- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2S-818-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. R. prašė priteisti jai iš atsakovo A. R. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500 Lt dydžio išmokomis iki ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje ar dieniniame aukštosios ar profesinės mokyklos skyriuje, tačiau ne ilgiau, iki ieškovei sukaks 24-eri metai. Taip pat prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti jai iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2009 06 30, išmokas sumokant iki einamojo mėnesio dešimtos dienos, pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, ieškovės motinos gaunamų pajamų nepakanka dviejų vaikų (ieškovės ir jos brolio D. R.) fiziniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniams vystymuisi užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies ir gali mokėti po 200 Lt mėnesinių įmokų, kol ieškovė baigs mokyklą. Pažymėjo, jog yra bedarbis, nekilnojamo turto, išskyrus sodo sklypą, neturi. Gyvena pas tėvus ir vienintelis pajamų šaltinis yra bedarbio pašalpa.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nurodė, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl pilnametės atsakovo dukters, besimokančios gimnazijoje, poreikiai gali nukentėti. Nustatė, kad ieškovę išlaiko motina, kurios vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 3015,05 Lt (b.l. 26-27). Ieškovės motina taip pat išlaiko nepilnametį sūnų, moka įmokas kreditoriui- „Swedbank“, AB (b.l. 5-20, 22). Teismas pažymėjo, jog atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad dirbti ir gauti darbo užmokesčio jis negali dėl objektyvių priežasčių. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas vidutinis 2008 m. IV ketvirčio šalies darbuotojų darbo užmokestis – 2319,10 Lt (žr. http://www.stat.gov.lt/). Išlaikymo būtiniems vaiko poreikiams patenkinti dydžio orientacinis kriterijus nustatytas teismų praktikoje ir vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Nuo 2008 01 01 MMA dydis numatytas 800 Lt. Todėl teismas nusprendė, kad išlaikymas – 400 Lt atsakovo dukrai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra proporcingas minimaliems dukters poreikiams ir tėvo, kuris turi galimybę gauti aukščiau nurodyto dydžio vidutinį darbo užmokestį, turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog prievolės išlaikyti darbingą pilnametį asmenį neturi. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovės motinos finansinės padėtis yra sunki, jos atlyginimas didesnis nei 3000 Lt. Apeliantas nurodo, jog yra bedarbis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama bedarbio pašalpa. Pažymi, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, turėjo būti atsižvelgiama ir į apelianto poreikius, į tai, jog priteisus ieškovei paramą, nukentės nepilnamečio sūnaus interesai. Pažymi, jog yra ydinga teismų praktika nurodant, kad minimaliai patenkinti poreikius galima, gaunant 800 Lt pajamas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog apeliantas nenurodė nei vieno procedūrinės ar materialinės teisės pažeidimo, dėl ko turėtų būti panaikinta nutartis. Nurodo, jog laikinas išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR CPK 144 str. reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (LR CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovas skundą grindžia iš esmės tuo, jog teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis ir aplinkybes, kad ieškovė yra pilnametė, darbinga, jos motina uždirba pakankamai, kad galėtų išlaikyti vaikus, be to, jis yra bedarbis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama bedarbio pašalpa. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje bylos stadijoje nevertinamos aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės, ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, pakanka teismui padaryti prielaidą, kad atsakovas neteikia savo vaikui išlaikymo bei kad, pasitvirtinus ieškovės teiginiams apie tai, bus pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui. Be to, visų pirma, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti jo teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta (LR CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Įstatyme įtvirtintas teisingumo principas (LR CPK 6 str.) reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas LR CK 3.65 ir LR CPK 144-152 str. įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Šeimos bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas visų pirma į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sutinkamai su LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismui suteikta teisė priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Minėta laikinoji apsaugos priemonė taikoma kuomet nagrinėjama išlaikymo priteisimo byla, kurios išsprendimas gali užtrukti, o vaikui išlaikymas reikalingas nuolat. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, teismas teisingai įvertino bylos duomenis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir iš esmės teisingai parinko teiktino laikino išlaikymo dydį. Tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismas galės padaryti išvadą dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumo. Teismui priteisus mažesnį išlaikymą nei yra priteistas laikinas išlaikymas, permokėta suma būtų įskaityta į teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.