- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-749-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 14 d. surašė E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 18.42 val., Kęstučio gatvėje, Karmėlavoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 2,34 promilės), kai teisė vairuoti atimta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu E. L. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu. Parinkdamas nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo – teismas pažymėjo, jog šiuo atveju taiko ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailestį), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, sutuoktinės sveikatos būklę (ji neįgali).
II.
Nesutikdama su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir skirti E. L. nuobaudą sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė ATPK 30¹ straipsnį, nes jo 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu E. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuris inter alia įtvirtina, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo neskirti asmeniui transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Taigi matyti, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, todėl šiuo atveju individualizuota nuobauda (transporto priemonės konfiskavimo neskyrimas to tinkamai nemotyvavus) negali būti laikoma teisėta. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų konkrečių aplinkybių kontekste nuspręsdamas transporto priemonės konfiskacijos netaikyti turėjo motyvuoti, kodėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies imperatyvi nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, o kilus abejonių dėl ja galimai varžomų teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą imtis priemonių šioms abejonėms šalinti.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje sprendžiant dėl konfiskavimo nuobaudos taikymo yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi tokios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai darytų įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko (ar jo teisėto naudotojo), teisėms, todėl toks asmuo turi būti informuojamas apie teismo posėdį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr.N444-4028/2008). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad transporto priemonės savininkas - V. L. - apie teismo posėdį buvo informuotas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 130² straipsnio sankcija nustato skirtingas nuobaudos rūšis asmenims, turintiems teisę vairuoti ir jos neturintiems. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog E. L. dar 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarimu skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, taigi jam pagal aptariamą straipsnį galima buvo skirti tik administracinį areštą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog Kauno rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme visų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė ir neįvertinto, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.