- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2-24660-964/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19648-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- A. K., BUAB „Vikanda“
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Lina Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės BUAB „Vikanda“ atstovui bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vadovui Evaldui Kupriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. netiesioginį ieškinį atsakovėms BUAB „Vikanda“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, ir A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o netenkinus ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, priteisti iš atsakovės A. K. 28 962 Eur žalos atlyginimą bei priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovės UAB „Anreka“ naudai 3 235,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 28 962 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės A. K., panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistu.
Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, ieškovas pateikė patikslintą (netiesioginį) ieškinį atsakovams BUAB „Vikanda“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, ir A. K. dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti BUAB „Vikanda“ naudai iš atsakovės A. K. 28 962,00 Eur žalos atlyginimą, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-05-26 UAB „Vikanda“ ir N. D. sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo ateityje sudaryti buto, esančio statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, ieškovui už butą sumokant 100 000 Lt, t.y. 80 000 Lt sumokėti iki 2014-05-27 ir 20 000 Lt iki 2014-08-18. Remiantis sutarties 3 punktu atsakovė UAB „Vikanda“ patvirtino savo nuosavybės teisę į statomą butą. Ieškovas tinkamai ir laiku atsiskaitė su atsakove, tačiau UAB „Vikanda“ nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, nei viena iš šalių nesiėmė jokių veiksmų sutarties 9-13 punktų pagrindais nutraukti sutartį. Ieškovas tikėjosi vėliau nei sutarties 7 punkte nustatytu terminu sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nuolat kreipdavosi į atsakovę dėl pagrindinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tai padaryti atsakovė UAB „Vikanda“ nuolat delsė, teigdama, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nėra perduotas ekploatacijai, todėl pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta tik po statybos užbaigimo akto įregistravimo viešajame registre. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui valdyti faktiškai perduotas (perduoti patalpų raktai) 2015 metų liepos mėnesį, tačiau jo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta atsakovei teigiant, kad dar neįregistruotas statybos užbaigimas. Ieškovas, pagrįstai įtardamas, kad atsakovė UAB „Vikanda“ neteisėtai delsia sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, apie 2016 metų balandžio mėnesį pats kreipėsi į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą, kur sužinojo, kad remiantis 2015-11-20 statybos užbaigimo aktu nuo 2016-03-08 buvo įregistruota UAB „Anreka“ nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui pabandžius susisiekti su atsakovo UAB „Vikanda“ atstovais, jokio atsakymo nebuvo sulaukta, todėl ieškovas nuvyko į UAB „Anreka“ buveinę, kur jam buvo paaiškinta, kad atsakovė UAB „Vikanda“ neva iki galo darbų objekte (duomenys neskelbtini), neatliko, todėl nuosavybės teisė buvo įregistruota būtent UAB „Anreka“ vardu, o atsakovė UAB „Vikanda“ nuosavybės teisės į minėtą butą niekada neturėjo. Sutarties sudarymo metu t.y. 2014-05-26, įmonės UAB „Vikanda“ direktorė ir vienintelė akcininkė buvo atsakovė A. K., kuri sudarė ir 2014-08-07 statybos sutartį su įmone UAB „Anreka“ bei prisiėmė šia sutartimi nustatytus įsipareigojimus, o ieškovui nurodė iš esmės tikrovės neatitinkantį UAB „Vikanda“ patvirtinimą, kad minėtas butas įmonei priklauso pagal statybos sutartį. Atsakovė A. K. neįvertino UAB „Vikanda“ realių galimybių įvykdyti sutartis, naudojo iš ieškovo gautas pinigines lėšas ne pagal jų tikslinę paskirtį, o įmonės veikloje ir pan., dėl ko neįvykdė 2014-05-26 sutarties ieškovo atžvilgiu ir neperdavė jam nuosavybės teise buto (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu padarė ieškovui 100 000 Lt (28 962 Eur) žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, pateikęs patikslintą (netiesioginį) ieškinį, pakeitė ieškinio dalyką., tačiau pareiškimo, kaip tai numato CPK 141 str., nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad teismas buvo išdavęs leidimą ieškovo atstovui susipažinti su BUAB “Vikanda“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, ko pasekoje, pastarasis jam suteiktą teisę įgyvendino, tačiau nepateikė jokių duomenų į bylą apie neva ieškovo pinigų netinkamą panaudojimą, vadinasi, nematė jokių neva netinkamą pinigų panaudojimą patvirtinančių duomenų. UAB “Vikanda” buvo susitarusi su UAB “Anreka” už atliktus statybos rangos darbus atsiskaityti natūra – butais/patalpomis, kurie bus pastatyti objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė bus lygiavertė UAB “Vikanda” atliktų statybos rangos darbų kainai. Buvo sudarytos preliminariosios sutartys dėl butų pirkimo – pardavimo su ieškovu ir kitais fiziniais asmenimis. Pinigai, kurie buvo gauti įmonės veikloje, tame tarpe ir iš ieškovo, buvo panaudoti įmonės veikloje, patalpa buvo pastatyta. Sudarant preliminariąją sutartį su ieškovu N. D. dėl patalpos pirkimo – pardavimo, UAB “Vikanda” ir UAB “Anreka” jau buvo susitarusios dėl patalpos perleidimo UAB “Vikanda” nuosavybėn bei atitinkamai statybos sutarties sudarymo, todėl sudarant preliminariąją sutartį su ieškovu jam buvo pateikta iš esmės teisinga ir tikra informacija apie tai, kad patalpa UAB “Vikanda” priklauso pagal statybos sutartį. Vien tai, kad statybos sutartis, kurios pagrindu kilo UAB “Vikanda” teisės į patalpą, buvo pasirašytinai įforminta vėliau nei preliminarioji sutartis, negali būti vertinama, kaip aplinkybė, sąlygojusi žalos atsiradimą ieškovui. Juo labiau ji neįrodo atsakovės A. K. veiksmų neteisėtumo, nes nepaisant to, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu statybos sutartis dar pasirašyta nebuvo, ji buvo pasirašyta vėliau, t.y. UAB “Vikanda” realiai įgijo ir turėjo teises į patalpą. Taigi statybos sutarties pasirašymas po preliminariosios sutarties pasirašymo neturėjo jokios įtakos ieškovo teisėms ir interesams, niekaip ieškovo teisių neapribojo ir neapsunkino. Net tuo atveju, jei statybos sutartis būtų sudaryta iki preliminariosios sutarties sudarymo, faktinė bei teisinė situacija dėl UAB “Vikanda” ir ieškovo N. D. teisių į patalpą niekaip nepasikeistų, t.y. nei UAB “Vikanda”, nei ieškovas N. D. nebūtų įgijęs daugiau ar mažiau teisių į patalpą. Atsakovė A. K. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų veikusi tyčia ar ypač neatsargiai, turėdama tikslą sukelti žalą ieškovui N. D.. Nei statybos sutartis, nei preliminarioji sutartis nebuvo sudarytos siekiant sukelti žalą įmonei ar ieškovui N. D., juolab iš anksto numatant jos atsiradimą. Pats ieškovas pripažino, kad patalpa jam buvo faktiškai perduota valdyti, kas taip pat patvirtina, jog atsakovė A. K. neturėjo tikslo ieškovą apgauti, o nesant tyčios ar didelio neatsargumo atsakovės A. K. veiksmuose, civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu yra negalimas. Ginčą dėl ieškovo nuosavybės teisių į Patalpą lėmė ne UAB “Vikanda” finansinių įsipareigojimų vykdymas, o tarp UAB “Vikanda” ir UAB “Anreka” susiklosčiusių teisinių santykių bei Statybos sutarties, kurios pagrindu UAB “Vikanda” turėjo įgyti nuosavybės teisę į ginčo patalpą, specifiškumas. Atsakovės A. K., kaip UAB “Vikanda” vadovės, veiksmuose nematyti ūkinės komercinės rizikos akivaizdaus peržengimo, aiškaus aplaidumo ar kitokio pobūdžio esminio neapdairumo verslo sprendimų rizikos vertinimo cikle.
Atsakovė BUAB „Vikanda“ atsiliepime į ieškinį prašė palikti jį nenagrinėtą, nes ieškinys pateiktas nesilaikant proceso įstatymo keliamų reikalavimų. Ieškovas patikslintą (netiesioginį) ieškinį pateikė bylos nagrinėjimo metu, todėl, remiantis CPK 141 str. 1 d., teismui turėjo būti pateiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, tačiau toks pareiškimas teismui nebuvo pateiktas. Pateiktame patikslintame ieškinyje nėra nurodyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų būtinumą būtent šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje pakeisti ieškinio pagrindą ir kodėl tai nebuvo padaryta iki bylos nagrinėjimo pradžios. Kartu su pareikštu patikslintu ieškiniu nebuvo pridėtas priešingos šalies atsakovės A. K. ir atsakovo BUAB „Vikanda“ sutikimas keisti ieškinio pagrindą (ieškovas nesikreipė į atsakovą UAB „Vikanda“ dėl sutikimo keisti ieškinio pagrindą), patikslinto ieškinio pateikimas praėjus daugiau nei dviems metams nuo bylos iškėlimo teisme gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Be kita ko, ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį, atsakovo BUAB „Vikanda“ procesinė padėtis byloje tapo neaiški, t.y. nors patikslintu ieškiniu prašoma iš atsakovės A. K. priteisti žalos atlyginimą BUAB „Vikanda“ naudai, tačiau neprašoma BUAB „Vikanda“ iš atsakovo pakeisti į ieškovą ar trečiąjį asmenį.
Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės BUAB „Vikanda“ atstovas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vadovas Evaldas Kuprius nurodė, kad pradinė UAB „Vikanda“ veikla, po bendrovės įsteigimo (bendrovė įsteigta 2011 m.), buvo tekstilės gaminių gamyba ir drabužių siuvimo paslaugos ( VĮ „Registrų centras“ UAB „Vikanda“ išrašas yra byloje). 2014 metais įmonė plėtė statybų paslaugų veiklą, o siuvimo paslaugų veiklą nutraukė. Siuvimo veikla galutinai baigta 2014-11-26, t.y. įmonėje dirbusios siuvėjos iš darbo buvo atleistos 2014-11-26, o įmonės direktorė A. K. buvo atleista 2014-11-27. Dėl šios priežasties, BUAB „Vikanda“ kasoje matyti, jog tam tikru laikotarpiu buvo pirktos siuvimo priemonės (kurių bendra suma siekia 1‘000 Lt) bei atleidžiamoms darbuotojoms (siuvėjoms) išmokamas darbo užmokestis (bendra darbo užmokesčio suma išmokėta siuvėjoms 4‘107,44 Lt). Iš kasos išlaidų orderių (duomenys neskelbtini) priedelių – išmokėjimo žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-05-25 iki 2014-06-30 ir nuo 2014-09-26 iki 2014-10-31 BUAB „Vikanda“ darbuotojams (tiek atleidžiamoms siuvėjoms, tiek administracijos darbuotojams, tiek statybininkams ir sargams) buvo išmokėta bendra 115‘080,82 Lt darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų suma. Remiantis BUAB „Vikanda“ atskaitingų asmenų apskaitos dokumentais įmonėje smulkioms kuro, satybinių prekių išlaidoms finansuoti buvo mokami avansai atskaitingiems asmenims. Mokėjimai atskaitingiems asmenims ir jų atliktos išlaidos buvo apskaitomi kiekvieno mėnesio kiekvieno konkretaus atskaitingo asmens avanso apyskaitose. Iš minėtų avanso apyskaitų matyti, kad atskaitingi asmenys avansus naudojo kuro ir smulkių statybinių medžiagų pirkimo išlaidoms kompensuoti, išlaidų sąskaitų nepateikimo ar avansų panaudojimo ne įmonės reikmėms nenustatyta. Taigi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 100‘000 Lt suma gauta iš N. D. už patalpas esančias (duomenys neskelbtini), galėjo būti A. K. išvaistyta ar pasisavinta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo N. D. atstovas advokatas Kęstutis Jokimas ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovas 2016 m. balandį sužinojo, kad butas priklauso UAB „Anreka“. Pateikdamas netiesioginį ieškinį, jis pareiškė ne naują ieškinį, o kildinamą iš 2017-05-17 ieškinio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad turi būti reiškiamas ieškinys atskiroje byloje ir šioje byloje ieškinio pilnai neatmetė, grąžino nagrinėti bylą dalyje dėl žalos, netiesioginis ieškinys yra pirminio ieškinio tąsa. Todėl mano, kad senaties termino nepraleido. Bankroto byla UAB „Vikanda“ iškelta 2016-08-24, netiesioginis ieškinys pareikštas 2019 m. rugsėjį, t.y. vos keliomis dienomis daugiau nei trys metai, ieškovas aktyviai gina savo pažeistas teises nuo 2017 m., todėl jei būtų pagrindo laikyti, kad senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti. Pažymėjo, kad atsakovė A. K., nurodydama, kad ginčo butas priklauso UAB „Vikanda“, pateikė melagingą informaciją. Įmonėje „Vikanda“ labai daug sandorių buvo vykdoma grynaisiais pinigais. Nėra duomenų, kam buvo panaudoti iš ieškovo gauti 100 000 Lt, ar jie išleisti pagal tiesioginę paskirtį, ar panaudoti ginčo buto, ar bent jau namo, esančios (duomenys neskelbtini), statybai. Kasos išlaidų orderiai nepaaiškina, ar buvo bent iš dalies atsiskaityta su UAB „Anreka“. UAB „Vikanda“ neįvykdė įsipareigojimo UAB „Anreka“ sumokėti konkrečią sumą konkrečiu laikotarpiu, įsigyti butą ir jį perduoti ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovas pora dienų vėlavo sumokėti nedidelę (10 000 Eur) dalį UAB „Vikanda“ reikšmės neturi,
Teismo posėdžio metu atsakovės A. K. atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonės veikla buvo organizuota taip, kad atsiskaitymas vyko tarpusavio įskaitymo aktais. Bankroto administratoriaus ataskaita patvirtina, kad visi pinigai, kurie buvo panaudoti, buvo panaudoti įmonės veikloje. Iš ieškovo gauti 100 000 Lt panaudoti įmonės einamajai veiklai, t.y. rangos sutarties su UAB „Romantalis“ vykdymui. Įmonėje nebuvo konkretizuojamas pinigų panaudojimas pagal kiekvieną pajamų orderį. 2014-08-07 sudaryta statybos sutartis, po to net keli užskaitos aktai. UAB „Vikanda“ mokėjo už darbus, medžiagas, mokėjo mokesčius. Sudarius sutartį su ieškovu, nebuvo pagrindo manyti, kad sutartis nebus įvykdyta, jokios tyčios nesudaryti pagrindinės sutarties nebuvo, kasoje buvo pinigų, žala atsakovei UAB „Vikanda“ nepadaryta. UAB „Vikanda“ neįvykdė sutarties dėl jai skirtos baudos vėluojant atlikti darbus, kuri iš esmės atitiko ieškovo sumokėtą sumą. UAB „Vikanda“ sutarties su UAB „Anreka“ 4.1. p. buvo nurodyta 100 000 Lt iki 2014-10-27 pervesti į statytojo sąskaitą. 2015-11-20 statyba buvo baigta, bet pinigai nepervesti. Buvo atsiskaitoma tarpusavio užskaitos aktais, todėl šalys šią sąlygą vertino kaip alternatyvią. UAB „Anreka“ nereiškė pretenzijų dėl atsiskaitymo ne grynais pinigais, o užskaitomis. Į bylą pateikti įrodymai (kasos išlaidų orderiai) rodo pinigų panaudojimą veiklai bendrai, t.y. galimai ir kito namo statybai. Atsakovės atstovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes iš paties Ieškovo dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad jau 2014 metais ieškovas sužinojo apie teisių pažeidimą (kai nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis), tačiau ieškinį pareiškė praleidęs trijų metų terminą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės BUAB „Vikanda“ atstovas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vadovas Evaldas Kuprius su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo gautus pinigus įmonė panaudojo atsiskaitydama už medžiagas, darbus, mokėdama darbo užmokestį, t.y. jas visas panaudojo įmonės veikloje (pinigų nepasisavino). Nėra galimybės nustatyti, kur konkrečiai panaudoti iš ieškovo gauti pinigai (transporto priemonių važtaraščiuose nuvežimo adresų nėra), tik iš įmonės dokumentų aišku, kad gautų pinigų panaudojimo atsiskaitymams metu žala jai padaryta nebuvo. Pagal šią sutartį atsakovė UAB „Vikanda“ UAB „Anreka“ pinigų nesumokėjo. Galimybės mokėti buvo, bet ieškovas neragino, o atsakovė neskubėjo. Vertinant sistemiškai, sutarties su ieškovu neįvykdymą nulėmė pakilusi savikaina, bauda atsakovei, nesąžiningas kitų užsakovų elgesys. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas buto rezervacijos metu jau vaikščiojo po patalpas. Taigi pagrindas mokėti pinigus jau buvo (buvo pastatytos sienos, įrengti laiptai). Ieškovas turėjo patalpų raktus, jomis naudojosi. Lėšų trūkumas atsiskaityti su UAB „Anreka“ buvo nulemtas ne atsakovės A. K., o jos vyro V. K. veiksmų. Prašė ieškinį atmesti, priteisti BUAB „Vikanda“ iš ieškovo 500 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Netiesioginis ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
CPK 141 str. 1 d. numato, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš šios normos turinio darytina išvada, kad pareiškimo pateikimas keičiant ieškinio pagrindą ar dalyką reikalingas paaiškinti tokio veiksmo priežastis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, pirminiu ieškiniu prašęs priteisti jam iš atsakovės A. K. 28 962 Eur žalos atlyginimo, netiesioginiu ieškiniu tokį patį reikalavimą pareiškė BUAB „Vikanda“ naudai. Šis ieškinys pareikštas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, tačiau nulemtas ne tiek paties ieškovo valios, kiek Vilniaus apygardos teismo išaiškinimo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje dėl ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Vikanda“ interesais, reikalaujant jai priteisti žalą, padarytą atsakovės A. K. kaip UAB „Vikanda“ direktorės ir vienintelės akcininkės (apeliacinės instancijos teismas bylą dalyje dėl žalos priteisimo grąžino nagrinėti iš naujo), bei atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo nustatytą terminą tokiam ieškiniui pareikšti. Darytina išvada, kad pareiškimo pateikimas prie netiesioginio ieškinio ir tokio ieškinio pateikimo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje priežasčių aiškinimas šiuo atveju netikslingas, nes suprantamas iš apeliacinės instancijos teismo išaiškinimo bei pirmosios instancijos teismo įpareigojimo. Taigi pagrindo laikyti, kad ieškovas neįgyvendino CPK 141 str. 1 d. numatytų įpareigojimų, ir dėl to tenkinti atsakovų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nenustatyta.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį, nagrinėjamu atveju, reikalauja taikyti atsakovė A. K..
Ieškovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 m. balandį, kuomet gavo informaciją, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Anreka“. Bylos duomenys patvirtina, kad nors pagrindinė sutartis su atsakove UAB „Vikanda“ turėjo būti sudaryta iki 2014-08-18, tačiau pasirašyta nebuvo, faktiškai ieškovui 2015 m. buvo perduoti patalpų raktai, jis jomis naudojosi ir vis tikėjosi sudaryti pagrindinę sutartį. Aplinkybę, kad jos sudaryti su UAB „Vikanda“ negalės, suprato tik 2016 m. balandį, gavęs VĮ Registrų centro informaciją apie buto priklausymą UAB „Anreka“, todėl laikytina, kad tik nuo šio momento sužinojo apie savo teisių pažeidimą, vadinasi, nuo 2016 m. balandžio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškinį ieškovas pareiškė 2017-05-16 (el.b.t.1, l. 1-9), t.y. nepraleidęs senaties termino (net jei terminas būtų skaičiuojamas nuo 2014-08-18, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, jis vis vien nebūtų praleistas). Aplinkybė, kad ieškovas 2019-09-03 pareiškė patikslintą (netiesioginį) ieškinį, niekaip nesusijusi su jo pasyvumu ginant savo teises dėl žalos atlyginimo, o nulemta teisinio išaiškinimo apeliacinės instancijos teisme apie teisę pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais, kuria jis ir pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas yra skirtas skatinti šalį ginti savo teisę, o ieškovas šiuo atveju buvo aktyvus ir nuo 2017 m. gegužės gynė savo teises, nėra jokio pagrindo laikyti, kad jis praleido senaties terminą, ir jį taikyti.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. UAB „Vikanda“, atstovaujama atsakovės A. K., sudarė su ieškovu N. D. preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2014-08-18 sudaryti pagrindinę sutartį, o ieškovas iki 2014-08-18 dalimis sumokėti 100 000 Lt patalpų kainą (el.b.t.1, l. 10-11). Ieškovas sumokėjo UAB „Vikanda“ visą sutartą kainą (el.b.t.1, l. 12-21), paskutinį 3 000 Lt mokėjimą atlikęs 2014-10-17 (el.b.t.1, l. 12). Pagrindinė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta nebuvo. Statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 2015-11-20 (el.b.t.1, l. 26-27) ir šio akto pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotas UAB „Anreka“ vardu (el.b.t.1, l. 33-34). Visą laikotarpį nuo preliminarios sutarties pasirašymo iki termino, kada turėjo būti pasirašyta pagrindinė patalpų pirkimo - pardavimo sutartis, UAB „Vikanda“ vadovavo atsakovė A. K., buvusi ir vienintelė šios įmonės akcininke (el.b.t.1, l. 35-37). Ji, pasirašydama su ieškovu preliminarią buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, patvirtino, kad šis butas priklauso UAB „Vikanda“ pagal statybos sutartį, kuri faktiškai buvo sudaryta 2014-08-07 su UAB „Anreka“, pastarajai įmonei įsipareigojus pastatyti ginčo patalpą iki 2015 m. gegužės, o UAB „Vikanda“ sumokėti už ją 115 000 Lt iki 2014-10-15 (el.b.t.1, l. 22-25). Pinigai už ginčo patalpą, gauti iš ieškovo, pervesti UAB „Anreka“ nebuvo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vikanda“ iškelta bankroto byla (el.b.t.1, l. 64-66), joje 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas ieškovo, kaip trečios eilės kreditoriaus, 30 410 Eur finansinis reikalavimas.
Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. birželio 13 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 28 962 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės A. K., ir bylą šioje dalyje perdavęs nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nurodė, kad byloje turi būti nustatyta aplinkybė, kam buvo panaudotos gautos iš ieškovo sumos, ar toks panaudojimas pateisinamas bendrovės veiklos vykdymu, ar lėšų nepagrįstas naudojimas kitiems, nei jos buvo gautos tikslams, padarė žalą bendrovei ir kartu ieškovui. Jei ieškovo sumokėtos pagal preliminarią sutartį sumos buvo panaudotos ne ginčo patalpų įsigijimui, bet kitiems tikslams, ta aplinkybė būtų pagrindu vertinti atsakovės veiksmą kaip nesąžiningą.
Taigi sprendžiant dėl atsakovės veiksmų kaip pagrindo žalai priteisti, būtina nustatyti iš ieškovo gautų pinigų panaudojimo paskirtį, nes būtent su šia aplinkybė apeliacinės instancijos teismas siejo galimą atsakovės nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, kad remdamasis atsakovės A. K. nurodymu sutartyje, jog UAB “Vikanda” įsipareigoja parduoti butą, kurios statytoju buvo kita bendrovė, t.y. įsipareigojo parduoti bendrovei nepriklausantį butą, apeliacinės instancijos teismas ne pripažino atsakovės elgesį kaip nesąžiningą, o jį tokį preziumavo, išaiškindamas, jog siekdama paneigti nesąžiningumo prezumpciją, atsakovė turi teikti įrodymus, kad jos elgesio pripažinti nesąžiningu nėra pagrindo. Taigi atsakovė, siekdama paneigti jos veiksmų nesąžiningumo prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, kad iš ieškovo gautus pinigus panaudojo ginčo patalpų įsigijimui, įmonės veikloje.
UAB „Anreka“ išduoto statybos leidimo pagrindu buvo pastatytas daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Statybos darbų atlikimui statytojas pasitelkė rangovą UAB „Romantalis“, o pastaroji bendrovė, kaip generalinis rangovas, sudarė subrangos sutartis su UAB „Vikanda“ konkretiems statybos darbams atlikti minėtame objekte (el. b. t. 3, l.34-80). Tiek UAB „Anreka“ su UAB „Romantalis“, tiek UAB „Romantalis“ su UAB „Vikanda“ sulygo, jog už atliekamus statybos darbus gali būti atsiskaitoma natūra, pastatytais butais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Vikanda“, savo vykdomai veiklai finansuoti ir apyvartinėms lėšoms pildyti sudarinėjo su potencialiais butų pirkėjais preliminariąsias butų pirkimo sutartis, kuriose sulygdavo dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, o pastarieji asmenys sumokėdavo avansus, kurie buvo panaudojami statybos darbams atlikti. Sudarius preliminarią konkretaus buto sutartį UAB „Vikanda“ sudarydavo tokio buto statybos sutartį su UAB „Anreka“, kurioje buvo susitariama, jog statytojas UAB „Anreka“ perleis UAB „Vikanda“ minėtą butą už konkrečią sulygtą buto kainą, kuri bus sumokėta iki konkrečios datos pasirašant užskaitos aktą. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog realiai UAB „Vikanda“ nė vieno buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis neįgijo, atlikusi statybos darbų, kurių vertė atitiko tam tikrą iš statytojo pagal statybų sutartis užsakytų (rezervuotų) butų skaičių, buvo pasirašomi užskaitos aktai (tarp trijų bendrovių: UAB „Romantalis“, UAB „Anreka“, UAB „Vikanda“) ir teisės į uždirbtus butus buvo perleidžiamos preliminarias butų pirkimo pardavimo sutartis sudariusiems asmenims, t. y. potencialių butų pirkėjų sudarytos preliminarios butų pirkimo sutartys su UAB „Vikanda“ buvo nutraukiamos, o jas pasirašę asmenys sudarydavo statybų sutartis su statytoju – UAB „Anreka“ (UAB „Vikanda“ perleisdavo jiems savo teises pagal Statybos sutartis).
Statybos sutartį dėl ginčo patalpų UAB „Vikanda“ ir UAB „Anreka“ sudarė 2014 m. rugpjūčio 7 d. Joje susitarė, kad UAB „Vikanda“ sumokės UAB „Anreka“už patalpas (duomenys neskelbtini), 115 000 Lt iki 2014-10-15 (el.b.t.1, l. 22-25). Tarp šalių nėra ginčo, kad šie pinigai UAB „Anreka“ sumokėti nebuvo kaip nebuvo mokami ir už kitas patalpas, o atsiskaitymas vyko tarpusavio užskaitos būdu.
Į bylą pateikti 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. spalio 31 d. UAB „Romantalis“, UAB „Vikanda“ ir UAB „Anreka“ trišaliai Tarpusavio užskaitos aktai patvirtina, jog jais buvo įskaityti UAB „Vikanda“ atlikti statybos darbai, tačiau jų vertės nepakako atsiskaityti už suteiktas statybines medžiagas ir pasirašytas statybų sutartis, todėl UAB „Vikanda“ liko skolinga UAB „Anreka“ pagal sudarytas Statybos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) bei ginčo patalpos (duomenys neskelbtini). Už pastarąsias – ginčo patalpas UAB „Vikanda“ su UAB „Anreka“ neatsiskaitė iki daugiabučio namo pridavimo, todėl nuosavybės teisės į butą yra įregistruotos statytojui – UAB „Anreka“. UAB „Vikanda“ neįgijo ginčo patalpų dėl baudos už vėlavimą atlikti darbą (bauda iš esmės atitiko ieškovo sumokėtą sumą, el.b.t. 4, l. 56, 65). Remiantis UAB „Vikanda“ bankroto administratorius atlikta įmonės veiklos analize, tam turėjo reikšmės ir pakilusi darbų savikaina, nesąžiningas vėlesnių užsakovų elgesys. Tačiau tai niekaip nesietina su kaltais, nerūpestingais, ar juo labiau, tyčiniais atsakovės A. K. veiksmais.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors aukščiau nurodytoje statybos sutartyje atsiskaitymas tarp UAB „Vikanda“ ir UAB „Anreka“ buvo numatytas pinigais, tačiau UAB „Anreka“ ne tik neprieštaravo dėl atsiskaitymo patalpomis, bet faktiškai tokį atsiskaitymą priėmė (vykdė). Atsižvelgiant į tai, ginčo nagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybė, kad UAB „Vikanda“ neįvykdė įsipareigojimo UAB „Anreka“ sumokėti statybos sutartyje nurodytą sumą. UAB „Anreka“ to ir nereikalavo, vadinasi, atsiskaitymas patalpomis jai tiko. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti faktinę pinigų panaudojimo paskirtį, jau esant nustatytai aplinkybei, kad iš ieškovo gauti pinigai UAB „Anreka“ pervesti už ginčo patalpą nebuvo, nors tai ir numatė statybos sutartis.
Byloje nėra ginčo, kad pasirašydamas preliminarią ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas patalpas apžiūrėjo, t.y. nors jos dar nebuvo baigtos, tačiau tiek pats namas, laiptai jame, tiek ginčo patalpų sienos sumūrytos buvo. Be to, ginčo byloje nėra, kad jau 2015 m. ieškovas gavo patalpų raktus ir jas įrenginėjo. Taigi pats sutarties objektas buvo sukurtas.
Ieškovas visą sulygtą ginčo patalpų pardavimo kainą sumokėjo dešimtimis įmokų grynais pinigais: pirmą įmoką sumokėjo 2014 m. gegužės 29 d. (40 000 Lt), paskutinę įmoką – 2014 m. spalio 17 d. (3 000 Lt) (kasos pajamų orderių kvitai el. b. t. 1, l. 12-21). Į bylą atsakovė pateikė ieškovo pinigų gavimo laikotarpiu pinigų panaudojimą patvirtinančius kasos išlaidų orderius (el. t.6, b.l.3-139). Be to, BUAB „Vikanda“ bankroto administratorius pateikė kasos išlaidų/pajamų suvestinę laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2014-10-31, tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus dėl šių pinigų panaudojimo. Iš jų matyti, kad ieškovo pinigų gavimo laikotarpiu UAB „Vikanda“ pajamų gavo ir iš kitų subjektų (ši pajamų dalis kelis kartus viršija iš ieškovo gautas pajamas). Įmonė naudojo pinigus atsiskaitydama už statybines medžiagas, statybinių priemonių nuomą, transporto priemonių remontą ir medžiagas bei transporto paslaugas, mokėjo darbo užmokestį, už kursus įmonės darbuotojams, avansus atskaitingiems asmenims pagal avanso apyskaitas (I. J., A. G., A. M., V. K., O. R.), kurie juos naudojo kuro ir smulkių statybinių medžiagų pirkimo išlaidoms kompensuoti grąžino pinigus butų pirkėjams (I. K., N. R, A. S., V. A., T. M.), mokėjo subrangovams už atliktus statybos darbus, už draudimą, interneto, ryšio, paslaugas, siuvimo priemones (2014 m. UAB „Vikanda“ siuvimo veiklą baigė tik 2014-11-26, todėl iki to laiko buvo perkamos siuvimo priemonės bei atleidžiamoms darbuotojoms išmokamas darbo užmokestis. Remiantis BUAB „Vikanda“ bankroto administratoriaus duomenimis, išlaidų sąskaitų nepateikimo ar avansų panaudojimo ne įmonės reikmėms nenustatyta, o identifikuoti, kur konkrečiai panaudotos būtent iš ieškovo gautos lėšos objektyviai neįmanoma, nes jos tuo pačiu laikotarpiu buvo gautos ne tik iš ieškovo, bet ir kitų asmenų, transporto važtaraščiuose adresų nėra, todėl tikslumo pasiekti neįmanoma.
Remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad ieškovo gautų pinigų už patalpas (duomenys neskelbtini), UAB „Vikanda“ nepervedė UAB „Anreka“, nors tai ir numatė šių šalių sudaryta statybos sutartis, tačiau gautus pinigus panaudojo įmonės veikloje. Nei pinigų pasisavinimas, nei jų panaudojimas ne įmonės veiklai byloje nenustatytas. Todėl nenustatyta ir žala įmonei dėl aptarto ieškovo pinigų panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, kad pats ginčo objektas buvo sukurtas, pinigai panaudoti įmonės veiklai ir žalos jai nepadaryta, o ginčo patalpų nuosavybės teise UAB „Vikanda“ neįgijo dėl vėlavimo vykdyti darbus, ginčo patalpos nuosavybės teise UAB „Anreka“ registruotos vadovaujant jau nebe atsakovei A. K., sudaro pagrindą išvadai, kad laikyti jos veiksmus neįsigyjant UAB „Vikanda“ ginčo patalpų tyčiniais ar itin neatsargiais negalima.
CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai.
Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumas, kiek tai susiję su iš ieškovo gautų pinigų panaudojimu, nenustatytas. Nenustatyta ir kad atsakovė A. K. siekė apgauti ieškovą, 2014 m. gegužės 26 d. preliminarioje patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartyje nurodžiusi UAB „Vikanda“ kaip ginčo patalpų savininkę. Nors teismas sutinka su ieškovu, kad ši informacija sutarties sudarymo metu nebuvo teisinga, visgi bylos duomenys rodo, kad UAB „Vikanda“ vadovavusi A. K. turėjo objektyvų pagrindą tikėtis, kad ši patalpa UAB „Vikanda“ priklausys ir ją galės perleisti ieškovui. Tai patvirtina tiek vėliau su UAB „Anreka“ sudaryta statybos sutartis, tiek jos verslo praktika, kuomet įmonės už darbus atsiskaitydavo patalpomis tarpusavio užskaitymo aktais, UAB „Vikanda“ vykdoma statybos veikla.
Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovė A. K. nelaikytina atsakinga už UAB „Vikanda“ prievoles, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovo netiesioginį ieškinį.
Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Atsakovė A. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.
Atsakovės BUAB „Vikanda“ atstovas bankroto administratorius prašė priteisti iš ieškovo 500 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas priteisti BUAB „Vikanda“ atstovavimo išlaidas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apygardos teismui, bet nepridėti jokie šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Jie nepateikti ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bylą dalyje dėl žalos priteisimo nagrinėjant iš naujo pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti BUAB „Vikanda“ prašymą dėl 500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo nėra.
Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo po iš dalies panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo patyrė 7,23 Eur pašto išlaidų. Atmetus ieškinį, jos priteisiamos iš ieškovo.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės A. K. kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas 28 962 Eur sumai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,23 Eur (septynis eurus 23 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. K. kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą 28 962 Eur sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto rajono apylinkės teismą.