Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-81/2011

Teisėjas G.Endriukaitis Proceso Nr. 22-1-0000610;

2011 m. kovo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems R. Š., S. D., D. Š., jų gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Giedrei Kazakevičienei, Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam R. D., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 284 str. 1 d.padarymą laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams ; už nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str. - laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str. - laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 dalimi, 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, į pareigojant R. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 2 d. nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė-5 MGL (650 lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. D. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. padarymą laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių; už nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str. laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant S. D. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 71 str., 72 str. 2 d. nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė- 5 MGL (650 lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. padarymą laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių; už nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str. laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str.. 1d., 2 d. 7 p. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant D. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 71 str., 72 str. 2 d. nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė- 5 MGL (650 lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista M. G. iš S. D. 100 lt (vienas šimtas litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąja tvarką, pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidė policijos pareigūnus, atliekančius savo funkcijas, S. D. ir D. Š. nuteisti už tai, kad pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidė policijos pareigūnus, atliekančius savo funkcijas, t.y.:

R. Š. 2010-01-04, apie 15 val. 40 min., viešoje vietoje - picerijoje (duomenys neskelbtini) , esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliai elgdamasis tyčia kabinėjosi prie picerijos lankytojų, o šios įstaigos savininko M. B. paprašytas nutraukti tokius viešąją rimtį bei tvarką akivaizdžiai pažeidžiančius įžūlius veiksmus, tyčia vandališkai ir itin iššaukiančiai elgdamasis ranka sudavė M. B. ne mažiau kaip du kartus į veidą bei dešinę plaštaką, ko pasėkoje M. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos I-o piršto sumušimas, galvos, smegenų sukrėtimas, dėl ko M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, metė į jį kelis tuščius bokalus, tačiau nepataikė.

Be to, R. Š. 2010-01-04, apie 15 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), prie Nemuno gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kuriame įsikūrusi picerija(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aktyviais veiksmais bandydamas išvengti sulaikymo dėl nusikalstamos veikos padarymo, necenzūriniais žodžiais keikdamas savo tarnybines pareigas atliekančius bei jį sulaikančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmojo būrio patrulius R. D. bei V. L., panaudodamas fizinę prievartą keletą kartų nesėkmingai bandė smogti pastariesiems į veidus, tačiau pareigūnams išvengus smūgių, toliau aktyviai jiems priešindamasis vieną kartą koja spyrė R. D. į pilvo sritį, o V. L. į koją, tyčia sugriebė R. D. už tarnybinių kelnių ir jas suplėšė, taip tyčia ir akivaizdžiai varžydamas policijos pareigūnų teisėtus veiksmus atliekant įtariamojo asmens sulaikymą, juos toliau keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, nereagavo į reikalavimus nutraukti nusikalstamus veiksmus.

S. D. ir D. Š. 2010-01-04, apie 15 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kuriame įsikūrusi picerija(duomenys neskelbtini), būdami neblaivūs, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aktyviais veiksmais bandydami padėti R. Š. išvengti sulaikymo dėl nusikalstamos veikos padarymo, veikdami kartu, sugriebė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmojo būrio patruliams R. D. ir V. L. už tarnybinių uniformų, tokiu būdu naudodami fizinę jėgą tempė policijos pareigūnus, taip tyčia ir akivaizdžiai varžydami jų teisėtus veiksmus atliekant įtariamojo asmens sulaikymą, juos keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, nereagavo į reikalavimus nutraukti nusikalstamus veiksmus. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, S. D., panaudodamas fizinį smurtą tyčia vieną kartą koja spyrė V. L. į nugarą, o atvykus policijos pareigūnų pastiprinimui griebė savo tarnybines pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmojo būrio patruliui M. G. už jo tarnybinio ginklo dėklo ir tyčia sulaužė, tokiu būdu padarydamas M. G. 100 Lt turtinę žalą, o D. Š., panaudodamas fizinį smurtą tyčia vieną kartą koja spyrė R. D. į šoną.

Be to, S. D., R. Š. ir D. Š. 2010-01-04, apie 15 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kuriame įsikūrusi picerija (duomenys neskelbtini) , būdami neblaivūs, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, pasipriešindami juos sulaikantiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmojo būrio patruliams R. D., V. L. bei M. G., tyčia norėdami pažeminti ir įžeisti pastaruosius dėl jų atliekamų tarnybinių pareigų iškeikė necenzūriniais žodžiais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų klausimų, R. Š. už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.-laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, už nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str.-laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d. 1p.,7p. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius bei įpareigoti R. Š. atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. S. D. apeliantas prašo skirti už nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str. -laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, už nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str.- laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant S. D. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 2d. S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. Š. nukentėjusysis prašo už LR BK 286 str. numatytą nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, už LR BK 280 str. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant D. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 2d. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę -5 MGL (650 lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis skunde teigia, jog teismas netinkamai individualizavo nuteistajam R. Š. bausmę ir nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nu nusikalstamų veikų asmenų fondą, nors akivaizdu, kad jis tokios priemonės negalės įvykdyti, todėl mano, kad ši priemonė turi būti pakeista nemokamais darbais, o taip pat ir įpareigojimu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl šių aplinkybių, nukentėjusiojo manymu, teismas nepakankami įvykdė LR BPK 305 str. 1d. 4p. reikalavimą išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, nuteistųjų bei jų gynėjų, prašiusių skundą atmesti, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmės nuteistiesiems skirtos teisingai.

LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. Š., S. D., D. Š., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino esmines jiems inkriminuotų veikų faktines aplinkybes, gailėjosi. R. Š. pripažino, jog pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policijos pareigūnams, galėjo pavartoti pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, galėjo suduoti pareigūnui į koją, S. D. pripažino, jog pasipriešino policijos pareigūnams, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, ėmė policijos pareigūnui už rankos, sulaužė ginklo dėklą, įspyrė policijos pareigūnui į nugarą, bandė padėti R. Š. išvengti sulaikymo, D. Š. pripažino, jog naudojo jėgą prieš policijos pareigūnus, spyrė pareigūnui į šoną, kartu su draugais išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Visi nuteistieji teigė, jog dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Taigi ,byloje nustatyta, jog nuteistieji iš esmės pripažino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamosios bylos procesui netrukdė, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi ir teismas neturi pagrindo netikėti nuteistųjų nuoširdumu. Vien ta aplinkybė, kad nuteistieji nesutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo asmeniškai neatsiprašė, nėra pagrindas teigti, jog jų prisipažinimas nėra nuširdus ar nuteistieji nevertina savo poelgio kritiškai. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistieji teigia, jog gailisi dėl padarytų veikų, R. Š. atsiprašė pareigūnų. Tokiu būdu teismui nebuvo pagrindo abejoti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turiniu, t.y. prisipažinimo savanoriškumui, prisipažinimui laiku bei prisipažinimo išsamumu, todėl teismas pagrįstai pripažino atsakomybę švelninančia aplinkybe nuteistųjų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Kaip jau minėta aukščiau, teismas tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį nustato atsižvelgdamas į visas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes, jų visumą, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (61 str.1, 2 d.), o ne vien tik pagal atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, nustato bausmės dydį. Tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra absoliutus pagrindas skirti didesnę bausmę nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Nustatant bausmės dydį reikšmingos ir kitos aplinkybės. Šioje byloje kiekvienos iš jų reikšmė kiekvieno nuteistųjų atžvilgiu įvertinta tinkamai ir teisingai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė bausmių skyrimo motyvus ir argumentus dėl skiriamų bausmių dydžių. Teisėjų kolegijos nuomone jie pagrįsti ir bausmės skirtos teisingos. Teismas atsižvelgė į iš esmės teigiamai charakterizuojamas nuteistųjų asmenybes - visi jie neteisti, R. Š. nedirbantis, S. D. ir D. Š. dirbantys, R.Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, S. D. ir D. Š. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į padarytų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti tyčiniai, tačiau nesunkūs baigti nusikaltimai), veikos motyvus, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Tai, kad nuteistieji anksčiau neteisti, neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta bei prisipažino padarę nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijos nuomone savo reikšme persveria atsakomybę sunkiančių aplinkybių reikšmę ir duoda pagrindą vadovaujantis LR BK 41 str. numatytais tikslais, skirti bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, vadovaujantis LR BK 63 str. nuostatomis nuteistiesiems skirtąsias bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas, t.y. prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridėdamas dalį švelnesnių bausmių ir pagrįstai R. Š. skyrė galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, S. D. ir D. Š. - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtosios bausmės atitinka nuteistųjų pavojingumą, o taip pat ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, yra būtinos ir pakankamos kiekvieno nuteistojo atžvilgiu pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusysis nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo terminais nuteistiesiems ir prašo juos pailginti, tačiau konkrečių argumentų dėl šios aplinkybė skunde nenurodyta.

Atsižvelgdama į tai, kad neteistieji anksčiau neteisti, nusikalto pirmą kartą, prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, du iš nuteistųjų dirba, padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgiant į nedidelį padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, pasekmes- rimtesni sužalojimai nukentėjusiesiems nepadaryti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 vienų metų 6 mėnesių laikotarpiui, o S. D. ir D. Š. – 1 vieniems metams 3 trims mėnesiams pagrįstai, atitinka nuteistųjų ir padarytų veikų pavojingumą ir yra pakankamas laikas taikyti teismo skirtus įpareigojimus įsitikinti ar tai padės pasiekti, jog nuteistieji daugiau nenusikalstų.

Nukentėjusysis taip pat mano, jog teismas nepagrįstai skyrė R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nes R. Š. nedirba ir tai gali apsunkinti šios priemonės vykdymą. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir yra atmetamas. Pažymėtina, jog tai, kad R. Š. nedirba nėra pagrindas manyti, jog jis šios baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdys, nes R. Š. darbingas, duomenų, kad jis negalėtų dirbti dėl sveikatos, taip pat nėra. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad skirtoji baudžiamojo poveikio priemonė atitiktų nusikaltimo pavojingumą ir padėtų realizuoti bausmę, pasiekti jos tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. nusikalstamą veiką padarė prieš fizinius asmenis, nuo jo veiksmų nukentėjo ne vienas, o keletas asmenų, patyrė tiek fizinį smurtą, tiek ir įžeidimus, darytina išvada, jog įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą yra skirta pagrįstai ir duoda pagrindą manyt, jog padės pasiekti, kad nuteistasis pasitaisytų, būtų nubaustas, nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai dėl nepagrįstai atmesto nukentėjusiojo R. D. civilinio ieškinio yra pagristi.

LR BPK 109 str. nustato, jog bet kuris asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, kaip tokią, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas) Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucijos 30 str. 2 d. nuostata, įtvirtinanti asmens teisę į jam padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011m. vasario 28 d. nutartyje 3K-7-70/2011 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2010m. lapkričio 29 d. nutarimu rėmėsi tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio taikymu ir konstatavo, jog teismai vykdydami teisingumą privalėjo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. Atsižvelgdama į šias nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. nukentėjusysis R. D. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, nepriklausomai nuo to, kad jis yra pareigūnas. Ši nuostata įtvirtinta ir LR BPK 109 str.. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis yra pareigūnas ir jam taikomi specialūs reikalavimai bei elgesys su teisės pažeidėjais, nepašalina nukentėjusiojo Konstitucinės teisės į neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Nukentėjusiojo teisinė padėtis reikšminga nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Neturtinė žala visais atvejais turi būti pagrįsta ir įrodyta.

Byloje nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, jam buvo pasipriešinta kaip valstybės pareigūnui bei R. D. buvo įžeistas kaip valstybės pareigūnas, todėl R. D. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau -LR CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apeliacinės instancijos teismas nustatant neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaujasi LR CK 6.250 str., atsižvelgia į: 1) nusikalstamų veikų pasekmes; 2) žalą padariusių asmenų kaltę; 3) jų turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia į tai, kad N. D. atžvilgiu padaryti du tyčiniai nusikaltimai, pavartotas fizinis smurtas, kurio metu nukentėjusysis neabejotinai patyrė momentinį fizinį skausmą, nukentėjusysis išvadintas necenzūriniais žodžiais kitų kolegų bei kitų asmenų akivaizdoje, tokiu būdu jis pažemintas kolegų ir kitų pašalinių asmenų akyse, nukentėjusiojo atžvilgiu nusikaltimus padarė ne vienas, bet keli asmenys, buvo kviestas pastiprinimas, kas rodo, jog situacija nebuvo eilinė ir pagrįstai nukentėjusiajam dėl to galėjo kilti neigiamų pasekmių (nerimas, nemiga). Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuteistieji jauni ir turi visas galimybes atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. D. atžvilgiu padaryti nusikaltimai susiję su jo vykdytomis tiesioginėmis pareigomis ir nukentėjusysis pagal savo pareigas turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai įveikti tokias situacijas bei iš anksto numatyti, jog teisės pažeidėjai gali būti priešiškai nusiteikę, kas gali lemti tiek fizinį pasipriešinimą, tiek ir pareigūnų įžeidimą. Teismas įvertindamas aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendžia, jog nukentėjusiojo R. D. neturtinei žalai atlyginti priteistina 1000 lt (vieno tūkstančio litų) dydžio piniginė kompensacija.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo R. D. civilinio ieškinio (LR BPK 328 str. 4 p.)

Nukentėjusiojo R. D. patirtos išlaidos 600 litų už teisinę pagalbą apeliaciniame procese/2t. b.l. 60/ pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai priteistinos iš nuteistųjų – LR BPK 103-104str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

-nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį, kuria atmestas R. D. civilinis ieškinys, panaikinti;

-iš nuteistųjų R. Š., S. D., D. Š. solidariai priteisti 1000 lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti bei 600/šešis šimtus/ litų proceso išlaidų nukentėjusiajam R. D..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.