Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-07 · Administracinė byla Nr. P-502-103-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-07
Bylos Nr.
P-502-103-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-103-09Procesinio sprendimo kategorija 6.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto(pranešėjas), Romano Klišausko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-929-08 pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. A. pateikė skundą dėl 2006 m. gegužės 19d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. N243 panaikinimo ir prašė priimti naują sprendimą – pripažinti 2006 m. balandžio 28d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyto dydžio netekto darbingumo kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus, mano, kad alkoholis į kraują galėjo patekti pirminės medicininės pagalbos suteikimo metu. Teigė, kad jam nebuvo pateikta neblaivumo nustatymo pažyma, buvo pažeista neblaivumo nustatymo ir patikrinimo tvarka.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas sprendimą nelaikyti A. A. 2006 m. balandžio 28d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, nepažeidė Įstatymo bei Nuostatų reikalavimų, taigi nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo akto bei įpareigoti paskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmokas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi apeliacinį skunda tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Konstatavo, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2006 m. gegužės 19d. sprendimą Nr. N243 pirmiausia skundė išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl, skųsdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. N243 teismui po jo išnagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turėjo vadovautis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl skundo padavimo termino, t.y. pareiškėjas skundą teismui turėjo paduoti per 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo praleidęs skundo pirmosios instancijos teismui padavimo terminą. Pareiškėjo nurodytą termino skundui paduoti praleidimo priežastį – pareiškėjo įsitikinimą, kad skundą turėjo paduoti teismui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, o ne per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą, laikė subjektyvia, nuo pareiškėjo valios priklausiusia priežastimi, dėl kurios terminas skundui paduoti negali būti atnaujinamas.

V.

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-929/2008. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas į teismą turėjęs teisę kreiptis per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, kadangi ikiteisminio nagrinėjimo institucijos sprendimas nebuvo priimtas, o VSDF Valdybos raštas tokiu nelaikytinas. Todėl terminas skundui pateikti buvo nepraleistas. Taip pat nurodoma, kad praleistas terminas turėjęs būti atnaujintas dėl svarbios priežasties – kreipimosi į VSDF Valdybą, kuri dėl nežinomų priežasčių skundo neišnagrinėjo.

Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo susiformavusios praktikos revizuodamas pirmosios instancijos nutartį dėl praleisto termino atnaujinimo nesant skundo. Nurodoma, kad atmetus pareiškėjo skundą termino praleidimo pagrindu pažeistas proceso šalių lygiateisiškumas, pareiškėjas praradęs teisę į apeliaciją. Dėl tos priežasties, jog Konstitucinio teismo nutarimu teisės aktų dalys, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, buvo pripažintos antikonstitucinėmis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės būtų turėjęs vadovautis Konstitucinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu ir spręsti bylą netaikant Konstitucijai prieštaraujančių normų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnis nustato pagrindus, kuriais gali būti atnaujintas procesas byloje. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia dviem proceso atnaujinimo pagrindais, nurodytais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje: 1) kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.); 2) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tačiau prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodo, kokios materialinės teisės normos taikytos ir aiškintos netinkamai, nepateikta įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį tokių normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Skundo administraciniam teismui padavimą, tame tarpe ir terminus, reguliuoja procesinės teisės normos. Nors pareiškėjo nurodomų procesinių normų taikymas nesudarytų savarankiško pagrindo proceso atnaujinimui, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė normas nustatančias kreipimosi į teismą terminus. Pripažįstant, kad skundo teismui objektas yra ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. liepos 21d. sprendimas Nr. (11.1)-I-4447, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2006 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. N243, nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas skundą teismui gali paduoti per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. N243 pirmiausia skundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl, skųsdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. N243 teismui po jo išnagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjas turėjo vadovautis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir skundą teismui turėjo paduoti per 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos.

Pagal 136 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir teismas privalo patikrinti tiek apskųstosios tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas procesinių normų taikymas, o ypač normų, reguliuojančių administracinės bylos iškėlimą, taip pat tiesiogiai įtakoja teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kas vertinama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartimi pažeistos įstatymo nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo ribas.

Bylos procesas atnaujinamas 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu kai nustatoma, jog administracinių teismų praktika analogišku klausimu yra skirtinga ir ją reikia koreguoti vienodinant.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikta skirtingų teisės normų aiškinimo ar taikymo atvejų panašiose administracinėse bylose. Praktikos išsiskyrimas nenustatytas ir pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 17d. bei 2006 m. birželio 22 d. nutartyse lyginant su 2008 m. birželio 13 d. nutartimi. Vienu atveju teismas tinkamai išaiškino proceso šalies teisę ginčyti apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria kitai šaliai atnaujintas terminas kreiptis į teismą, o kitu atveju spręstas administracinio ginčo teismingumo klausimas, tačiau skirtingai neaiškintos ir netaikytos šios bylos ginčui aktualios normos.

Taigi, kolegija konstatuoja, kad nenustatytas nei vienas ABTĮ 153 straipsnyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, dėl ko prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

A. A. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-929/2008 pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysRomanas Klišauskas