Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 5 d. apie 17.50 val., Kaune, Žeimenos g. ties namu Nr. 80, J. P., vairuodama transporto priemonę Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. dėl eismo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, dėl pasišalinimo nepripažįsta ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 5 d., po pietų su automobiliu Nissan Almera važiavo pas draugus į Žeimenos g. Automobilį pastatė išvažinėtame kelkraštyje tarp medžių. Pabuvo pas draugę apie dvi valandas. Sugrįžus prie automobilio, jau buvo tamsu. Atbula išvažinėjo į Žeimenos gatvę. Ten buvo pristatyta automobilių, buvo mažai apšviesta. Važiavo atsargiai ir jokio susidūrimo nepajuto. Kitos dienos ryte atėjusi prie savo automobilio, pamatė pabraižytą užpakalinį dešinės pusės žibinto stiklą. Suprato, kad galėjo vakare į kažką atsitrenkti. Kai sužinojo nukentėjusio duomenis, nuvyko pas jį atsiprašė bei kalbėjo dėl žalos atlyginimo. J. P. pati siūlė atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad atlygins 250 Eur draudimas.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2015 m. vasario 5d. atvažiavo į mokyklą į vaiko klasės susirinkimą. Buvo apie 18 val. Išlipęs iš automobilio, išgirdo pakankamai stiprų lūžtančios plastmasės garsą bei pamatė, kaip vienas automobilis atbuline dalimi atsitrenkė į kitą, stabtelėjo ir negreitai išvažiavo. A. K. užsirašė automobilio valstybinius numerius ir juos vėliau pranešė kliudyto automobilio savininkui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 2), Ž. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. vasario 5 d. apie 17.50 val. Kaune, Žeimenos g. ties namu Nr. 80 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovėjęs automobilis Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini), kita transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Į eismo įvykio vietą atvykusiems patruliams automobilio Mazda savininkas A. D. paaiškino, kad 2015 m. vasario 5 d. apie 17.50 val., atvažiavęs į Žeimenos g. prie Generolo P. Plechavičiaus mokyklos, automobilį paliko stovėti važiuojamosios dalies pakraštyje. Apie 19.00 val., sugrįžus prie automobilio, priėjo A. K., kuris pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis, kurio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini) A. K. paaiškino, kad 2015-02-05 atvažiavęs savo automobiliu į Žeimenos g. ties namu Nr. 80, išlipdamas išgirdo trenksmą ir lūžtančios plastmasės garsą, iš kurio suprato, kad automobilis į kažką atsitrenkė. Pasisukęs į garso pusę, pamatė nuo stovėjusio automobilio nuvažiuojantį šviesios spalvos automobilį, kuris, pavažiavęs keltą metrų, sustojo. Automobilį vairavo moteris, kuri stovėjo keletą sekundžių, tačiau netrukus nuvažiavo link Sukilėlių pr. Jis užsirašė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, nufotografavo nukentėjusį automobilį ir vėliau pranešė nukentėjusiajam. Pagal valstybinį numerį buvo nustatyta pasišalinusios transporto priemonės Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė J. P.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kviečiama į policijos įstaigą J. P. visiškai nenustebo, pradėjo klausinėti, ar gali susitarti ir atlyginti žalą (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys prie jos, iš kurių matyti ant transporto priemonės Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai: priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 6), A. D. paaiškinimas (b. l. 7), A. K. paaiškinimas (b. l. 8), J. P. paaiškinimas (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 10-14), dokumentų kopijos (b. l. 16-18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyt techniniai defektai ant užpakalinio bamperio dešinės pusės 0.55 m. aukštyje nuo žemės plokštumo matoma braukimo žymė, dešinės pusės užpakalinis žibintas įskilęs. Konstatuota, kad automobilio braukimo žymės pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimus (b. l. 21).

Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 6), paaiškinimų (b. l. 7; 8; 9), foto nuotraukų (b. l. 10-14), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 21), J. P. paaiškinimų, liudytojo A. K. parodymų matyti, kad J. P., vairuodama automobilį Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią apgadino – apgadintos priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės sparnas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. vasario 5 d. apie 17.50 val., Kaune, Žeimenos g. ties namu Nr. 80, J. P., vairuodama transporto priemonę Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino stovintį automobilį Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini). Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį vairuotoja nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad nepajautė kaip atsitrenkė į kitą automobilį, įvykio nematė ir negirdėjo. Savo automobilio apgadinimus pastebėjo tik sekančią dieną. Analogiškas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ant automobilio Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – apgadintos priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės sparnas. Padaryti apgadinimai akivaizdūs. Liudytojas A. K. parodė, kad išlipęs iš automobilio išgirdo lūžtančių plastmasinių detalių garsą ir iš karto suprato, kad buvo atsitrenkta automobiliu į kitą automobilį. Liudytojas parodė, kad jis nuo susidūrimo vietos stovėjo apie 10 m kitoje gatvės pusėje, tačiau susidūrimo garsą girdėjo laba gerai, todėl mano, kad kliudžiusio kitą automobilį automobilio vairuotoja turėjo girdėti kontakto garsą. Be to A. K. patvirtino, kad po susidūrimo, vairuotoja keletą metrų pavažiavo į priekį, sustojo ir pastovėjusi keletą minučių, iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančio vyr. specialisto Ž. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis nurodė, jog J. P. kviečiant atvykti į policiją bei paaiškinus kvietimo priežastis, ji visiškai nenustebo, o pradėjo klausinėti ar gali susitarti ir atlyginti žalą. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog J. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. P. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę dėl eismo įvykio padarymo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Mazda Premacy, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadintos nežymiai. Nėra duomenų, kad J. P. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. P. sužinojusi nukentėjusiojo duomenis, su juo bendravo, jo atsiprašė bei siūlė atlyginti žalą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. P. nėra bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Dėl eismo įvykio kaltę pilnai pripažino ir labai gailisi dėl jo, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, J. P. asmenybę, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. P., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. P. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.