Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas 2021 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo B. N. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė jam 575 Eur dydžio baudą, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 30 d. 17.35 val., Tauragės r. sav., Tauragėje, Pirmūnų g., vairavo automobilį, kai vairuotojui yra atimta teisė vairuoti iki 2021 m. kovo 29 d. bei tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 14 punkto reikalavimus.

3. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį – sušvelninti paskirtą nuobaudą – sumažinti paskirtą 575 Eur baudą. Teigia, jog byloje liko neįvertinta jo administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nusižengimo fakto policijoje ir teisme neneigė ir skunde apylinkės teismui nurodė, jog pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Į bylos nagrinėjimą policijoje nevyko ir paaiškinimų nedavė, nes galvojo, kad dėl šalyje paskelbto karantino bylos nagrinėjimas bus atidėtas ar bus informuotas apie galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Nesutinka su teismo motyvais, jog neturi reikšmės nuobaudos skyrimui tai, kad dėl nusižengimo nenukentėjo kiti asmenys ar nebuvo padaryta žala (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Tvirtina, jog su nusižengimo padarymo faktu sutiko nuo jo padarymo momento, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, o vien tai, kad jo žodžiai dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi neįrašyti į protokolą, nepaneigia šios, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, egzistavimo. Teismas, pritardamas policijos nutarimui, nepasisakė dėl galimybės skirti apeliantui mažesnę baudą. Nesant apelianto atsakomybę sunkinančių ir esant minėtai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta baudos vidurkis nuobauda.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pagrįstiems apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, jog už tokį KET pažeidimą apeliantas yra nubaustas policijos pagrįstu, teisėtu ir teisingu nutarimu. Priešingai nei teigia apeliantas, policija ir apylinkės teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reglamentuotos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei atsakomybę sunkinančių taipogi. Policijos nutarimu apeliantui skirta nuobauda – vidurkį siekianti 575 Eur bauda, atgrasys jį nuo tokių ar panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje ir tinkamai jį nubaus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Vien, tai, jog apeliantas pripažino ir dabar pripažįsta aktualaus nusižengimo padarymo faktą, dar nereiškia, jog jis ir nuoširdžiai gailisi ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų prasme. Būtent kaltininko prisipažinimas padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir kartu nuoširdus gailėjimasis yra neatsiejamos, teisiškai reikšmingos aplinkybės tam, kad skiriant nuobaudą tai būtų galima pripažinti aplinkybe lengvinančia kaltininko atsakomybę.

7. Šiuo konkrečiu atveju, jokių objektyvių kliūčių, kurios leistų manyti, jog buvo suvaržytos apelianto teisės pasiaiškinti dėl padaryto administracinio nusižengimo tiek jo užfiksavimo metu, tiek nagrinėjant bylą policijoje, nėra. Apelianto teiginiai dėl jo nedalyvavimo bylos nagrinėjime policijoje dėl karantino suvaržymų, vertinami kaip išgalvoti. Žinodamas bylos nagrinėjimo policijoje datą, vietą ir laiką, apeliantas buvo pasyvus, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir (ar) paaiškinimų neteikė. Nėra pagrindo abejoti liudytojo policijos pareigūno Ž. Č. apylinkės teisme duotais parodymais, jog apeliantas nusižengimo užfiksavimo metu neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi žodžių. Be to, apelianto nubaudimų administracinėmis nuobaudomis gausa, be kita ko, jam vairuojant nedraustas, neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka transporto priemones, vairuojant be vairuotojo pažymėjimo, neužsisegus saugos diržo ir kt. (b. l. 16-31), neabejotinai neigiamai charakterizuoja apelianto kaip eismo dalyvio asmenybę. Tai kartu neleidžia patikėti apelianto akcentuojama, neva tik formaliai policijos neįforminta protokole ir neįvertinta apylinkės teisme, nuoširdaus gailėjimosi aplinkybe. Galiausiai, apelianto pozicija apylinkės teisme dėl neva nežinojimo, kad jam apskritai nusižengimo padarymo metu buvo atimta teisė vairuoti, rodo ir jo nesąžiningumą. Pažymėtina, jog iki aktualaus nusižengimo padarymo teisė vairuoti apeliantui buvo atimta dar 2020 m. liepos 30 d. policijos nutarimu. Šio policijos nutarimo išnagrinėjimo apylinkės ir apygardos teismuose rezultatas jam tikrai buvo žinomas ir tuo leidžia įsitikinti 2 punkte paminėti pagrįsti apylinkės teismo motyvai.

8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog policija, skirdama apeliantui baudą, tinkamai taikė ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas administracinių nuobaudų skyrimo nuostatas, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai nustatė ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančią nuobaudą. Todėl keisti skundžiamą nutartį ir sumažinti policijos nutarimu apeliantui skirtą baudą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.