privalėjo pateikti įrodymus (CPK 178 str.), o ne besąlygiškai remtis tik deklaratyviais teiginiais apie būtinus darbus ir mažą administratoriaus atlyginimą. Teismo vertinimu, svarbu, kad, sprendžiant administravimo išlaidų klausimus, būtų išlaikoma kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyra, nebūtų nukrypstama nuo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Kartu pažymėtina, kad įvairios administravimo išlaidų sąmatos eilutės neturi tapti paslėptu atlyginimu administratoriui. Administratorius nėra laisvas naudodamas atitinkamas sąmatoje nurodytas lėšas. Kaip pažymėta Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jis turi įrodyti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kreditoriai balsų dauguma pritarė patvirtinti tokio dydžio administravimo išlaidų sąmatą, kad priimtas nutarimas savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja ĮBĮ 11 ir 23 straipsnių nuostatoms, o pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, pareiškėjo skundas dėl 2012 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 3 dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pripažinimo negaliojančiais atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (ĮBĮ 23 str., 24 str. 3 d.; CPK 178 str.).

2012 m. liepos 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7 kreditorių susirinkimo pirmininkui buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi. Administratorius nesutinka su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu ir prašo jį panaikinti. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad pavedimo sutartis su administratoriumi sudaroma be kita ko kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo administratoriui nustatomas atlyginimas, pagrindu. Pavedimo sutartis negali prieštarauti kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo administratoriui nustatomas atlyginimas. Teismas pripažįsta, kad pavedimo sutartis su administratoriumi gali pastarajam sukurti teisėtą lūkestį, jog jam bus sumokamas toje sutartyje nustatytas atlyginimas. Pareiškėjo argumentą, kad jis negali pasirašyti pavedimo sutarties, nes jo netenkina administratoriui nustatytas atlyginimas yra nepagrįstas, kadangi pavedimo sutarties nuostatos dėl administratoriaus atlyginimo formuojamos kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, tai kreditorių susirinkimui savo kompetencijos ribose patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą, ją pakeitus, nustačius kitokią administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.), ir priėmus naują nutarimą atsiranda teisinis pagrindas keisti ir pavedimo sutartį. Administratorius, nesutinkantis su pavedimo sutarties sąlygomis, jos keitimu, turi teisę pateikti pareiškimą dėl atsistatydinimo iš pareigų. Nenustačius, jog kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 7 prieštarauja įstatymo reikalavimams, taip pat nesant pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2012 m. liepos 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 7 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, teismas,

nutaria:

Donato Papiliausko bankrutuojančios individualios įmonės „Dosita“ administratoriaus A. M. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė