Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant N. R., jo atstovui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 08 23 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126str. 1d., dėl to, kad N. R. 2014 08 23 17.50val. Jurbarko r., Girdžių k., Jūros g. vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, nustatytas girtumas 0,55 promilės.

Teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla: patrulio E. B. tarnybinis pranešimas, asmens blaivumo testas, patikros sertifikato nuorašas, duomenys apie administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį.

Taip pat pateiktas 2014 08 23 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 19 kopija, akte nurodyta išvada blaivus, 2014 08 23 19.30val. nustatytas 0,09 promilių girtumas, 20.10val.- 0,00 promilės, paimtas kraujas, VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 08 26 specialisto išvadoje Nr. T-a 7580/14(01) nurodoma, kad N. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Teismo posėdyje N. R. paaiškino, kad būnant prie užtvankos su draugais atsigėrė alaus, tuoj pat privažiavo pareigūnai ir liepė patraukti automobilį, jis nesijautė neblaivus, patraukė automobilį toliau nuo vandens telkinio kaip buvo nurodyta, tada pareigūnai liepė pasitikrinti blaivumą, jis prašė jam leisti tikrintis pakartotinai, tačiau pareigūnai neleido.

Liudytojas E. B. parodė, kad pastebėjo prie vandens telkinio stovintį automobilį, greta buvo trys jaunuoliai, du iš jų akivaizdžiai neblaivūs, jiems buvo liepta patraukti automobilį nuo vandens, patikrinus vairuotojas buvo neblaivus, tai truko apie 15-20 minučių, to jaunuolio rankose butelio nematė.

Analogiškas aplinkybes nurodė liudytojas R. Z..

Liudytojas A. B. parodė, kad parodė, kad prie užtvankos jie buvo trise, N. R. tik gurkštelėjo alaus ir tuoj privažiavo pareigūnai, liepė patraukti automobilį, automobilis buvo N. R., jis pavažiavo toliau nuo vandens, pareigūnai patikrino blaivumą, neleido tikrintis pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Iš teismui pateiktos prietaiso „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijos nustatyta, kad blaivumo testo procedūra turi būti pradedama nuo parengiamųjų klausimų, siekiant įsitikinti, ar tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes, jei taip, reikia palaukti, negalima atlikti blaivumo testo, kai tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių arba rūkė per paskutines dvi minutes.

Būtent tokias aplinkybes nurodė N. R., taip pat liudytojas A. B.. Todėl darytina išvada, kad prieš tikrinant N. R. blaivumą pareigūnai, vadovaudamiesi instrukcija, turėjo bent jau palaukti ir tik tada tikrinti N. R. blaivumą, tuo labiau, kad patys pareigūnai parodė, kad N. R. pagal išvaizdą atrodė blaivus, N. R. teigimu jis sakė pareigūnams, kad ką tik išgėrė gurkšnį alaus. Darytina išvada, kad asmens blaivumą pareigūnai patikrino pažeisdami alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimus.

Alkotesterio parodymai ne visada sutampa su tuo pačiu metu esama alkoholio koncentracija kraujyje. Teoriškai tik esant 0,6 ⁰/₀₀ mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje jau viršija 0,40 ⁰/00. N. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta, N. R. nebuvo leista pakartotinai atlikti testą.

Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, kai atliekama medicininė apžiūra, galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo paprastai turėtų būti daromos atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimus. Šioje byloje medicininė apžiūra ir kraujo tyrimas buvo atlikti o jų rezultatai nepaneigti, teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, grindžia savo išvadas kraujo tyrimo rezultatais, o ne policijos pareigūnų alkoholio kiekio iškvepiamame ore patikrinimu, kurio rezultatai kelia abejonių dėl to, kad juos atliekant nebuvo laikomasi instrukcijos reikalavimų.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įrodyti asmens kaltę yra institucijos, surašiusios administracinio teės pažeidimo protokolą, pareiga. Šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. R. kaltę ir įrodančių, kad jis padarė teisės pažeidimą, o visos abejonė vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad N. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250str. 1p., 287str. 1d. 2p., 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287str. teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą prieš N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126str. 1d. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.