Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-539-919/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
1S-539-919/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08434-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė, Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-539-919/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08434-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį - 8 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. rugpjūčio 30 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą Komisija priėmė įvertinusi tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, skatintas 11 kartų, bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir nėra pavojingas visuomenei.

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą padaręs išvadą, kad nors nuteistasis E. Ž. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka kriminogeniniai veiksniai, bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio tipo argumentais, pateikta informacija įvertinta selektyviai, taip pat nevertintos aplinkybės, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Nuteistojo manymu, nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik deklaratyviais teiginiais ir teismo samprotavimais, nenurodoma, kodėl nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo elgesio dinamika bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nuomone, skundžiamos nutarties argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtinio paleidimo netaikymo sukūrimui, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus.

5.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad Komisija jau 5 kartą tinkamai įvertino jo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nuo nuteistojo bausmės vykdymo pradžios jau yra praėję daugiau kaip 2/3 laisvės atėmimo bausmės, taigi faktiškai atlikta bausmės dalis daugiau negu atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).

7. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant) nustatymas sudaro tik teisinį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau neįpareigoja teismo besąlygiškai priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ar tenkinti skundą, kai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu taikyti lygtinį paleidimą atsisakyta. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, daryti išvadas dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikio pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų pokyčiams, jų stabilumui, galima tik įvertinus visumą duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, požiūriu į taikomą priežiūrą ir ribojimus, pastangomis bei noru keisti savo elgesį. Šią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad pagal BVK socialinė reabilitacija yra viena iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnio 2 dalis), kurios tikslai yra: mažinti nusikalstamo elgesio riziką; motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusiojo asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Siekiant šių tikslų, atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, 3 dalies 1–3 punktai). Taigi, nustatyti, ar nuteistajam taikomos pataisos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus šių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir ją lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui, ir tokio vertinimo poreikis nepriklauso nuo to, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar priskiriama aukštesnei rizikos grupei, kadangi, kaip minėta, net ir esant žemai rizikai teismui yra palikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl to, ar lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas.

8. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. Ž. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė E. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, kriminogeniniams veiksniams, ankstesniems teistumams, neatliktai bausmės daliai, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, kriminogeninės rizikos veiksniai, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. Ž. iki Komisijos posėdžio dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) jau buvo atlikęs didesnę, negu nustatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bausmės dalį – neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 19 dienų iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi abejonių dėl nuteistojo atitikimo šiam lygtinio paleidimo taikymo kriterijui, nekyla, su tuo susijusios aplinkybės teisingai įvertintos ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą motyvų, teismas nenustatė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pritarti tokiam vertinimui teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Pažymėtina, kad atlikus nuteistojo E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. E. Ž. atveju vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ji liko vidutinė, tačiau sumažėjo srityse: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys ir gyvenimo sąlygos. Be to, kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos veiksnių valdyme (stebima nuteistojo motyvacija darbui, individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių palaikymas su šeima, dalyvavimas Pusiaukelės namų veikloje, taisyklių nepažeidinėja, taip pat nustatyta pažanga mąstymo ir elgesio srityje dėl gebėjimo suformuoti tikslus ateičiai. Aptartos aplinkybės paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo, tačiau apylinkės teismas jų nutartyje neanalizavo ir nevertino.

11. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad esant nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, svarbią reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninius veiksnius, taip mažinant jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, kad kriminogeninių veiksnių nustatymas, pats savaime, lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia. Jų buvimas, kaip aplinkybė, dėl kurios lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra nurodyta ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo E. Ž. atveju, nors vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, socialinio tyrimo išvadoje, vertinant su šiais kriminogeniniais veiksniais susijusius aspektus, nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu geba keisti socialinę aplinką bei žmones su kuriais bendrauja bei palaiko ryšius, geba keisti savo elgesį orientuotai ir motyvuotai teigiama linkme, nuteistasis turi išsikėlęs trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, numatęs konkrečius žingsnius jiems pasiekti save realizuojant darbinėje veikoje, šeimoje, tai pat stebimas elgesio pokytis ilgalaikėje perspektyvoj, pažeidimų atliekant bausmę pataisos įstaigoje nenustatyta. Taigi, nors nuteistajam ir išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai, vis tik savo esme jis labiau yra susijęs su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu bei elgesį įtakojusiais veiksniais, o bausmės atlikimo metu nuteistasis deda pastangas ir yra motyvuotas šiuos kriminogeninius veiksnius valdyti.

12. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad E. Ž. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklų nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigimas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi gyvenamąją vietą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis E. Ž. 12 kartų skatintas. Todėl akivaizdu, kad jo elgesio korekcija vertintina kaip teigiama. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pataisos namuose E. Ž. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Pagal bendradarbiavimo sutartį su pataisos įstaiga (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nuteistajam po bausmės atlikimo suteikti darbo vietą. Nuteistasis nuosekliai dirba nuo 2020 m. birželio 22 d. iki šiol. Taip pat yra gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimybę nuteistajam E. Ž. tęsti darbus jų įmonėje, pritaikius jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarime pažymėta, kad stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veiklai. Taip pat jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

13. Vertinant nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, bausmės atlikimo sąlygos jam buvo švelninamos. 2020 m. birželio 1 d. tolimesniam bausmės atlikimui E. Ž. buvo perkeltas į Pravieniškių pusiaukelės namus. Pusiaukelės namuose nuteistajam leista kartą į savaitę ne darbo metu iki dviejų parų parvykti į namus adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistasis E. Ž. taip pat vyksta adresu: (duomenys neskelbtini) pas žmoną ir mažametį sūnų į trumpalaikes išvykas ir kasmetinių atostogų. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog nuteistojo E. Ž. gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau bausmės atlikimo metu yra stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo gyvenimo stiliuje tai yra nuteistasis įsidarbino pataisos įstaigoje, buvo perkeltas iš pusiaukelės namus bei jam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, matoma, kad asmeniui yra priimtinas disciplinuotas ir ramus elgesys, matomas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Elgesys šiuo metu neprognozuoja asocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau turi būti dedamos nuolatinės pastangos keisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo tam tikrų ryšių, teisingai vertinti įvairias gyvenimiškas situacijas ir tai turi būti esminė vertybinė orientacija, nes ji gali turėti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams.

14. Pasiruošimą sėkmingai integracijai į visuomenę patvirtina ir nuteistojo E. Ž. teigiamas požiūris į darbą. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo darbinė motyvacija įvardinta kaip vienas iš jo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių. Nuteistasis nurodė, kad iki sulaikymo 2015, 2016 metais turėjo verslo liudijimą, pagal kurį dirbo, darbinę veiklą atlikdamas bausmę tęsė tiek pataisos įstaigoje, tiek pusiaukelės namuose (nedirbo tik bausmės atlikimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis turėjo 11 klasių išsislavinimą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2018 metais baigė (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo staliaus specialybę, 2021 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) įgijo sandėlio operatoriaus modulinės profesijos mokymosi programos pažymėjimą leidžiantį eksploatuoti autokrautuvą. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir E. Ž. turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, yra vedęs, turi vaiką, palaiko ryšius su žmona (pas kurią gyventų taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos), motina, patėviu, močiute. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pusiaukelės namuose turi leidimą kartą į savaitę iki dviejų parų parvykti pas močiutę, taip pat leidimą išvykti į trumpalaikes išvykas pas žmoną ir sūnų, bei leidimą išvykti kasmetinių atostogų. Ši informacija duoda pagrindo išvadai, kad jo ryšys su šeimos nariais tvirtas ir artimas. Dėl gyvenamosios vietos problemų nekyla, kadangi yra gautas žmonos S. Ž. sutikimas, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo gyventų (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su gyvenamosios vietos problema.

15. Negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis E. Ž. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinius ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai E. Ž. apibūdinančių, jo pastangas kryptingai keisti savo elgesį išimtinai teigiamas linkme rodančių duomenų visuma šiuo leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje išskirti 9 riziką mažinantys (apsauginiai) veiksniai, susiję su tinkamomis gyvenimo sąlygomis laisvėje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, pakankamas atsparumas stresui ir gana aukštas pasitikėjimo savimi ir savi veiksmingumo lygis, teigiama darbine motyvacija, finansinis stabilumas ir tinkamas lėšų paskirstymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, moralinė artimųjų parama, išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Priešingai, negu sprendė apylinkės teismas, Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl apylinkės teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šio Komisijos nutarimo nepatvirtinti. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

18. Konstatavus, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo E. Ž. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė