- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- A15.-1494-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00334-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- R. P., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnui
- Nukentėjusysis
- A. B.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnui surašiusiam administracinių nusižengimų protokolą ir atlikusiam tyrimą D. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą (toliau-byla), kurioje R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2018-06-30 apie 23 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gyvenamojo namo segmentinę tvorą priklausančią nukentėjusiajai A. B. bei ją apgadino.
Po to jis, sukėlęs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9., 14., 127. ir 222., punktų reikalavimus, kai padaryta šiai nukentėjusiajai turtinė žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. teisme kaltu padarius administracinius nusižengimus neprisipažino ir paaiškino, kad 2018-06-30 automobilio nevairavo. Tik pripažįsta, kad eismo įvykis buvo padarytas jam priklausančiu automobiliu, eismo įvykio metu automobilio savininku buvo jis. Dėl to, kad sugadinta tvora atsiprašo nukentėjusiosios, tačiau tą padarė ne jis. Jis tuo metu buvo girtas ir vairuoti automobilio negalėjo. Kas vairavo automobilį jis nežino, nes nieko nepamena. Tą dieną jis su draugais nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, nuvažiavo į kaimą, pradėjo vartoti alkoholį. Jam pasidarė bloga, jis pradėjo svaigti, atsigulė savo automobilio salone ant galinės automobilio sėdynės. Jautė, kad automobilis važiuoja, bet atsikelti negalėjo. Kai jau atsikėlė ryte automobilyje ant galinės sėdynės - tai jau prie savo namų, automobilio 2 langai išdaužyti, visas salonas subaladotas, ratas nuleistas, raktų nerado, priekinių numerių nebuvo. Nors eismo įvykio nepadarė, sutinka atlyginti žalą.
Institucijos, surašiusios administracinių nusižengimų protokolą (toliau-protokolas) ir atlikęs tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus policijos pareigūnas D. N., teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus faktų visumą, nekyla abejonių, kad R. P. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, policijos pareigūnai apklausė visus asmenis, kurie ką nors žinojo apie eismo įvykį. Protokolas R. P. buvo surašytas tinkamai. Prašė skirti R. P. sankcijoje už padarytus administracinius nusižengimus numatytas nuobaudas.
Nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad dėl įvykio jai buvo sugadinta metalinė tvora. Jai draudimas sumokėjo 190 eurų, tačiau tos sumos neužteko tvoros remontui. Prašo išieškoti iš kaltininko 300 eurų.
Liudytojas A. L. parodė, kad 2018-06-30 ėjo į parduotuvę, (duomenys neskelbtini) Parduotuvėje buvo du neblaivūs asmenys, dar su pardavėja nelabai adekvačiai šnekėjo. Jie išėjo, o jis nusipirko cigarečių ir išėjo. Matė, kad automobilyje sėdi 4 žmonės, visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vienas iškart išlipęs iš mašinos priėjo prie jo, bandė išprovokuoti, bet paliko ramybėje. Jis iškart pranešė policijai. Už vairo matė sėdintį R. P.. Apie eismo įvykį nieko pasakyti negali.
Iš R. P. 2018-07-05 paaiškinimo nustatyta, kad jis nurodė, jog eidamas namo sutiko iš matymo pažįstamą vardu A., kuris sutiko jį pavežti į (duomenys neskelbtini)., kur jie gėrė alkoholinius gėrimus. Po kelių valandų jis nuėjo miegoti į automobilį ant galinės sėdynės ir kas vairavo po to automobilį jis nežino. Prabūdo ryte automobilyje ant galinės sėdynės – nerado automobilio raktų, nebuvo priekinio valstybinis ženklo.
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. V. tarnybinio pranešimo konstatuota, kad 2017-07-01 12.05 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sugadinta tvora. Atvykus nurodytu adresu pasitiko A. B., kuri paaiškino, kad nakties metu buvo apgadinta jos tvora, automobilis išvažiavo iš įvykio vietos, rado tik valstybinį numerį.
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų suprantama, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Metalinė tvora apgadinta, automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) guli ant žemės prie apgadintos tvoros.
Asmens parodymo atpažinto protokole pažymėta, kad liudytojui A. L. pasiūlius atpažinti pagal nuotraukas parodyti asmenį, apie kurį nurodė pareiškime, jis pareiškė, kad iš pateiktų nuotraukų atpažįsta asmenį pateiktoje nuotraukoje Nr. 1, t.y. R. P., kadangi matė jį parduotuvėje, kai pastarasis atvažiavo ir išvažiavo.
Iš lokalinės sąmatos matyti, kad (duomenys neskelbtini) dėl sugadintos metalinės tvoros padaryta 281.18 eurų turtinė žala (b .l. 18).
Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinių nusižengimų byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Tuo tarpu, ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15x50 Eur= 750 Eur).
Pažymėtina, kad protokole R. P. veika kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau kaip nustatyta iš nukentėjusios pateikto draudimo bendrovės Swedbank P&CInsurance AS Lietuvos filialo (toliau-draudimo bendrovė) 2018-07-18 mokėjimo nurodymo nukentėjusiajai buvo sumokėta draudimo 194, 66 Eur draudimo išmoka, o pagal byloje esančią lokalinę sąmatą padarytos žalos dydis sudaro 281.18 Eur, t.y. žalos dydis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl R. P. veika atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) ir yra atitinkamai perkvalifikuotina (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog jis automobilio nevairavo, o kas vairavo tuo metu kai įvyko eismo įvykis neprisimena, tačiau teismas šiuos parodymus atmeta, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad 2018-06-30 vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo grupė jaunuolių. Vakare jam pasidarė bloga, jis pradėjo svaigti, atsigulė savo automobilio salone ant galinės automobilio sėdynės. Jautė, kad automobilis važiuoja, bet atsikelti negalėjo. Kai jau atsikėlė ryte automobilyje ant galinės sėdynės - tai jau prie savo namų, automobilio 2 langai išdaužyti, visas salonas subaladotas, ratas nuleistas, raktų nerado. Tačiau liudytojas A. L. parodė, kad 2018-06-30 prie parduotuvės matė automobilį, kuriame sėdėjo 4 akivaizdžiai girti asmenis. Už automobilio vairo atsisėdo ir nuvažiavo R. P.. Apie tai pranešė policijai. Tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu R. P. negalėjo paaiškinti, kas vairavo automobilį ir kas kokiose vietose sėdėjo kai vyko atgal į namus, kuomet įvyko eismo įvykis. Nurodė, tik tai, jog pats miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. L. parodymais. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad liudytojas A. L. turi suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti R. P.. Iš fotonuotraukų nustatytą, kad metalinė tvora apgadinta, valstybinis automobilio ženklas (duomenys neskelbtini) guli ant žemės. Taip pat pažymėtina, kad R. P. teismo posėdyje sutiko nukentėjusiajai atlyginti žalą.
Įvertinus visų bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. P. vairuodamas automobilį pažeidė KET 9., 14., 127., 222. punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, apgadinęs nukentėjusios turtą bei padarydamas žalą apie tai nepranešė pastarajai ar policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, turi galiojantį nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, padarytos turtinės žalos nėra atlyginęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. P. už padarytus administracinius nusižengimus yra skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, paskiriant didesnį negu baudos vidurkį (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu. R. P. netaikytinas priverstinis neatlygintinis transporto priemonės, kuri buvo tiesioginis administracinių nusižengimų objektas, konfiskavimas (ANK 29 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Iš lokalinės sąmatos nustatyta, kad dėl tvoros sugadinimo nukentėjusiajai yra padaryta 281.18 Eur turtinė žala. Kai nurodė nukentėjusioji draudimo kompanija jai atlygino 194, 66 eurų turtinės žalos. Nukentėjusioji prašo priteisti jos naudai ir patirtą dar 300 Eur turtinę žalą. R. P. sutinka atlyginti nukentėjusiajai žalą, todėl iš jo nukentėjusiajai priteistini 300 Eur turtinei žalai atlyginti per tris mėnesius, t.y. per šitą laiką per kurį jis sutinka atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 630-637, 646 straipsniais,
nutarė:
R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 450 eurų baudą.
R. P. (R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1200 eurų baudą.
ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, R. P. (R. P.) paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dvejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad galutinė 1200 Eur bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti galutinę baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A15.-1494-269/2018 bei administracinių nusižengimų identifikuojantį numerį ROIK: 18088329323.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos galutinės baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis ANK 664-665 straipsniais priteisti iš R. P. (R. P.) A. B. naudai 300 (trijų šimtų) eurų turtinei žalai atlyginti, kurios mokėjimą išdėstyti per tris mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo, mokant jai į Swedbank AB esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.