- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2-29862-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24161-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydamas priteisti 301,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-05-12, Prūsų g. 4, Vilniuje, įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis Ssang Yong Actyon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog automobilis buvo apdraustas ieškovo savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas – Z. I. Z.; ieškovas dėl įvykio išmokėjo 301,45 Eur draudimo išmoką; pagal sąmatą nuostolis sudarė 696,77 Eur, tačiau buvo taikomas 308,43 Eur nusidėvėjimas ir 86,89 Eur frančizė. Taigi ieškovas draudimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Pažymėjo, jog kelio savininkas -Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui. Nurodė, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pasak ieškovo, automobiliui žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) Vilniaus miesto savivaldybei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Pažymėjo, jog nurodyta gatvė nebuvo perduota savarankiškai valdyti UAB „Grinda“; taigi dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė pagal 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda” Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus (Sutarties 1 punktas). 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi nagrinėjamu atveju tokias priežiūros funkcijas atliko UAB „Grinda“. Pasak atsakovės, 2011-12-29 Sutartimi bei 2012-05-07 Susitarimu Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“, kuri Sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį; taigi ji laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Be to, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto ir aplinkybės, jog automobilio gedimai buvo nulemti 2018-05-12 įvažiavimo į duobę Prūsų g.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad CK 6.266 str. pagrindu atsakovė negalėjo perduoti valdymo teisės į jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, 2012-05-07 Susitarimo pagrindu UAB „Grinda“ nėra savivaldybei priklausančio turto valdytojas. Atkreipė dėmesį, jog vairuotojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kurie gali būti vertinami kaip didelis neatsargumas. Pasak trečiojo asmens, vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nebuvo kliūčių, todėl prašė taikyti CK 6.253 str. 5 d. nuostatas. Teigė, jog atsakovas ir tretysis asmuo yra atleistini nuo civilinės atsakomybės; juolab, kad UAB „Grinda“ nebuvo perduotas kelio (gatvės) valdymas. Be to, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisnių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-05-12, Prūsų g. 4, Vilniuje, įvyko įvykis, kurio metu automobilis Ssang Yong Actyon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, ir apgadino priekinį kairės pusės ratą, posparnį ir kairės pusės pusašio granatą (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos, todėl visus įrodymus aiškiai įvardija ir detalizuoja teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje). Nurodyto automobilio draudėjas Z. I. Z. 2018-05-12 kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Automobilio apgadinimus patvirtina fotonuotraukos, vairuotojos paaiškinimai, 2018-05-12 eismo įvykio fiksavimo protokolas, 2018-05-12 pažyma dėl eismo įvykio, 2018-05-15 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir 2018-05-24 žalos sąmata. Iš 2018-05-28 pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, jog nuostolio suma – 388,34 Eur, tačiau buvo taikyta 86,89 Eur išskaita ir 68,97 Eur nesumokėta draudimo įmoka pagal draudimo liudijimą Nr. 258058127, todėl mokėtina suma draudėjui sumažinta ir išmokėta 301,45 Eur suma. 2020-04-23 ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti 301,45 Eur žalą, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalą CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.
Taip pat byloje nustatyta, jog 2011-12-29 atsakovė (užsakovė) sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su trečiuoju asmeniu UAB “Grinda” (rangovu), kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus (Sutarties 1 punktas). 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriuo įtraukė 4.2.10 punktą bei nustatė, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą; Susitarimu šalys sulygo, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog Prūsų g., Vilniuje, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jai, kaip savininkei, tenka pareiga prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Kadangi atsakovė, kaip kelio savininkė, tinkamai neorganizavo kelių priežiūros, remonto darbų, nesirūpino, kad keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, jai kyla pareiga pagal CK 6.266 str. atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.
Sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė pagal CK 6.266 str., svarbu išanalizuoti ir įvertinti 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties ir jos priedo - 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, turinį santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir suformuota nuoseklia kasacinio bei apygardos teismų praktika.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).
Byloje konstatuota, jog atsakovė yra Prūsų gatvės, Vilniuje, savininkė, tačiau jos teigimu, atsakovė neturi pareigos atlyginti žalos, kadangi minėtos gatvės valdymo teises yra perleidusi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“.
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pažymėtina, jog sutartis remiantis CK 1.193 str. 1 d. turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą. Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. Nr. A72-2191(3.1.36-UK) UAB „Grinda“ (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1 p.). Pagal sutarties 3.1 punktą, darbai finansuojami iš atsakovės lėšų; Sutarties 3.3 p. numatė, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Byloje nustatyta, jog šalys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartį 4.2.10 punktu, kuriame numatė, kad „rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“.
Pabrėžtina, jog kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir remiasi 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Sutarties pakeitimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtas Susitarimas iš esmės nepakeitė kitų sutarties nuostatų ir pačios sutarties esmės. Sisteminis nurodytos sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad UAB „Grinda“ suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Tuo tarpu Susitarimo 4.2.10 punkto nuostata, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, vertintina kaip formali ir neatitinkanti visos sutarties esmės bei minėtų kasacinio teismo suformuotų CK 6.266 straipsnio aiškinimo taisyklių. Tokia nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės (Darbų atlikimo sutartis) ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo. Be to, tame pačiame Sutarties 4.2.10 p. taip pat įtvirtinta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, darytina išvada, jog minėta Sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Vertinant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), spręstina, kad šalis sieja statybos rangos santykiai, nors Susitarime kalbama apie gatvių dangos perdavimą atsakovo valdymą, tačiau faktiškai Susitarimu šalys siekė aptarti šalių tarpusavio prievoles kompensuojant užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės priežiūros (2020-04-16 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2A-633-619/2020).
Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovė nėra perdavusi Prūsų gatvės, Vilniuje, valdymo teises trečiajam asmeniui. CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt). Nurodytame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos trys deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Reiškiant reikalavimą šiuo teisiniu pagrindu, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
Byloje nėra ginčo, kad gatvės priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas); nagrinėjamu atveju konstatuota, kad įvykio metu atsakovė buvo Prūsų gatvės valdytoja. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-05-12 pažyma ir 2018-06-04 pranešimas apie įvykį, 2018-05-12 eismo įvykio fiksavimo protokolas ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, patvirtina, jog Prūsų gatvė, Vilniuje, turėjo trūkumų, kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą. Nurodyti įrodymai liudija, jog 2018-05-12, Prūsų g. 4, Vilniuje, automobilis Ssang Yong Actyon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino priekinį kairės pusės ratą (taip pat posparnį ir kairės pusės pusašio granatą). Automobilio apgadinimus patvirtina fotonuotraukos, 2018-05-15 automobilio techninės apžiūros aktas, žalos sąmata. Atsižvelgiant į sugadinimų pobūdį (kairės pusės padanga, posparnis ir kairės pusės pusašio granata), teismas sprendžia, jog jie buvo nulemti 2018-05-12 įvykusio įvykio; duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat byloje esanti žalos sąmata patvirtina patirtos žalos faktą ir dydį; iš žalos sąmatos matyti, jog automobilio remonto kaina nustatyta 2018-05-24, praėjus dviem savaitėms po eismo įvykio. Byloje, nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog tas pats automobilis per tokį laiką galėjo nukentėti kitame eismo įvykyje.
Nors atsakovė ir tretysis asmuo teigė, jog žala kilo dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius nepateikė; byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs asmuo būtų pažeidęs kelių eismo taisykles. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, todėl spręstina, kad vairuotojas objektyviai negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė; dėl šių aplinkybių tokią kliūtį teismas vertina kaip netikėtą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad 2018-05-12, Prūsų g. 4, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Ssang Yong Actyon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino priekinį kairės pusės ratą.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui (tai patvirtina 2018-05-29 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 14026933), kurio automobiliui, važiuojant Prūsų gatve, įvažiavus į duobę, buvo padaryta žala, atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Ieškovė įrodė žalos dydį, jį apskaičiavo tinkamai, pritaikė 49 proc. keičiamų dalių nusidėvėjimą, frančizę bei nesumokėtą draudimo įmoką. Atsakovė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu nepateikė (CPK 178 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas priteisia iš atsakovės 5 proc. palūkanas nuo 301,45 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškovo ieškinį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 Eur žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 188710061, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai 301,45 Eur (tris šimtus vieną Eur ir 45 euro centus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (301,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.