Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama pareiškėjo A. K. prašymo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-05-12 gautas pareiškėjo A. K. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų ar Baudžiamojo kodekso 77 str. 3 d. 2 p., Bausmių vykdymo kodekso 158 str. 2 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str. 1 d. nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. ir Protokolo Nr. 12 1 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kad administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pareiškėjo bendro pobūdžio prašymas dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nėra nagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. prašymą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą. neskundžiama.