Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-635/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-02
Bylos Nr.
2-635/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
V. V., Z. S.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „JGK Statyba“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., B. K., G. S., A. K., L. B., J. G., V. B.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-635/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2, 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V. (V.) ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėjimo už ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „JGK Statyba“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aljos statyba“, M. V. , S. V. , B. Š. , V. R. (R.), B. K. , G. S. , A. K. , L. B. , J. G. , V. B. dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo (civ. b. Nr. 2-2713-560/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. V. (V.) ir Z. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „JGK Statyba“ ir prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalį, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose detalaus išplanavimo projektas; panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 511; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 2263-41; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01; pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 623; įpareigoti atsakovą UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavališkai statomus statinius, esančius Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtinto „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano Nr. 127, 128 ir 129 sklypuose, Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje.

Ieškovai taip pat prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies, t.y. 28 500 Lt, sumokėjimo, o likusios 609,90 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad už ieškinį reikia mokėti maksimalų žyminio mokesčio dydį. Ieškovai už ieškinį sumokėjo 890,10 Lt dydžio žyminį mokestį. V. V. yra bedarbis, o Z. S. per mėnesį gauna 664,64 Lt pajamas, todėl jie negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovų V. V. ir Z. S. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio bei dalies žyminio mokesčio atidėjimo netenkino ir nustatė ieškovams terminą iki 2009 m. balandžio 17 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai, pateikdami teismui ieškinį, turi pateikti įrodymus, įrodančius jų sunkią materialinę padėtį. Pasak teismo, Z. S. 2008 m. rugsėjo-gruodžio mėn. buvo išmokėta 2 240,83 Lt darbo užmokesčio, o V. V. yra bedarbis. Be šių pažymų ieškovai jokių įrodymų, patvirtinančių jų sunkią materialinę padėtį, teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad asmens turtinę padėtį patvirtina ne tik gaunamas darbo užmokestis, bet ir turimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, santaupos, laikomos ar laikytos banko įstaigose, tačiau įrodymų apie tokį turtą ir sąskaitas bankuose ieškovai teismui taip pat nepateikė. Teismas nurodė, kad, nuspręsdamas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo būtinumo, teismas įvertina jam jau pateiktus įrodymus, o nepakankant įrodymų – prašymo netenkina. Teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškovų turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (CPK 80 str. 1d. 1p., 82 str.). Teismas nurodė, kad yra ginčijami pakankamai seniai sudaryti administraciniai aktai bei valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl ieškovai turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo reiškiamų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, sumokėdami įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Atskiruoju skundu V. V. ir Z. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti jų prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, t.y. 28 500 Lt, sumokėjimo, o likusios dalies 609,90 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai pateikė teismui duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą. Kito registruotino turto ir santaupų bankuose jie neturi, todėl negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Sumokėta žyminio mokesčio dalis leidžia pasiekti žyminio mokesčio instituto prevencinę paskirtį. Ieškovų prašymas yra motyvuotas, jame remiamasi CPK nuostatomis bei teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis, civ. b. Nr. 2-328/2009). Sumokėtas 890,10 Lt dydžio žyminis mokestis viršija ieškovų per mėnesį gaunamas pajamas. Ieškovai nepiktnaudžiauja CPK 83 ir 84 straipsniuose numatytais institutais. Ieškovai negali sumokėti CPK numatyto maksimalaus žyminio mokesčio dydžio. Ieškovai nurodė, jog ketina per ilgesnį laiko tarpą iš savo gaunamų pajamų sutaupyti prašomą atidėti mokėti žyminio mokesčio dalį.

2. Teismas nepagrįstai žyminio mokesčio mokėjimą ir atidėjimą sieja su būsimu teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 83 straipsnio trečiąja dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieškovas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad negalima konstatuoti, kad ieškovų turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.

Teismas nurodė, jog ieškovai be pažymų apie tai, kad Z. S. 2008 m. rugsėjo-gruodžio mėn. buvo išmokėta 2 240,83 Lt darbo užmokesčio, o V. V. yra bedarbis, jokių įrodymų, patvirtinančių jų sunkią materialinę padėtį, teismui nepateikė. Tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Byloje yra duomenys apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų registro 2008 m. spalio 29 d. išrašu (b.l. 108-114), ieškovams priklauso po 1/8 dalį turto – gyvenamojo namo, kurio rinkos vertė yra 18 200 Lt, ir kitų mažos rinkos vertės ūkinių pastatų, lauko virtuvės, stoginės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys apie ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, apie ieškovės 2008 m. rugsėjo-gruodžio mėn. gautą darbo užmokestį bei duomenys, kad ieškovas buvo bedarbis, o ieškovai sumokėjo 890,10 Lt dydžio žyminį mokestį už paduotą ieškinį, teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylą pateiktus duomenis, pagrindo abejoti apeliantų teiginiais, kad jų turtinė padėtis yra bloga ir jie negali sumokėti viso už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nėra.

Apeliantams nurodžius, kad jie prašomą atidėti mokėti žyminio mokesčio dalį, t.y. 609,90 Lt, sukaups per ilgesnį laiką, prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies, kurią jie pajėgs per ilgesnį laiką sukaupti ir sumokėti, mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo tenkintinas, atsižvelgiant į jų sunkią turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimams svarbių šios bylos aplinkybių bei padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutarties dalis naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą.

Patenkinti ieškovų V. V. ir Z. S. prašymą ir atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies, t.y. 28 500 Lt, sumokėjimo, o likusios 609,90 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Teisėjai Audronė JarackaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis