Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-20-1131/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
eII-20-1131/2025
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00050-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Pažeidėjas
O. B.
Nukentėjusysis
A. T.
Kategorijos
  • 17.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-20-1131/2025Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00050-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.16; 22.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 28 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant G. G.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M. (nuotoliniu būdu),

administracinėn atsakomybėn patrauktam O. B. (nuotoliniu būdu),nukentėjusiajai A. T. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad O. B. pagal 2024 m. liepos 5 d. sudarytą transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartį, įsigijęs automobilį ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. liepos 12 d. nepateikė duomenų AB ,,Regitra“ apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo. Jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. B. skunde nurodė, kad su pažeidimu nesutinka – pardavėjas parašė automobilio blogą SDK kodą, todėl buvo atmestas jo priregistravimas Regitroje. Tik praėjus beveik mėnesiui po automobilio pirkimo buvo atsiųstas teisingas kodas. Kartu su skundu pateikė dokumentus iš Regitros dėl atmestos registracijos.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto O. B. skundą prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje yra pakankamai įrodymų O. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. Nors O. B. ir teigia, jog įvykdyti pareigos, nustatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negalėjo, nes 2024 m. liepos 5 d. sudarytoje transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje buvo klaidingai nurodytas pardavėjos savininko deklaravimo kodas (toliau – SDK), tačiau iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog po automobilio įsigijimo O. B. bandė AB „Regitra“ teikti duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į jį tik 2024 m. rugpjūčio 7 d. Be to, 2024 m. rugpjūčio 8 d. gavęs teisingą automobilio pardavėjos A. T. SDK, duomenis AB „Regitra“ apie įgytą nuosavybės teisę į automobilį pateikė tik 2024 m. gruodžio 1 d., kai, po nukentėjusiosios pareiškimo, jo atžvilgiu buvo pritaikyta valstybės prievartos priemonė – skundžiamu nutarimu paskirta bauda. Taigi šiuo atveju O. B. nurodytos aplinkybės dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų neįvykdymo neatleido jo nuo pareigos įgytą nuosavybės teisę į automobilį laiku deklaruoti AB „Regitra“, kaip ir nuo atsakomybės, nustatytos ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas D. M. palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir paaiškino, kad O. B. padarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus laiku pateikti duomenis apie įgytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) negyvena, gyvena užsienyje nuo (duomenys neskelbtini) m. tačiau ši aplinkybė niekaip neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti (duomenys neskelbtini) galiojančias teisės normas, kadangi ir sandoris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) ir pats jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Asmuo grįžta į (duomenys neskelbtini) čia tvarkosi Smart ID, sudarinėja civilinius sandorius, t. y. atlieka tam tikrus su civiline teise susijusius veiksmus, tai jis taip pat įgyja ir tam tikras pareigas. Šiuo atveju ta jo pareiga ir buvo laiku informuoti Regitrą apie įgytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) per 5 kalendorines dienas, o to asmuo ir nepadarė. Asmuo (duomenys neskelbtini) kartą veiksmų ėmėsi tik 2024 m. rugpjūčio 7 d., nors tą turėjo padaryti iki 2024 m. liepos 12 d. Liudytojas patvirtino, kad ne (duomenys neskelbtini) kartą kreipėsi į O. B., kada bus sutvarkytas šis klausimas, tai pat kreipėsi į Regitrą tam, kad praneštų ir susitvarkytų transporto priemonės įgijimo dokumentus, gautų gerą SDK kodą. Dėl O. B. pareigos nevykdymo, nukentėjusioji ir kreipėsi į policiją. O. B. automobilio įsigijimą deklaravo tiktai 2024 m. gruodžio 1 d., t. y. dar praėjus beveik (duomenys neskelbtini)mėnesiams nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d., kai jau gavo teisingą SDK kodą. Jei asmuo per įstatyme nustatytą terminą būtų bandęs perregistruoti automobilį, būtų pamatęs, kad negeras SDK kodas, tada būtų iš karto kreipęsis į liudytoją, kuris labai operatyviai gavo gerą SDK kodą, tai netgi per tas pačias (duomenys neskelbtini) kalendorines dienas būtų spėjęs viską sutvarkyti. Liudytojas patvirtino, kad kai 2024 m. rugpjūčio 7 d. O. B. kreipėsi į liudytoją, liudytojas jau kitą dieną, 2024 m. rugpjūčio 8 d., gavo naują teisingą SDK kodą, su kuriuo buvo galima atlikti įstatyme nustatytą pareigą, tačiau O. B. to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas O. B. su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad automobilį pirko (duomenys neskelbtini), ne iš pačios savininkės, bet iš kažkokio kito asmens, kuris jį pardavė, nes sutartis buvo sudaryta ne jos vardu. Automobilio savininkė nedalyvavo automobilio pardavime, jis bendravo su tuo kitu asmeniu – ir perkant automobilį, ir dėl mašinos perregistravimo, ir dėl SDK kodo. Automobilis buvo parduotas su blogu SDK kodu, todėl jo nebuvo galima priregistruoti, t. y. Regitra jo registraciją atmetė, nurodydama, kad blogas SDK kodas. Negalėjo perregistruoti automobilio ir patvirtinti gauto tikrojo SDK kodo, nes jis (O. B.) negyvena (duomenys neskelbtini), turėjo problemų su bankiniu prisijungimu Smart ID. Po to, kai jis susitvarkė bankinį prisijungimą Smart ID, tada jis su nauju SDK kodu patvirtino mašinos pirkimą. Neprisimena, kada automobilį pirko, bet buvo nurodęs visus pirkimus, pardavimus ir bandymus registruoti automobilį teismui pateiktame skunde ir jo prieduose. Automobilio pardavimo-pirkimo sutartis galėjo būti sudaryta 2024 m. liepos 5 d. 2024 m. rugpjūčio 7 d. jis bandė registruoti automobilį, tačiau 2024 m. rugpjūčio 8 d. gavo informaciją iš Regitros, kad registracija buvo atmesta. Gerą SDK kodą jam tikriausiai atsiuntė tas asmuo, kuris ir pardavė automobilį. 2024 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) antrą kartą jungėsi prie Regitros perrašyti automobilį nuosavybės teise, nes turėjo problemų su bankiniu prisijungimu Smart ID, keitėsi banko kortelę, nes galiojimo laikas buvo pasibaigęs, dėl to nieko negalėjo padaryti. Banko kortelė galiojo iki 2024 m. kažkurio mėnesio. Mėnesį galėtų patikslinti, bet neturi su savimi pasiėmęs senos kortelės, jei būtų žinojęs, būtų paėmęs. Mano, kad per (duomenys neskelbtini) dienų turi persiregistruoti automobilį, tačiau tiksliai nepasakys. Žino, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. negyvena, tai ir (duomenys neskelbtini) įstatymais nesidomi, neskuba tokiais dalykais rūpintis. Jo asmeninis gyvenimas – kada nori, tada tvarkosi, nepriklauso nuo nieko, kad jam reikėtų kažką pasidaryti, jis kada nori, tada pasidaro. Jam nereikia tos kortelės ir Smart ID, jis jų nenaudoja ir jam nereikia, kai prireikia, tada nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir pasidaro, ką reikia. Ne jo problema, kad buvo blogas SDK kodas išduotas. Jeigu būtų tvarkingas SDK kodas, gal ir nebūtų buvę bėdų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. T. paaiškino, kad O. B. mato (duomenys neskelbtini) kartą. Jam parduotas automobilis priklausė jos mirusiam vyrui, po to – jai, nes testamentu vyras paliko jai automobilį. Po vyro mirties ji Regitroje išsiėmė žalią pažymėjimą, kad jos sūnus galėtų su tuo transportu važiuoti, jos sūnus šitą automobilį padėjo jai ir parduoti. Jie namuose užsipildė sutartį dėl automobilio pardavimo, sūnus užpildė „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą ir tiesiog padėjo jai, kaip mamai, parduoti automobilį, nes ji tokių gebėjimų neturi ir nelabai susigaudo. Jos sūnus pagal skelbimą pardavė automobilį konkrečiai O. ir ji tikrai nežinojo, kad tas SDK kodas, kurį susitvarkė po vyro laidotuvių Regitroje, yra netinkantis pardavimui. Tada, kai buvo atmestas jos automobilio neteisingas SDK kodas, ji nuvažiavo į Regitrą ir sutvarkė duomenis. Jos sūnus tarpininkavo dėl SDK kodo – jis informavo pirkėją O., kad yra pakeistas SDK kodas, todėl neišeina susitvarkyti dokumentų ir tuo viskas, atrodo, ir baigėsi. Tačiau žiemą jai atėjo bauda iš kažkokios užsienio šalies (tiksliai nepamena), kad su šia transporto priemone yra padariusi kažkokį nusižengimą. Tada ji paskambino sūnui, ir sūnus vėl pradėjo domėtis šiuo reikalu, pamatė, kad tas automobilis vis dar neperregistruotas. Tada sūnaus paskambino Regitrai ir paklausė, ką tokiu atveju jiems dabar daryti, Regitroje jiems rekomendavo kreiptis į policiją, nes jie nieko padaryti negali. Tai užpildė prašymą ir informavo policiją dėl esamo nusižengimo. Tas žalias lapelis, kurį ji išsiėmė po laidotuvių iš Regitros, buvo laikinas ir prieš parduodant automobilį jai reikėjo jį iš naujo kitaip sutvarkyti. Šito ji nežinojo ir čia jos pagrindinė klaida, atsiprašo O., bet kai tik sužinojo, jie susitvarkė ir sūnus informavo O. apie tai. Po automobilio pardavimo jungėsi į sistemą pažiūrėti, ar yra perregistruotas automobilis, tai buvo gal liepos pabaiga ar rugpjūčio pradžia, tikslaus laiko nepasakys. Kai jie susitvarkė, sūnus nusiuntė pirkėjui (O.) ekrano nuotrauką.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. T. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo mama, su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu O. B. jokie santykiai jo nesieja. 2024 m. liepos 5 d. buvo pasirašyta automobilio pardavimo-pirkimo sutartimi ir parduotas automobilis, pirkėjas turėjo jį įregistruoti per (duomenys neskelbtini) dienas lyg ir, bet dėl kažkokių priežasčių jam tiksliai nepavyko to padaryti. Automobilio pardavimo metu nieko nekalbėjo su pirkėju O. B., apie tai per kiek laiko turi ji prisiregistruoti automobilį. Jis dalyvavo pardavime, pasirašė sutartį ir perdavė pirkėjui automobilį. Kelis kartus jis kalbėjo telefonu su pirkėju, bet pirkėjas taip ir neatliko automobilio perregistravimo. 2024 m. liepos 17 d. jis rašė pirkėjui žinutę, klausdamas, kada jis planuoja perregistruoti automobilį ir jis 2024 m. liepos 18 d. atrašė, kad padarys rytoj. 2024 m. rugpjūčio 7 d. pirkėjas trumpąja žinute atrašė, kad šiek tiek užtruko ir kad jam pavyko perregistruoti automobilį, nesakė, kad blogas SDK kodas. Tačiau tada jis (V. T.) Regitros sistemoje, norėdamas patvirtinti tą perregistravimą, pastebėjo, kad sistemoje kažkodėl nerodo automobilio perregistravimo. Tada jis susisiekė su Regitra ir jam pasakė, kad pirkėjas užpildė automobilio registravimą su blogu SDK kodu. Pasirodo, kad jie buvo pateikę blogą SDK kodą. 2024 m. rugpjūčio 8 d. jiems išdavė naują SDK kodą, su kuriuo pirkėjas O. B. turėjo dar kartą registruoti automobilį iš naujo. Kai gavo naują SDK kodą, iš karto, tą pačią dieną, 2024 m. rugpjūčio 8 d., jis (duomenys neskelbtini) kartus skambino pirkėjui, tačiau skambučiai nepavyko, tada jis parašė pirkėjui naują SDK kodą ir paprašė automobilį perregistruoti iš naujo. Pirkėjas atrašė, kad grįžęs namo tai padarys. Tada jo ir pirkėjo komunikacija ir baigėsi. Paskui jo mama gavo paštu, nepamena – lapkritį ar gruodį, iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčius už tą automobilį, ir tada suprato, kad jis vis dar yra neperregistruotas. Tada paskambino į Regitrą ir paprašė išregistruoti automobilį, bet jie pasakė, kad negali.

2024 m. liepos 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas O. B. iš pardavėjos A. T. įsigijo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1500 Eur.

Iš informacinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. deklaracija buvo atmesta.

Iš V. T. ir O. B. telefono žinučių matyti susirašinėjimas dėl automobilio registravimo (transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje nurodyta, kad O. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini); V. T. tel. Nr(duomenys neskelbtini)): V. T/: 2024 m. liepos 5 d. prašoma pranešti, kai bus registruojama Regitroje; O. B.: atsakoma, kad gerai; V. T.: 2024 m. liepos 17 d. vėl teiraujamasi, kada planuojama registruoti automobilį, O. B.: atsakoma, kad rytoj; O. B.: 2024 m. rugpjūčio 7 d. rašoma, kad deklaracija sutvarkyta.

Iš V. T. ir O. B. telefono žinučių matyti susirašinėjimas dėl SDK kodo: V. T.: 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašoma pateikti deklaraciją iš naujo su SDK kodu; O. B.: patvirtinama, kad namie padarys; V. T.: 2024 m. rugpjūčio 22 d. klausiama, ar pavyko tada pateikti.

Nukentėjusioji A. T. dėl pareigos deklaruoti transporto priemonės įgijimą nevykdymo kreipėsi į policiją 2024 m. spalio 12 d. Iš nukentėjusiosios parodymų protokolo matyti, kad ji pardavė automobilį prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius (2024 m. liepos 5 d.), tačiau niekaip nepavyksta susitarti su pirkėju, kad perregistruotų automobilį savo vardu. Kadangi automobilis yra naudojamas jos vardu, šią savaitę gavo mokesčius iš (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę.

Iš informacinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 1 d. pateikta įgijimo deklaracija.

Iš AB ,,Regitra“ rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad O. B., prisijungęs prie savitarnos skaitmeninių paslaugų portalo (duomenys neskelbtini) kartus teikė transporto priemonės ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją: 1) 2024 m. rugpjūčio 7 d., deklaracija atmesta, nes skiriasi nurodyto perleidėjo ir SDK savininko duomenys (deklaracijoje nurodytas perleidėjas A. T., o SDK kodas suteiktas R. T. vardu); 2) 2024 m. gruodžio 1 d., deklaracija priimta, tačiau nepatvirtinta, laukiama perleidėjo A. T. patvirtinimo.

Iš Gyventojų registro informacijos, gautos per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, matyti, kad O. B. išvykimą į užsienį ((duomenys neskelbtini)) deklaravo nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Transporto priemonė pardavimo-pirkimo sutartyje nurodyta, kad O. B. adresas; teikdamas duomenis AB ,,Regitra“ sistemoje save identifikavo kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per (duomenys neskelbtini) kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis (duomenys neskelbtini) arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per (duomenys neskelbtini) darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Institucijos nutarimu O. B. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. kad 2024 m. liepos 5 d. įsigijęs automobilį, per 5 darbo dienas nepateikė duomenų AB ,,Regitra“ apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad O. B kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą 431 straipsnio 1 dalyje, įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu – pačio O. B. paaiškinimais, nukentėjusiosios A. T., liudytojo V. T. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Vien tai, kad Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja O. B. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu O. B. laikėsi pozicijos, kad duomenų apie įgytą nuosavybės teisę į automobilį laiku AB ,,Regitra“ nepateikė dėl automobilio pardavėjo kaltės – blogai nurodyto SDK kodo, kurį reikalinga nurodyti AB ,,Regitra“ sistemoje. Ginčo byloje, jog pardavėjas pirkėjui O. B. nurodė blogą SDK kodą, nėra.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. B, transporto priemonę iš nukentėjusiosios A. T. įgijo 2024 m. liepos 5 d., taigi, jis turėjo įstatyme nustatytą pareigą per 5 darbo dienas, t. y. iki 2024 m. liepos 12 d. įskaitytinai, pateikti šiuos duomenis AB ,,Regitra“. Tačiau O. B. po automobilio įsigijimo pirmą kartą duomenis AB ,,Regitra“ teikė tik 2024 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo automobilio įsigijimo ir beveik mėnesiui nuo tada, kai turėjo pareigą pateikti duomenis AB ,,Regitra“. Automobilio pardavimo-pirkimo dieną nukentėjusiosios sūnus sms žinute O. B. paprašė jį informuoti, kai jis registruos automobilį AB ,,Regitra“, į ką O. B. atsakė, kad gerai. Praėjus kiek laiko, 2024 m. liepos 17 d., nukentėjusiosios sūnus sms žinute vėl teiravosi O. B., kada jis registruos automobilį, O. B., pažadėjo tai padaryti rytoj. Tačiau O. B. kitą dieną to nepadarė ir tik praėjus (duomenys neskelbtini) savaitėms, t. y. 2024 m. rugpjūčio 7 d., O. B. sms žinute V. T. parašė, kad deklaracija sutvarkyta. 2024 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiosios sūnus pats susisiekė su O. B., prašydamas pateikti deklaraciją iš naujo ir būtent nukentėjusiosios sūnus informavo O. B., kad jis pateikė O. B. blogą SDK kodą, dėl ko jo (O. B.) 2024 m. rugpjūčio 7 d. duomenų pateikimas AB ,,Regitra“ buvo nesėkmingas ir atmestas. O. B. patvirtino, kad iš naujo tai padarys, tačiau to nepadarė ir nukentėjusiosios sūnus vėl 2024 m. rugpjūčio 22 d. O. B. sms žinute teiravosi, ar jis pateikė deklaraciją. Po to O. B. (duomenys neskelbtini) kartą AB ,,Regitra“ teikė duomenis tik praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) mėnesiams. Kadangi O. B. po 2024 m. rugpjūčio 22 d. savo pareigos nevykdė, o nukentėjusioji pradėjo gauti pranešimus iš užsienio valstybių apie su parduota transporto priemone susijusius mokesčius/padarytus pažeidimus, ji kreipėsi į policiją, pranešdama apie O. B. daromą pažeidimą.

Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iniciatyva ir priminimai pranešti duomenis AB ,,Regitra“ apie įgytą nuosavybės teisę į automobilį iš esmės visada buvo iš nukentėjusiosios sūnaus pusės, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. B. jam nuolat žadėdavo, kad tai netrukus padarys, tačiau savo pažado tai padaryti netrukus taip ir nepildydavo. Be to, apie neteisingą SDK kodą nukentėjusiosios sūnui pranešė ne pats O. B., bet priešingai – nukentėjusiosios sūnus, kuris norėdamas patvirtinti automobilio nuosavybės teisės perėjimą e-sistemoje, pamatė, kad to mamos vardu negali padaryti, nes blogas SDK kodas. Susiklosčius tokiai situacijai nukentėjusioji ir jos sūnus ėmėsi aktyvių veiksmų ir praėjus dienai, kai sužinojo apie blogą SDK kodą, kitą dieną gavo naują – tinkamą – SDK kodą, kurį tą pačią dieną išsiuntė O. B. su prašymu iš naujo perduoti duomenis su teisingu SDK kodu AB ,,Regitra“. Nors O. B. teisme teigė, kad duomenų AB ,,Regitra“ laiku perduoti negalėjo, nes turėjo problemų dėl pasibaigusios kortelės ir Smart ID, tačiau apie šias problemas jis nė karto neinformavo nei AB ,,Regitra“, nei nukentėjusiosios sūnaus, nesikooperavo, priešingai, buvo pasyvus ir vis žadėdavo tai padaryti netrukus. O. B. ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini), tai ir (duomenys neskelbtini) įstatymais nesidomi, neskuba tokiais dalykais rūpintis, tai jo asmeninis gyvenimas – kada nori, tada tvarkosi, nepriklauso nuo nieko, kad jam reikėtų kažką pasidaryti, ne jo problema, kad buvo blogas SDK kodas išduotas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar O. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo metu SDK kodas buvo pateiktas tinkamas/netinkamas, jis per įstatyme nustatytą 5 darbo dienų terminą net nesikreipė ir nesijungė į AB ,,Regitra“ e-sistemą. O. B. teismo posėdžio metu teigė, kad jis jokio ryšio su (duomenys neskelbtini) neturi, todėl jam ir neįdomūs (duomenys neskelbtini) įstatymai, nors patvirtino, kad žino, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad O. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, automobilio įsigijimo sandoris buvo atliktas (duomenys neskelbtini), automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje jis savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o išvykimą į užsienį deklaravo tik nuo 2024 m. gruodžio 1 d., ir šios aplinkybės patvirtina, kad jis atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus subjekto kriterijus, kuriam taikomas reikalavimas apie įgytą nuosavybės teisę į transporto priemonę pranešti AB ,,Regitra“. Iš byloje esančių duomenų (AN registro išrašo apie asmenį) matyti ir tai, kad O. B. jau kartą ((duomenys neskelbtini) m.) administracine tvarka yra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, todėl turėjo žinoti/domėtis, per kiek laiko privalo pateikti duomenis AB ,,Regitra“. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji su sūnumi itin operatyviai, per (duomenys neskelbtini) dieną, išsprendė susidariusią situaciją dėl pateikto pirkėjui blogo SDK kodo ir į policiją dėl susidariusios situacijos kreipėsi ne iš karto po automobilio pardavimo; jos sūnus dar ne kartą bandė su O. B. susisiekti, prašydamas perregistruoti automobilį, klausdamas, kokia situacija, tačiau O. B. savo pažadų nepildydavo, tokio savo elgesio priežasčių ar problemų, kodėl negali to padaryti, nenurodė, ir nukentėjusioji su sūnumi, tik praėjus keliems mėnesiams po automobilio pardavimo ir kai pradėjo gauti savo vardu pranešimus apie su parduota transporto priemone susijusius mokesčius/pažeidimus, dėl susidariusios situacijos kreipėsi į policiją. Toks O. B. elgesys neatitinka bonus pater familias (protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus) elgesio standarto. Protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad O. B., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, atitikdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto subjekto, kuriam kyla pareiga pranešti duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į transporto priemonę per įstatyme nustatytą terminą, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o to nepadaręs turi prisiimti savo tokių veiksmų atitinkamas teisines pasekmes. Dėl tokio savo teisės aktus pažeidžiančio elgesio, nukentėjusioji buvo priversta patirti tam tikrus nepatogumus, turėjo kreiptis į policiją, nes geruoju susidariusios situacijos nepavyko išspręsti, rašyti pranešimą policijai, dalyvauti su tuo susijusiuose tiek ikiteisminiame, tiek teisminiame procesuose ir pan.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. B., turėdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, 2024 m. liepos 5 d. įsigijęs automobilį, per (duomenys neskelbtini) darbo dienas pateikti duomenis AB ,,Regitra“, to nepadarė. Dėl to O. B. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Institucijos nutarimu O. B. paskirta minimalaus dydžio nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau administracine tvarka baustas, taip pat ir už analogiško nusižengimo padarymą (bauda sumokėta).

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, O. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo ir palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas (duomenys neskelbtini)apygardos teismui per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus (duomenys neskelbtini).

Teisėja Asta Benetytė