Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Kauno apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 6 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės S. J. ieškinius atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dukrai V. priteisimo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sūnui G. priteisimo, institucijos teikiančios išvadas byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini)gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas Nr. 22, liudija, kad V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo duomenys nenurodyti (1 t., b. l. 6).

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. 103, liudija, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas – R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22).

V. T. ir G. B. gyvenamoji vieta deklaruota adresu N(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8, 24).

Ieškovė S. J. (iki santuokos sudarymo buvusi T. (1 t., b. l. 7)) 2016 m. gruodžio 9 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl tėvystės dukrai V. T. nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sūnui G. B. priteisimo (2 t., b. l. 61-63).

Dėl tėvystės fakto nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. DNR ekspertizės teismas šioje byloje neturėjo galimybės paskirti, kadangi paskelbus atsakovo paiešką, buvo nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta, paiešką vykdę pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti į teismą (1 t., b. l. 131), tačiau jis neatvyko, o vėliau pareigūnams jo rasti nepavyko (1 t., b. l. 158). Teismas bylą sprendė vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra V. T. tėvas, kadangi ji yra tikra, kad vaikas yra atsakovo. Byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės aktas Nr. ES 193/2016(01) patvirtina, kad pagal pateiktas ABO kraujo grupes ir Rh D faktorius, R. B. tėvystės V. T. atžvilgiu paneigti negalima (2 t., b. l. 21). Teismui įvertinus ieškovės bei liudytojo paaiškinimus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei į tai, kad atsakovas šių faktinių aplinkybių nenuginčijo, nustatytina, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2014 m. sausio 25 d., tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė S. J. prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo R. B. priteisti išlaikymą dukrai V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bei sūnui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnametės V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 148,36 Eur, kuri susideda iš išlaidų maistui (60 Eur), drabužiams (30 Eur), higienos prekėms (32 Eur), vitaminams, medikamentams (7 Eur), gyvenamojo būsto išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms (16 Eur), draudimui (2,70 Eur); o nepilnamečio G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 140,36 Eur, kuri susideda iš išlaidų maistui (50 Eur), drabužiams (30 Eur), darželiui (3 Eur), higienos prekėms (32 Eur), vitaminams, medikamentams (6 Eur), gyvenamojo būsto išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms (16,66 Eur), draudimui (2,70 Eur) (2 t., b. l. 61-63).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

Šalių dukrai V. šiuo metu yra 3 metai, sūnui G. – 4 metai. Nors gimus sūnui ieškovė gyveno kartu su atsakovu, tačiau jos teigimu, atsakovas vaikui materialinio išlaikymo neteikė, taigi, darytina išvada, kad dukrą ir sūnų nuo pat gimimo augina viena ieškovė, atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus (2 t., b. l. 69, 70) nepilnamečiui G. B. yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis dėl mišrių specifinių raidos sutrikimų. Nors ši nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad berniukas turi specialiųjų poreikių, tačiau neabejotina, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų lankydamasi gydymo įstaigose bei siekdama pagerinti sūnaus sveikatos būklę. Bylos duomenys rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki (1 t., b. l. 9-10, 12–16, 25–26, 28–32; 2 t., b. l. 65, 67-68), ir nors jai padeda sutuoktinis, kurio pajamos taip pat nėra didelės (1 t., b. l. 11, 27), tačiau ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaikų poreikius. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 17, 33, 142–143). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 106; 2 t., b. l. 95). Pagal VĮ Regitra pateiktus duomenis, jo vardu įregistruotų kelių transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 120). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba (1 t., b. l. 63, 128; 2 t., b. l. 94), tačiau yra jauno, darbingo amžiaus (jam (duomenys neskelbtini) m.), teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo įsidarbinimas yra apsunkintas ar negalimas, neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti bent vieną iš tėvo pareigų – teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi dėti visas pastangas susirasti geriau apmokamą arba papildomą darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams. Teismas pažymi, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnavertė, harmoninga bei visapusiška asmenybė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo R. B. priteistinas V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės bei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės (CK 3.196 straipsnis).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė motina S. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui G. B. priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir išlaikymo dukrai V. T. įsiskolinimą nuo jos gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. rugsėjo 25 d. - 2000,00 Eur, bei išlaikymo sūnui G. B. įsiskolinimą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. birželio 17 d. bei nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. (už 18,5 mėnesio).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti įsiskolinimo laikotarpiai ir jų apskaičiavimais mėnesiais yra pateiktas klaidingai, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, perskaičiuojant įsiskolinimo laikotarpius pagal įstatymo normas bei faktines aplinkybes.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog per ieškovės nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teikė savo vaikams išlaikymą, kas leistų ieškovės reikalavimus laikyti nepagrįstais. Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 25 d. dukros V. T. ir laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. sūnaus G. B. poreikiams išleido ieškovė, tačiau savaime suprantama, kad vaikams reikėjo valgyti, kad buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių (šalių dukrai V. šiuo metu 3 metai, sūnui G. – 4 metai), poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 25 d. (dukrai) ir nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. (sūnui), vaikų išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į tai, kad iš atsakovo dukrai V. T. ir sūnui G. B. jau yra priteistas išlaikymas kiekvienam po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš atsakovo dukrai V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2015 m. rugpjūčio 5 d.), iš viso už 18 mėnesių ir 10 dienų, kas mėnesį skaičiuojant po 100,00 Eur, iš viso 1833,00 Eur, bei sūnui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. (pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos) iki 2013 m. birželio 17 d. ir už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2015 m. rugpjūčio 5 d.), iš viso už 21 mėnesį ir 24 dienas, kas mėnesį skaičiuojant po 100,00 Eur, iš viso 2180,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. G. B. buvo nustatyta laikinoji globa, paskiriant jo globėju Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus (2 t., b. l. 56, 57), todėl už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas. Kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, ne visiškai tiksliai suskaičiavo laikotarpius, už kuriuos susidarė išlaikymo įsiskolinimas vaikams, teismas turėdamas teisę aktyviai veikti šeimos bylose ir išeiti už ieškinio ribų, išlaikymo įsiskolinimą, priteistiną iš R. B. nepilnamečiam vaikui G. B. padidina ir priteisia 2180,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus patikslintą ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 20,86 Eur bei žyminis mokestis: 41,00 Eur už tėvystės nustatymą, 72,00 Eur už priteistą išlaikymą ir 120,40 Eur už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 254,26 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 270,25 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 90) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki jos pilnametystės ir 1833,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. (kreipimosi į teismą dienos).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki jo pilnametystės ir 2180,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. birželio 17 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jų įstatyminė atstovė S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 254,26 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 270,25 Eur (su šimtus septyniasdešimt eurų 25 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.