Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20083-347/2018 pagal pareiškėjos E. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas pareiškėjos E. Ž. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamą teismo nutartį gavo paštu 2018 m. liepos 24 d. ir iš karto kreipėsi teisinės pagalbos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-3617-13615 pareiškėjai suteikta teisinė pagalba. Minėtą sprendimą pareiškėja gavo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja atvyko pas advokatę, kuri, pareiškėjai pateikus prašomus dokumentus, paruošė atskirąjį skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Todėl prašo teismo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjai terminą atskirajam skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

10. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

12. Pastebėtina, kad CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-191/2009 ir kt.).

13. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartis, kuria rašytinio proceso tvarka teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai įteikta 2018 m. liepos 24 d. (b. l. 6). Šios aplinkybės pareiškėja neginčija. Vadinasi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties pareiškėja turėjo teisę teismui paduoti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., tačiau pateikė jį tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 7-14). Pateikdama atskirąjį skundą apeliantė kartu prašė teismo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.

15. Apeliantė termino praleidimo priežastimis nurodė tai, kad ji 2018 m. liepos 24 d. gavusi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį, iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri sprendimą dėl antrinės pagalbos apeliantei suteikimo priėmė tik 2018 m. rugpjūčio 1 d., kurį apeliantė gavo 2018 m. rugpjūčio 4 d., o dėl savo senyvo amžiaus su paskirta advokate susitiko tik 2018 m. rugpjūčio 14 d.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos priežastys dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo nagrinėjamos bylos atveju negali būti pripažintos svarbiomis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė dėl amžiaus ir teisinių žinių stokos negalėjo nesuprasti pasekmių, jeigu per nutartyje nurodytą jos apskundimo terminą nepateiks atskirojo skundo, nes ši byla nebuvo jos vienintelis teisminis procesas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtas aplinkybes pagrindžia ir byloje pateikto 2018 m. liepos 26 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinys, kuriame pati apeliantė nurodė tiek 7 dienų terminą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarties apskundimui, tiek galimybę kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti (b. l. 20-24). Todėl gindama savo galimai pažeistas teises, vadovaujantis CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliantė privalėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ar atsikirtimai.

17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos gavo 2018 m. rugpjūčio 4 d., kurio 6.1. punkte buvo nurodytas siūlymas pareiškėjai susisiekti su paskirtu advokatu per kuo trumpesnį laiką. Nors pareiškėja nurodė, kad gavusi minėtą sprendimą susisiekė su paskirta atstovauti jos interesus advokate telefonu, tačiau nenurodė, kada tai buvo padaryta. Be to, nors apeliantė nurodė, kad susitikimas su advokate buvo paskirtas tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. dėl advokatės užimtumo ir dėl to, jog advokatė dirba Kaune, o apeliantė gyvena Kėdainių rajone, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tiek advokatės užimtumą, tiek priežastis, dėl kurių apeliantė negalėjo nuvykti pas advokatę anksčiau. Pareiškėjai nenurodžius svarių priežasčių, kodėl su paskirtu advokatu ji susitiko tik 2018 m. rugpjūčio 14 d., šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja veikė nerūpestingai, naudojosi savo procesinėmis teisėmis netinkamai ir savo neveikimu pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, dėl kurių neturi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio apeliantei ginti savo galimai pažeistas teises. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, nesutikdama su jos atliktu 106,52 Eur piniginių lėšų išieškojimu iš pareiškėjos pensijos. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos (CPK 510 straipsnis). Siekdama paneigti tokią teismo išvadą, pareiškėja kartu su 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateiktu atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, pateikė 2018 m. birželio 6 d. antstolei pateiktą prieštaravimą dėl iš pareiškėjos pensijos išieškotų 106,52 Eur piniginių lėšų grąžinimo ir 2018 m. birželio 15 d. antstolės raštą, kuriuo ji netenkino pareiškėjos prieštaravimo, konstatuojant, kad pareiškėjos prašoma grąžinti suma nepatenka į CPK 739 straipsnyje išvardintas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Taigi, pareiškėja, nesutikdama su tokiu antstolės išaiškinimu, turėjo pateikti dėl jo antstolei skundą. Antstolei nesutikus su pareikštu skundu, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla turėtų būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja savo pažeistas teises būtų gynusi šio įstatymo nustatyta tvarka.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių terminų pabaigą bei jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai bei teisėtai netenkino apeliantės prašymo dėl praleisto termino atskirajam skundu paduoti atnaujinimo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.