Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės S. P. ieškinio atsakovui G. P., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ar atidėti jos sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – per teismo nustatytą terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

6. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

7. Žyminio mokesčio sumokėjimo, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys), ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

9. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954/2008).

10. Pažymėtina, kad prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat, jog ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą ir kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, jog pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui. Teismui suteikta teisė, esant poreikiui, gauti duomenis iš viešų registrų (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nepaneigia įstatyme įtvirtintos prašymo įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-330/2023).

11. Tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą pateikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Teismų praktikoje aiškinama, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė ieškinio padavimo metu yra komplikuota, tačiau egzistuoja aplinkybės, rodančios, jog artimiausiu laiku sunki asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019 ir joje nurodyta praktika).

12. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė ieškinyje pareiškė vieną neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką su išvestiniais reikalavimais (nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo su jais tvarką) ir vieną turtinį reikalavimą – priteisti 86 242,25 Eur piniginę kompensaciją; vartotojų kainų indeksas šiuo metu sudaro 146,00, todėl, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė už EPP priemonėmis pateiktą ieškinį iš viso turėjo sumokėti 1 629 Eur žyminio mokesčio (110 Eur už neturtinį ir 1 519 Eur už turtinį reikalavimą). Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo dalį – 200 Eur – mokėtino žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje pareiškė reikalavimą priteisti ne 86 242,25 Eur, bet 66 426,56 Eur dydžio kompensaciją. Ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog ieškinio turtinių reikalavimų dydis sudaro 86 242,25 Eur (būtent šią sumą pirmosios instancijos teismas nurodė kaip priteistinos kompensacijos dydį), tačiau šią sumą sudaro sutuoktiniams priklausančio turto vertė, neatėmus iš jos jų skolinių įsipareigojimų dydžio; ieškinio reikalavimo priteisti 66 426,56 Eur dydžio kompensaciją suma apskaičiuota atėmus ieškovei tenkančios skolinių įsipareigojimų dalies dydį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikšto turtinio reikalavimo dydis skaičiuotinas būtent nuo ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistinos kompensacijos sumos ir šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad ieškinys pateiktas EPP priemonėmis, sudarytų 1 221 Eur; iš viso už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 1 331 Eur.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo dalies sumokėjimą pagrįstumą, nustatė, kad atsakovė dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas (apie 783 Eur per mėnesį); ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso bendros 172 485 Eur sumos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; šalys turi kreditinių įsipareigojimų akcinei bendrovei „Swedbank“, bet, kaip nurodė pati ieškovė, kreditą šiuo metu vienasmeniškai dengia atsakovas; ieškovė naudojasi mokama teisine pagalba, jai atstovauja privatus advokatas; duomenų, kad ieškovė būtų pasikreipusi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinių paslaugų suteikimo, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys nepagrindžia, jog ieškovė ieškinio pateikimo metu nėra pajėgi sumokėti įstatyme nustatyto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

15. Visų pirma, pabrėžtina, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai, ypač turint omenyje bylos specifiką (tai, jog inicijuojama santuokos nutraukimo byla, kurios metu bus sprendžiami santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kiti klausimai), yra pakankami įvertinti ieškovės turtinę padėtį galimybės ieškinio pateikimo metu sumokėti visą žyminio mokesčio sumą aspektu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, nuosavybės teise turi tiek nekilnojamojo turto, tiek transporto priemonę, jai atstovauja privatus advokatas, taigi teismas nusprendė neturintis pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis kreipimosi į teismą dieną yra itin komplikuota ir ji neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino bylos specifikos, santuokos nutraukimo byloje dalytino turto teisinio režimo ir su tuo susijusių disponavimo juo šioje proceso stadijoje apribojimų. Pabrėžtina, jog, turint omenyje inicijuojamos bylos specifiką, tai yra tai, jog tai yra socialiai jautri byla, kurios metu privalomai spręstini ne tik šalių turtiniai klausimai, bet ir asmeniniai neturtiniai klausimai, taip pat klausimai, susiję su šalių nepilnamečiais vaikais, šalies teisės į teisminį procesą įgyvendinimo galimybės turtinės padėties aspektu turėtų būti įvertintos itin atidžiai, neapsiribojant vien tik formaliu asmeniui priklausančio turto vertės kriterijumi, tačiau įvertinant ir turto teisinį režimą pradinėje bylos stadijoje, disponavimo juo galimybes.

16. Kaip matyti iš ieškinio, iš 172 485 Eur bendros sumos kilnojamojo ir nekilnojamojo dalytino turto didžiąją dalį masės sudaro nekilnojamasis turtas (156 000 Eur vertės; jį ieškovė natūra prašo priteisti atsakovui; atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė ieškinyje pažymi, kad nekilnojamuoju turtu šiuo metu naudojasi atsakovas, o ji su vaikais gyvena nuomojamame būste); likusią nurodytos vertės turto dalį sudaro kilnojamasis turtas (iš esmės namų apyvokos daiktai ir 200 Eur vertės automobilis). Turint omenyje turto teisinį režimą (tai yra tai, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), šiuo metu ieškovės galimybės disponuoti juo tam, kad gautų apyvartinių lėšų, yra apribotos. Ieškovės gaunamos mėnesio pajamos, atsižvelgiant į tai, jog šeimoje auga su nepilnamečiai vaikai, taip pat vertintinos kaip nepakankamos iš karto sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Taigi formaliai ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, nes jai priklauso nemažos vertės turto, tačiau, turint omenyje turto teisinį režimą, iš esmės jos apyvartines lėšas sudaro mėnesio darbo užmokestis, iš kurio, įvertinus pareigą išlaikyti ir du nepilnamečius vaikus, galimybės ieškinio pateikimo metu sumokėti visą žyminio mokesčio sumą yra ribotos.

17. Vis dėlto, nors ieškovės finansinės galimybės sugeneruoti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti šiuo metu ribotos, tačiau pateikti duomenys, atsižvelgiant į ieškovei priklausančio turto masę, nėra pakankami taikyti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog akivaizdu, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės turto teisinis režimas pasikeis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgis nemažos vertės turto vienokia ar kitokia jo forma, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dabartiniai apeliantės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, jos finansinė padėtis po bylos išnagrinėjimo pasikeis ir ji bus pajėgi sumokėti atidėtą žyminį mokestį tuo atveju, jeigu teismas priims nepalankų jai sprendimą. Kadangi ieškovė buvo pareiškusi alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, įvertinus aptartas aplinkybes, susijusias su dabartine ieškovės finansine padėtimi ir jos perspektyvomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisinga, protinga ir sąžininga likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo. Taip nebus nepagrįstai apribotos ieškovės galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminį procesą, užtikrintas objektyvesnis ieškovės turtinių galimybių ir jų perspektyvos įvertinimas ir efektyvesnis sąlygų kreiptis į teismą įgyvendinimas.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo tenkintinas, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti ieškovės S. P. prašymą – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.