Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundžiamame rašte konstatuota, kad, išnagrinėjus detaliojo plano medžiagą, skundo teiginiai nepasitvirtino. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas raštas yra neobjektyvus, neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, esančių Nekilnojamojo turto registre ir detaliajame plane. Taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatyto viršenybės ir objektyvumo principų. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, ruošdama ir tvirtindama detalųjį planą, turėjo būti atidi ir rūpestinga bei nesudaryti sąlygų pareiškėjo teisių pažeidimams atsirasti. Esant Nekilnojamojo turto registre ir detaliajame plane sklypo plotų neatitikimams, pareiškėjas negali laisvai naudotis žemės sklypu.

Kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos ir nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kurios surašomos į žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.

Pažymi, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) nėra vienalytis, skirtingais laikotarpiais Lietuvos Respublikoje atliekant kadastrinius matavimus ir nustatant žemės sklypų ribas bei žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates buvo naudojamos skirtingos koordinačių sistemos, kurių nesuderintas naudojimas galėjo sąlygoti žemės sklypų plotų nesutapimus ir žemės sklypų posūkio taškų paklaidas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (LKS).

Pažymi, kad koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Ginčo žemės sklypo planas ir žemės sklypo koordinačių žiniaraštis buvo sudaromi Vilniaus vietinėje koordinačių sistemoje, tai patvirtina pridedamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas bei šio žemės sklypo koordinačių žiniaraštis, šio pridedamo dokumento viršuje, grafoje „Koordinačių sistema“ nurodyta – Vilniaus (vietinė), tuo tarpu ginčo žemės sklypo Detaliajam planui rengti galimai buvo naudojama LKS koordinačių sistema, t. y. architektas rengdamas grafinį dokumentą, šiuo atveju Detalųjį planą, faktiškai į žemės sklypo vietą nevyko, o transformavo nustatytas koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą (LKS).

Nurodo, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pokyčiai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą. Todėl toks naudojamų koordinačių sistemų nesuderinimas ir galėjo sąlygoti esamos 0,04 proc. paklaidos atsiradimą.

Pažymi, kad oficialiame Nacionalinės žemės tarnybos puslapyje nurodyta, kad šiuo metu norint nustatyti konkrečius žemės sklypų riboženklių koordinačių nesutapimus, atsiradusius transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, reikia pagal tuos pačius vietinio pagrindo punktus, kurie buvo naudojami pradiniais punktais ankstesniuose kadastriniuose matavimuose, atstatyti žemės sklypų riboženklių padėtis vietovėje. Nustačius žemės sklypų riboženklių padėtį vietovėje, turi būti atlikti kontroliniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo valstybinėje koordinačių sistemoje. Palyginus žemės sklypų riboženklių koordinates, transformuotas iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, su tų pačių riboženklių koordinatėmis, nustatytomis atlikus kontrolinius kadastrinius matavimus nuo valstybinio geodezinio pagrindo punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (LitPos) valstybinėje koordinačių sistemoje, bus galima nustatyti skirtumą tarp žemės sklypų riboženklių koordinačių vietovėje ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų šių žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių.

Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės valstybės lėšomis tikslinti privačių žemės sklypų ribų.

Pažymi, kad pareiškėjui neabejotinai yra suprantama, jog skundžiamame rašte Administracijos nurodytas teiginys dėl nepasitvirtinusio pareiškėjo skundo reiškia ne ką kitą, o tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pagrindo konstatuoti esant pareiškėjo turimų subjektinių teisių pažeidimo dėl galimo žemės sklypų plotų neatitikimo, kadangi Detalusis planas yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, su kurio sprendiniais sutiko visi žemės sklypų savininkai ir jį patikrinus patvirtino visos kompetentingos institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra).

Nurodo, kad atsakovė susipažinusi su pareiškėjo 2019-08-14 skundo turiniu bei jame išdėstytais argumentais, įvertinusi, kad pareiškėjo skunde nurodyti jo ir kitų asmenų teisių pažeidimai nėra susiję su atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto atliktais veiksmais ir / ar neveikimu, priėmė sprendimą nepradėti administracinės procedūros ir apie tai pareiškėjui pranešė būtent skundžiamame 2019-09-26 rašte Nr. A63-239/19.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal žemės sklypo įsigijimo dokumentus ir Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 16 600 kv. m ploto (toliau tekste – ir Žemės sklypas)(b. l. 20-21). Tačiau pagal Detalųjį planą žemės sklypas yra padalintas į tris sklypus, t. y.: 1) 375 kv. m; 2) 10 691 kv. m; 3) 5 527 kv. m žemės sklypus, o bendras žemės klypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, kaip paaiškėjo, pagal Detalųjį planą yra 16 593 kv. m, t. y. 7 kv. m. mažesnis už Nekilnojamojo turto registre įregistruotą, suformuotą atliekant kadastrinius matavimus iki Detaliojo plano patvirtinimo, žemės sklypo plotą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašė Administracijos paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą buvo sumažintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas. Tad pirminiame rašte pareiškėjas iš esmės prašė suteikti informaciją dėl detaliajame plane žemės sklypo ploto sumažinimo aplinkybių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-07-19 raštu Nr. A51-68891/19 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame pažymėjo, jog galimi Žemės sklypo ploto neatitikimai patvirtintame detaliajame plane ir kadastriniuose matavimuose įregistruotose Nekilojamojo turto registre, atsirado dėl geodezinių koordinačių sistemų neatitikimo, verčiant iš vienos sistemos į kitą, kadangi iki 1994 metų galiojo senoji vietinė koordinačių sistema.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją skundu, prašydamas panaikinti pareiškėjo ir kitų Žemės sklypo savininkų teisių pažeidimus, susijusius su teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nurodyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotų nesutapimais. Pareiškėjas pažymėjo nesutinkantis su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-19 rašte išdėstytas teiginiais ir atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis Žemės sklypas, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2004-04-07, kadastro duomenų fiksavimo data – 2003-07-01, tai yra, jau naujojoje Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS).

Nesulaukęs atsakymo, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi ir į Vilniaus miesto merą, nurodydamas, jog 2019-08-14 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją panaikinti jo ir kitų sklypo savininkų teisių pažeidimus, susijusius su teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nurodyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo, plotų nesutapimais, tačiau negavęs jokio informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjas Vilniaus miesto mero prašė kontroliuoti ir prižiūrėti, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundą, būtų atlikti VAĮ įtvirtinti privalomieji veiksmai, pradėta administracinė procedūra, kurios metu pareiškėjas galėtų įgyvendinti įstatyme nurodytas teises.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžiamu raštu informavo pareiškėją, kad gavo jo 2019-08-23 kreipimąsi dėl 2019-08-14 skundo bei pažymėjo, jog „išnagrinėjus detaliojo plano „Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimas tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindu“ medžiagą, skundo teiginiai nepasitvirtino. Detalusis planas yra patvirtintas be pažeidimų ir yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas.“ Taip pat skundžiamame rašte nurodyta, kad „nustačius, kad pareiškėjo teisės dėl skunde nurodytų techninio pobūdžio aplinkybių nebuvo pažeistos, administracinė procedūra nepradėta“.

Pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d. (2019 m. rugpjūčio 23 d. patikslinimas) pareiškimas turėtų būti laikomas skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes jame nurodoma, jog yra pažeistos pareiškėjo bei kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taigi tokiam kreipimuisi nagrinėti taikomas tiek Viešojo administravimo įstatymas, tiek ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės, akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl ir ji privalo nagrinėdama skundus laikytis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei Vyriausybės patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių.

Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2019-11-01) 14 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas: 1) jeigu jame nėra asmens vardo ir pavardės ar pavadinimo, adreso arba kitų duomenų ryšiui palaikyti ir nėra galimybės kitaip identifikuoti prašymą ar skundą pateikusį asmenį; 2) jeigu prašymas ar skundas, teikiamas raštu tiesiogiai ar atsiųstas paštu, arba prašymo ar skundo skaitmeninė kopija, atsiųsta faksu ar elektroniniu paštu, nepasirašyti ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 3) jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 4) jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 5) jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundu kreipėsi į atsakovę nesutikdamas su Administracijos 2019 m. liepos 19 d. rašte pateikta informacija ir prašydamas įpareigoti Administraciją panaikinti pareiškėjo ir kitų savininkų teisių pažeidimus, susijusius su aukščiau aprašytais plotų neatitikimais. Nesulaukęs skundo nagrinėjimo termino, numatyto Taisyklių 25 punkte, pabaigos, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto merą, prašydamas, kad nagrinėjant jo 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundą, būtų pradėta administracinė procedūra. Administracija skundžiamu sprendimu, nurodydama, kad administracinė procedūra nepradedama (nenurodytas pagrindas atsisakymo pradėti administracinę procedūrą), nurodė, kad pareiškėjo „skundo teiginiai nepasitvirtino“ ir kad nagrinėjo detaliojo plano medžiagą (nedetalizuota kokią), t. y. skundžiamas sprendimas prieštaringas savo turiniu.

VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjo teisės dėl skunde nurodytų techninio pobūdžio aplinkybių nebuvo pažeistos, tačiau šios išvados nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis ir padarytos netgi nepradėjus administracinės procedūros. Tai, kad atsiliepime į skundą Administracija pateikė daugiau argumentų, neduoda pagrindo atlikto administravimo veiksmo (administracinės procedūros pradėjimo) ir priimto skundžiamo sprendimo aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu pripažinti teisėtais ir pagrįstais.