Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-597-485-2013

Teisėja: Laima Šeputienė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00164-2012-5

2013 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant nuteistajai L. K., jos gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiosios privačios kaltintojos N. Š. atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. Š. ir nuteistosios L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. birželio 8 d. N. Š. nežymaus sužalojimo) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 721 str., paskirta L. K. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios N. Š., uždraudžiant jai vienerius metus bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. Š., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji N. Š., terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, priteista jai iš L. K. 390,50 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista nukentėjusiajai N. Š. iš L. K. 400 Lt advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.

L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. gegužės 23 d. N. Š. fizinio skausmo sukėlimo) išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji 2012 m. birželio 8 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, smurtaudama, tai yra turėtu rankoje dujų balionėliu papurškusi dujų nukentėjusiajai N. Š. į veidą ir į akis, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas abiejų akių I laipsnio gleivinių ir ragenos cheminis nudeginimas, nežymiai ją sužalojo.

Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinta, kai nukentėjusiosios N. Š. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. gegužės 23 d., būdama neblaivi, laukė jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie spaudos dėžučių, ir, N. Š. atėjus pasiimti spaudą, užpuolė ją peiliu ir įpjovė į ranką, jai supjaustė peiliu rodomąjį, didįjį ir bevardį kairės rankos pirštus ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.

Nesutikdama su priteisto civilinio ieškinio dydžiu neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji nurodo, kad nors ekspertas jai padarytus sužalojimus vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ji dėl akių nedeginimo ilgai gydėsi, ilgam prarado sveikatą ir patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą. Apeliacinį skundą dėl nuteistajai paskirtos per švelnios bausmės nukentėjusioji grindžia tuo, kad nuteistosios veiksmai rodo, jog ji užpuolė nukentėjusiąją dujų balionėliu, norėdama jai sužaloti sveikatą ir to siekė, todėl teismo išvada, kad ji kilusių padarinių nenorėjo, neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistoji L. K. kalta neprisipažino, davė prieštaringus parodymus, visaip stengdamasi išvengti atsakomybės, net posėdžio metu apeliantei grasino. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios nuomone, teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį ir nuteistajai skyrė per švelnią bausmę.

Atsikirtimuose į nukentėjusiosios N. Š. apeliacinį skundą nuteistoji L. K. nurodo, kad su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, ir prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios privačios kaltintojos N. Š. atstovą, prašiusį nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistąją L. K. ir jos gynėją, prašiusias nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios N. Š. ir nuteistosios L. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistosios L. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2012-06-08 veika), bei jos išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2012-05-23 veika) tuo pagrindu, kada nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nukentėjusiosios N. Š. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su L. K. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2012-05-23 veika), nuteistajai pagal BK 140 str. 1 d. (2012-06-08 veika) paskirtąja bausme bei priteistu civilinio ieškinio dydžiu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visus šiuos klausimus išsprendė teisingai, tai yra padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių, tai yra L. K. pagal BK 140 str. 1 d. (2012-05-23 veika) išteisino pagrįstai, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2012-05-23 veika) paskyrė jai tinkamą bausmę ir priteisė teisingą civilinio ieškinio sumą šiuo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, tvirtindama, kad L. K. jai peiliu sužalojo ranką, iš esmės akcentuoja savo pačios parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas, gretindamas juos su kitais byloje esančiais įrodymais, teisingai įvertino kaip keliančius abejonių dėl jų objektyvumo ir pagrįstai jais nesivadovavo. Apeliantė skunde nepagrįstai savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, atsietai vertina liudytojų Z. Č., V. G. parodymus. Su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi asmens kaltės klausimas sprendžiamas įrodymus vertinant viseto aspektu, kas teisingai padaryta skundžiamame nuosprendyje. Be to, apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas liudytojos O. L. parodymais, kadangi toks asmuo liudytoju teisme netgi nebuvo apklaustas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinimu, kad 2012 m. gegužės 23 d. konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios galėjo kilti, o taip pat ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad liudytojų Z. Č., O. L. ir V. G. duoti parodymai negali būti laikomi pakankamais L. K. kaltei įrodyti. Būtent, kaip matyti iš liudytojų Z. Č. ir V. G. parodymų, šie asmenys patvirtino tik faktą, jog N. Š. ir L. K. nuolat konfliktuoja, tačiau įvykio tiesiogiai nematė, liudytojos Z. Č. parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, pastarąsias sieja draugiški santykiai. Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, visas abejones aiškindamas kaltinamosios L. K. naudai, ir pagrįstai šioje dalyje jos atžvilgiu priėmė išteisinamąjį teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistajai paskirta bausmė yra per švelni, atmesdama kaip nepagrįstą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai L. K. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., teisingai įvertino visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas (BK 54 str.), ir jai paskyrė tinkamą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistosios veiksmai rodo, jog ji užpuolė nukentėjusiąją dujų balionėliu, norėdama jai sužaloti sveikatą, ir to siekė, negali būti laikomos pagrindu griežtinti nuteistajai paskirtąją bausmę, kadangi tai nėra nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistosios kaltės nepripažinimas sprendžiant bausmės skyrimo klausimą teismo yra įvertintas. Pažymėtina, kad nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek ir dydžiu, kuris yra artimas minimaliam, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, juolab, kad, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, kartu su bausme nuteistajai yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens.

Įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama tik su priteista suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio išsprendimo klausimas turtinės žalos atlyginimo dalyje nėra ginčijamas, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistosios priteisė 1000 litų nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad tokio dydžio suma skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistosios turtinę padėtį, taip pat tai, kad ji dėl nuteistosios prieš ją panaudoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą, dėl šio sužalojimo jai teko patirti nepatogumus, lankytis pas gydytojus, bei pasekmes, tai yra, kad dujų papurškimas nukentėjusiajai į akis įtakos jos regėjimo pablogėjimui neturėjo, kas šiuo atveju laikytina esminiu kriterijumi. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie ilgą gydymosi trukmę, ilgalaikį sveikatos praradimą nesudaro pagrindo padidinti priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą, kadangi nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl jai nuteistosios padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji ilgai gydėsi ir prarado sveikatą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dar prieš įvykį sirgo glaukoma, katarakta, dėl ko lankėsi pas gydytojus. Kaip jau minėta, apeliantės patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistosios L. K. apeliacinio skundo

Nors nuteistoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. neigia, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kritiškai, šį jos aiškinimą paneigia byloje esančių įrodymų visetas, tai yra: nukentėjusiosios N. Š., liudytojų D. T., T. V., V. G., Z. Č., L. K., O. L. parodymai, ekspertizės aktas, teismo iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VP Eigulių policijos nuovados išsireikalautoje ir teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtoje medžiagoje esantys duomenys. Apeliantė skunde neteisingai nurodo, kad liudytojai Z. Č. ir V. G. parodė, jog ji esant konfliktiniams santykiams su nukentėjusiąja N. Š., pasinaudodama dujų balionėliu, adekvačiai reagavo į esamą situaciją ir jai iškilusią grėsmę aštriu daiktu būti sužalotai nukentėjusiosios, kadangi tokie šių asmenų parodymai teismo posėdžio protokoluose nėra užfiksuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstu laikytinas nuteistosios teiginys apeliaciniame skunde, kad jos veiksmai buvo sąlygoti savigynos, tai yra, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis, gindamasi nuo nukentėjusiosios. Toks nuteistosios aiškinimas vertinas kritiškai kaip jos gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju jokio aiškiai gresiančio pavojaus nuteistajai nebuvo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tad šiuo atveju L. K. veiksmai, kai tarp jos ir nukentėjusiosios esant ilgamečiams asmeninio pobūdžio konfliktiniams, ji pirmoji užpuolė nukentėjusiąją, į veidą ir akis papurkšdama dujų iš dujų balionėlio, negali būti pripažinti veikimu esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl L. K. veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal BK 140 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priteista suma nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žaloms atlyginti, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai N. Š. priteistas 390,50 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas. Būtent, kaip matyti iš bylos medžiagos tokio dydžio išlaidas nukentėjusioji patyrė dėl naujų akinių gamybos, tai patvirtina UAB „X“ kvitai, tai yra 390,50 Lt civilinio ieškinio suma yra pagrįsta (1 t., b. l. 43). Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji pradiniame pareiškime nenurodė, jog įvykio metu ji pametė akinius, civilinio ieškinio pagrįstumo nepaneigia. Aukščiau išdėstyti argumentai dėl nukentėjusiosios N. Š. apeliacinio skundo patvirtina, kad nukentėjusiosios 1000 Lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat yra pagrįstas, ši suma yra teisinga. Apeliacinio skundo argumentai, kad nusikaltimas buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios, nuteistoji gynėsi nuo galimo užpuolimo, yra nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo mažinti šią priteistą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti sumą.

Nuteistąją L. K. pripažinus kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., atsižvelgus į protingumo ir teisingumo kriterijus, pagrįstai iš jos priteista 400 Lt nukentėjusiajai N. Š. atstovo advokato Vladislovo Mikšos paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl atstovavimo išlaidų

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios privačios kaltintojos N. Š. atstovas advokatas Vladislovas Mikša pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusioji N. Š. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme jam sumokėjo 400 litų, prašė šias išlaidas priteisti. Prie nuteistosios L. K. apeliacinio skundo yra pridėtas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nuteistoji L. K. už apeliacinio skundo surašymą advokatei V. G. sumokėjo 400 litų, apeliaciniame skunde prašoma šią sumą priteisti iš nukentėjusiosios N. Š..

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procesas vyko pagal nukentėjusiosios civilinės ieškovės N. Š. ir nuteistosios L. K. apeliacinius skundus, kurie atmesti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priteisti prašomas sumas kaip išlaidas, turėtas advokatų paslaugoms apmokėti, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios N. Š. ir nuteistosios L. K. apeliacinius skundus atmesti.