Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,

nuteistajai I. Č.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžio, kuriuo I. Č. nuteista pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo V. Č. civilinis ieškinys, ir iš nuteistosios I. Č. priteista 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo V. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Č. nuteista už tai, kad 2006-08-21 apie 8 val. bute (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu kumščiu smogė V. Č. į nosies sritį, padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžimą su nosies deformacija, dėl kurio nukentėjusysis ilgai sirgo.

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. Č. prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, kadangi neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to neteisingai išsprendė jos kaltės klausimą. Jos santykiai su sutuoktiniu V. Č. yra įtempti, jie nesutaria. Sutuoktinio ne kartą buvo sumušta, jų ginčus nagrinėjo tas pats apylinkės teismas, o taip pat ir policijos pareigūnai. Tas pats apylinkės teismas šiuo metu jau yra išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamos vietos nustatymo. Vykstant procesui dėl santuokos nutraukimo, V. Č. teismo 2006-01-23 nutartimi buvo įpareigotas gyventi nuo šeimos skyrium, tačiau jis teismo įpareigojimo nesilaikė, grįždavo į namus, sukeldavo barnius, ją mušdavo, dėl ko ji ne kartą kreipėsi į policiją. V. Č. visais įmanomais būdais siekė ją sukompromituoti ir įrodyti, neva dėl šeimos iširimo kalta ji. 2006-08-21 V. Č., vėl pažeisdamas teismo jam nustatytus apribojimus, grįžo namo ir sukėlė tarpusavio barnius. Jis vaikščiojo po butą, buvo užėjęs į vonią, kažko ieškojo, kibo prie jos. Vengdama konfliktų, ji išėjo į kitą kambarį. Po kiek laiko išgirdo, kad jis kviečia policiją. Atvykus policijai, ji išėjo iš kambario ir išgirdo, kad V. Č. policijos darbuotojui skundžiasi, neva ji jį sumušė, smogdama kumščiu į nosį. Ji savo kaltės nepripažino, kadangi V. Č. jokių smūgių nesudavė. V. Č., siekdamas ją apkaltinti, sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Jis dirba gaisrininku, todėl tokią traumą galėjo gauti kur nors darbe. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo aiškinamos. Be to, pats V. Č. yra pasakojęs, kad nosį buvo susižalojęs ankstyvoje jaunystėje, gyvendama su juo aiškiai matė, kad jo nosis nėra tiesi. Todėl teismo ji prašė išreikalauti jo ligos istorijas iš archyvo ir įsitikinti, ar tikrai nosies trauma nebuvo padaryta anksčiau, tačiau teismas to nepadarė, išreikalavo tik paskutinius jo ligos duomenis. Nebuvo aiškintasi, ar V. Č. iš karto po nosies sužalojimo kreipėsi dėl pirminės medicininės pagalbos suteikimo. Teismas patikėjo vien V. Č. parodymais, neva ji sudavė smūgį pastarajam, nors tuo metu bute jie buvo tik dviese. Apklaustas byloje liudytoju policijos darbuotojas paaiškino, kad jis nematė, jog ji būtų sudavusi smūgį V. Č.. Todėl ji nuteista pagal BK 138 str. 1 d. nepagrįstai, apkalbėta V. Č.. Teismo medicinos specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu, nes joje V. Č. sužalojimų padarymo ir atsiradimo aplinkybės grindžiamos tik prielaidomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji augina ir prižiūri du nepilnamečius vaikus, iš vyro priteistas išlaikymas vaikams, jos atlyginimas nedidelis, ir skyrė 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų bei priteisė 1000 litų neturtinės žalos.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jos veiką pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistosios versija, neva ji nukentėjusiojo nemušė ir jam nosies nesulaužė, visiškai paneigta nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiojo V. Č., liudytojo A. K. parodymais, specialisto išvada ir dėl jos teisme duotais teismo medicinos eksperto D. Vitkaus paaiškinimais. Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad ryte baigęs darbą nuvyko pas I. Č. paimti vaikams rūbų, nes tuo metu vaikai buvo pas jo motiną. I. Č. pradėjo stumdytis, norėdama jį išprovokuoti, kad prieš ją būtų pavartotas smurtas, bet jis nieko jai nedarė, tuomet ji vieną kartą kumščiu trenkė jam į nosį, po ko pati išsigando ir, išbėgusi į kitą kambarį, iškvietė policiją. Nors nuteistoji, bandydama sukelti abejones nukentėjusiojo parodymų patikimumu teigia, neva pastarasis ją apkalba, siekdamas palankesnio teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje, nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina ir kitų apklaustų asmenų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas policijos pareigūnas A. K. patvirtino, jog nukentėjusysis dar įvykio vietoje jam paaiškino, jog atvyko paimti šiltesnių drabužių vaikams, kurie tuo metu kelias dienas gyveno su juo jo mamos namuose, aprengti, tačiau žmona jų neduoda. Liudytoja nukentėjusiojo mama R. Č. parodė, jog tą rytą vaikaičiai buvo pas ją, o sūnus parvažiavo užsikišęs nosį. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo aiškinimą, jog jis į butą, kuriame gyvena nuteistoji, atvyko ne konfliktuoti, o pasirūpinti tuo metu jo prižiūrimais vaikais. Nukentėjusiojo bei aukščiau paminėtų liudytojų parodymai visiškai paneigia nuteistosios aiškinimą, jog tą rytą ji pati išleido vaikus į darželį ir į mokyklą, beje, šis jos aiškinimas kardinaliai prieštarauja ir liudytojo policijos pareigūno A. K. parodymams teisme apie tai, kad jam atvykus į konflikto vietą I. Č., be kita ko, pareiškė, "kad tegul vyras vaikus parveža, kad neduos rūbų" (b. l. 66). Beje, nors nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog policiją dėl įvykio iškvietė nukentėjusysis, apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji teigė priešingai, patvirtindama nukentėjusiojo aiškinimą, kad policiją iškvietė ji pati, o ne nukentėjusysis, neva siekdamas ją sukompromituoti.

Nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pobūdžio taip pat visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. Č. padarytas nosies kaulų lūžis su nosies deformacija, kuris gavosi nuo nosies sumušimo, galimai smogiant kumščiu ir sužalojimas galėjo būti padarytas 2006-08-21. Šiai išvadai paaiškinti ir patikslinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. Vitkus patvirtino, jog neįtikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, o pagal turimus medicininius dokumentus ir rentgenogramas nenustatyta, kad jam kada nors anksčiau galėjo būti padaryti nosies lūžimai. Abejoti argumentuota, pagrįsta byloje užfiksuotų duomenų tyrimu specialisto išvada, kaip ir šią išvadą davusio eksperto kvalifikacija bei kompetencija kolegija neturi pagrindo. Ekspertui patvirtinus, jog pateiktoje nukentėjusiojo medicininėje dokumentacijoje nuo 1997 metų nėra jokių duomenų apie galimus ankstesnius nosies lūžius, kurių pėdsakai neišvengiamai būtų pastebimi ir geros kokybės paskutiniojo sužalojimo rentgenogramose, teismas pagrįstai netenkino nuteistosios prašymo išreikalauti ir tirti dar senesnio laikotarpio nukentėjusiojo ligos istorijas apie neva buvusius ankstesnius jo nosies lūžius. Tai, kad nosis nebuvo sulaužyta anksčiau, iki vedybų, patvirtino ir nukentėjusysis bei jo mama. Todėl apeliantės argumentus, kuriais ginčijamas minimos specialisto išvados pripažinimas įrodymu, kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Dar viena nuteistosios versija, neva nukentėjusysis V. Č. į namus atėjo jau sužalota nosimi, yra pakankamai vėlyva, iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ši versija prieštarauja ne tik nukentėjusiojo V. Č., liudytojo A. K. parodymais, specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto paaiškinimais nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau ir pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams apie tai, jog atėjus V. Č. ji nematė, jog jam būtų buvusi sužalota nosis, ir manė, jog nosį jis pats susižalojo tuomet, kai laukė iškviestų policijos pareigūnų (šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus I. Č. parodymus teisme patvirtino liudytojas A. K., parodydamas, kad vyrui pasakius, kad žmona jam sulaužė nosį, pastaroji teigė, kad jis pats vonioje susilaužė nosį). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei į tai, kad I. Č. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl teisme jos duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (parodymai apylinkės teisme buvo ištirti, b. l. 65), apylinkės teismas pagrįstai šiuos nuteistosios parodymus įvertino kaip melagingus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmetė. Taigi nuteistosios I. Č. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, apeliacinio skundo argumentai nuteistosios kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Teismas I. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrė pačią švelniausią BK 138 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, bei nustatė mažesnę už sankcijos vidurkį bausmės trukmę. Skirdamas bausmę bei nustatydamas tik vieną taip pat pakankamai švelnų įpareigojimą - išdirbti 40 valandų visuomenės labui ir taip nuspręsdamas, jog būtent tokia bausmės trukmė ir dirbtinų valandų skaičius yra pakankami bausmės tikslams pasiekti, kad nuteistoji pajustų savo nusikalstamos veikos pasekmes, padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nenusikalstų, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji dirba, augina du mažamečius vaikus, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistosios padėties lengvinimui reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas I. Č. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės skyrimo pagrįstumu ir teisingumu. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagrįstai pripažinęs nuteistąją kalta ir paskyręs teisingą bausmę, apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas nesivadovavo imperatyvia BPK 112 str. 1 d. nuostata, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Šioje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas jau po to, kai buvo pradėtas įrodymų tyrimas - apklausta kaltinamoji I. Č. ir apklausiamas nukentėjusysis V. Č. (b. l. 66), todėl ieškinys negalėjo būti priimtas, o jį priėmus – turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistina, ieškinį paliekant nenagrinėtu.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria iš I. Č. priteista nukentėjusiajam V. Č. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo panaikinti, o nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.