Kauno apygardos teismo nutartis

2024-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-215-485/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-24
Bylos Nr.
1S-215-485/2024
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00097-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
M. G.
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos
  • 2.5.19Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)
  • 2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-215-485/2024
Proceso Nr. 1-69-3-00097-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19; 2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. gynėjo, advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. Švedijos karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausme už nusikaltimus, su sunkiais narkotikų nusikaltimais (2 veikos) ir smulkiu ginklų nusikaltimu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat 7 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydama spręsti klausimą dėl Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio M. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi Lietuvos Kalėjimų tarnybos prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo M.G. tenkino, pripažino Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį, priimtą M. G. atžvilgiu ir nutarė vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderino nuteistajam M. G. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą 2 005 dienų (5 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi (dvi veikos), 258 straipsnio 2 dalimi, nustatant galutinę subendrintą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo advokato skundas, kuriame jis prašo panaikinti 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį panaikinti ir atsisakyti tenkinti 2024 m. kovo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą. Atsisakius patenkinti pirmą punktą, nuteistojo advokatas prašo 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį pakeisti ir suderinti M. G. padarytas nusikalstamas veikas su BK 260 straipsnio 2 dalimi (dvi veikos).

3.1. Skunde advokatas D. Dargevičius teigia, kad skundžiama sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, bei pažeidžia M. G. kaip nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius. Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo" (toliau - įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365⁵ straipsnis). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl konsultacijos siekdama nustatyti, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, laisvės atėmimo vietų įstaiga patikrina, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir socialinių, šeimos, ekonominių ar kitų svarbių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika ir sudarančių palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.

Šalies argumentai

3.2. Nuteistojo advokatas skunde nurodo, kad susipažinus su teikimo bylos medžiaga, bei vadovaujantis aukščiau nurodomais teisiniais pagrindais, tampa aišku, jog nuteistasis M. G. nesutiko būti perduodamas į Lietuvos Respubliką, nes ilgą laiką su šeima gyvena Švedijoje ir ten yra jo socialinis centras. Gynėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Lietuvos Kalėjimų tarnyba į bylą nepateikė garantijos, jog bus užtikrintos jo teisės numatytos Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijoje. Šiuo atveju nebuvo kreiptasi dėl konsultacijos siekiant nustatyti ar sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje realiai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, nei Švedijoje.

3.3. Skunde akcentuojama, kad Lietuvos Respublikoje M. G. gyvenamosios vietos neturi, nes ilgą laiką gyvena Švedijoje. Lietuvos Respublikoje yra nutrūkę jo visi socialiniai, šeimos, ekonominiai, bei kiti svarbūs ryšiai, siejantys jį su Lietuvos Respublika, o visi šeimos nariai gyvena Švedijoje. Šiuo metu nuteistojo visi socialiniai ryšiai yra Švedijoje ir ši šalis yra jo socialinių, darbo ryšių centras. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog M. G. būtų susijęs su Lietuvos Respublika, nes adresas kuriame nurodoma jo gyvenamoji vieta yra klaidingas. Skunde nurodoma, kad teikimas atmestinas ir dėl to, jog bylos medžiagoje nėra aiškios bausmės atlikimo pradžios datos.

3.4. Skunde advokatas nurodo, jog jeigu teismas laikys, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino teikimą, tuomet turėtų būti panaikinti skundžiamos nutarties dalis dėl M. G. nusikalstamos veikos suderinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes pas nuteistąjį buvo rastas dujų balionėlis už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. G. advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas tenkinamas iš dalies.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį neišsamiai išnagrinėjęs bylą ir nesurinkęs pakankamai duomenų reikalingų sprendimui dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 365⁵ straipsnis numato, jog Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymą ir BPK VII dalies nuostatas.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau - Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais teismas, pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, vietoj sprendimo atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, esant galimybei ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimui, gali nuspręsti iš dalies pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Toks sprendimas priimamas šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas privalo užtikrinti, kad dėl iš dalies pripažinto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nepailgėtų bausmės ar kitos priemonės trukmė arba kitaip nebūtų nepagrįstai apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis.

9. Šiuo atveju Švedijos Karalystė perdavė nuteistąjį Lietuvos Respublikai kartu su Liudijimu, kad pripažinus jos teismo priimtą nuosprendį, M. G. būtų perkeltas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio byloje Nr. B 4944-23 Lietuvos Respublikos pilietis M. G. nuteistas pagal Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus bei 3 straipsnio 1 dalį, Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Švedijos ginklų įstatymo (1996:67) 9 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė M. G. – 5 (penki) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

10. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog vertinant Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. G. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Tačiau, kaip matyti iš Liudijimo, M. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai ir tyčia savo gyvenamajame būste laikė ašarinių dujų balionėlį. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, kas rodo, jog tokių daiktų laikymas, už ką M. G. nuteistas Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pagal BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, t. y., už tokius veiksmus nenumato baudžiamosios atsakomybės, todėl dėl šios nusikalstamos veikos minėtas nuosprendis negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje.

11. Remiantis aptartu, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su M. G. advokato skundo argumentu, kad sprendimas dėl smulkaus ginklų nusikaltimo (ašarinių dujų balionėlio laikymo) nepagrįstai buvo laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir pripažintas bei perduotas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nors iš Liudijime pateiktos informacijos matyti, kad pagal Švedijos Karalystės įstatymus tokia veika priskiriama smulkiems nusikaltimams, o už disponavimą narkotinėmis medžiagomis – sunkiems nusikaltimams, kas, galimai neturėtų įtakos bendrai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmei, ši aplinkybė netinkamo teisės aktų nuostatų taikymo fakto nepaneigia. Liudijime nurodyta tik M. G. paskirtos galutinės bausmės dydis, ir jame nėra detalizuota, kokios bausmės jam buvo paskirtos už kiekvieną atskirą nusikaltimą ir kaip jos buvo bendrinamos. Pažymėtina ir tai, kad Švedijos Karalystėje priimto nuosprendžio lietuvių kalba medžiagoje nėra, todėl išsiaiškinti šių aplinkybių negalima.

12. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Apygardos teismo manymu, esant situacijai, kai dėl vienos iš inkriminuotų veikų sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas, šį klausimą sprendžiantis teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, turėtų išsiaiškinti, kokia už kiekvieną M. G. inkriminuotą nusikaltimą paskirtos bausmės trukmė ir eliminavus vieną ir veikų, už kurią baudžiamoji atsakomybė pagal |Lietuvos Respublikos įstatymus, netaikytina, už kitas dvi veikas paskirtas bausmes subendrinti iš naujo.

13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas netinkamai. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartis buvo priimta netinkamai ištyrus ir įvertinus sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ji naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas dėl Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d., priimto M. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, grąžinamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

14. Atsižvelgiant į nutarties naikinimo pagrindus, nevertinamos skunde nurodytos aplinkybės, susiję su laisvės atėmimo bausmės vykdymo palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai Lietuvos Respublikoje sudarymu klausimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, priimto M. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika