- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- I-1926-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 1.15.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-11-19 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpiu nuo 2014-10-20 iki 2015-01-30.
Pareiškėjas skunde (b.l. 7), nurodė, kad nuo 2014-10-20 iki 2015-01-30 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Kauno TI) perpildytoje kameroje nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Kamerose trūko teisės aktais nustatyto ploto (teko mažiau negu 3,6 kv.m.), dalį ploto užėmė kameroje esantys baldai. Kameroje esantis tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl sklido blogas kvapas. Be to, tualete pastoviai bėgo vanduo. Kriauklė surūdijusi, iš krano pastoviai bėgo vanduo ir trukdė ilsėtis. Langas normaliai neatsidarė, o per mažą orlaidę nepatekdavo pakankamai gryno oro. Pareiškėjas prašė perkelti jį į kitą kamerą, tačiau administracija šio prašymo netenkino. Dėl to pareiškėjas jautėsi pažemintas ir buvo sutryptas jo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 11-14) parodė, kad pareiškėjas periodiškai Kauno TI kamerose buvo laikomas nuo 2014-10-24 iki 2015-01-25. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais (maždaug pusę paminėto termino) buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys. Kauno TI negali atsisakyti priimti suimtų asmenų, taip pat juos patalpinant į kameras būtina laikytis izoliacijos reikalavimų, numatytų Suėmimo vykdymo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. numato, kad kamerose įrengiami sanitariniai mazgai. Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka visus HN 76:2010 reikalavimus, jie yra atskirti apie 2,1 m aukščio atitvarais, o juose įrengta mechaninė ventiliacija užtikrina higienos normų laikymąsi. Atskirų sanitarinių mazgų įrengimas atskirose patalpose yra susijęs su tardymo izoliatoriaus rekonstrukcija, todėl reikalavimas įrengti sanitarinius mazgus atskirose patalpose netaikomas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų oro šalinimo sistemą. Kauno TI visa tai įrengta. Pareiškėjo teiginiai dėl surūdijusių kriauklių, nesandarių kranų neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė kamerų, kuriuose buvo surūdijusios kriauklės, ar pastoviai bėgo vanduo. Pareiškėjas įkalinimo sąlygų nėra skundęsis Kauno TI administracijai. Pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam kalint netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2014-10-24 iki 2015-01-25. Teismas vadovaujasi atsakovo nurodytu terminu, kadangi termino trukmę patvirtina rašytiniai įrodymai.
Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu Kauno TI 93 paras buvo laikomas kamerose Nr. 160, 162, 341 (b.l. 16-18). Beveik pusę paminėto termino (44 paras) jis buvo laikomas kamerose, kuriose, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo įkalinimo sąlygos atitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. reikalavimą dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje. Taigi, jis buvo laikomas sąlygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina, kad apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto (ABTĮ 13 str., 20 str., žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Kauno TI, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto normos jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas 49 paras. Pareiškėjui tuo metu vidutiniškai tekdavo nuo 2,44 kv.m. iki 3,12 kv.m. gyvenamojo ploto. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 57 str.). Iš to seka išvada, kad pareiškėjui kalint Kauno TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip ir dėl to, kad jam kalint Kauno TI kamerose tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl sklido blogas kvapas. Be to, tualete pastoviai bėgo vanduo, kriauklės surūdijusios, iš kranų pastoviai bėgo vanduo ir trukdė ilsėtis. Taip pat pabrėžė, kad kamerų langai normaliai neatsidarė, o per mažą orlaidę nepatekdavo pakankamai gryno oro.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Teismas konstatuoja, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismui pateikti duomenys (b.l. 27) patvirtina, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, taip pat, jog dalis kamerų buvo vėdinamos per langus neneigia ir pats pareiškėjas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Teisės aktai taip pat numato pareigą ir pačiam pareiškėjui rūpintis kameros švara bei jos mikroklimatu (HN 76:2010 58 p.) Toks patalpų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus dėl patalpų vėdinimo. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos nebuvo vėdinamos, patvirtina ir tą aplinkybę, kad atsakingas už gyvenamosios vietos tvarkymą asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamąją patalpą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas administraciją būtų informavęs apie tai, jog tvarkdarys nevykdo savo pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys dėl blogos ventiliacijos yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas betarpiškai sieja su kamerų ploto trūkumu (kamerų perpildymu), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai, o minėti nepatogumai vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo įrengtas neuždaras sanitarinis mazgas su nepakankama ventiliacija, todėl sklido nemalonūs kvapai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 1 p. numato, kad Taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 p. – kad šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 14.5 p. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. HN 76:2010 21 p. nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos sienele, joje įrengtas unitazas, praustuvė, veidrodis, skalbinių džiovyklos virvelės bei ši patalpa turi atskirą nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemą (b.l. 29-31). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini, kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.). Dėl surūdijusių kriauklių, nuolat tekančio vandens, pagedusių vandens kranų teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs ir, tuo pačiu, neinformatyvūs. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė kokiose kamerose buvo šie defektai, kaip ilgai jie buvo nepašalinti ir t.t.. Teismas taip pat vertina ir LAT suformuotą praktiką, kad neturtinė žala – tai ne trumpalaikiai nepatogumai. Teismas konstatuoja, kad tokie nepatogumai lengvai pašalinami informavus administraciją ir negali būti laikomi pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas arba įstaigos administraciją, o tarnybos (ir įstaigos administracija) į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos, kvapo, tekančio vandens ir t.t. neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Į bylą pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos (b.l. 19-26) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui būnant Kauno TI buvo sudaryta reali galimybė patekti pas gydytojus. Iš pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų matyti, jog pareiškėjas yra į gydytojus kreipęsis tik dėl miego sutrikimo, kurį sukėlė baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas. Vertintina, jog tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai nėra susiję su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kauno TI. Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Pareiškėjas kalinimo sąlygas Kauno TI iš esmės laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009). Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę (pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto kamerose buvo tik 49 paras), atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 261 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo A. F. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 261 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.