- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- ATP-362-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02059-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus (toliau – Institucijos) specialistas M. Ž. 2012-06-26 surašė R. S. (toliau – pareiškėjas) administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1763487-12 už tai, kad jis 2012-04-10 apie 20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), seife laikė vieną teisėtai įgytą šovinį, kal. 32 S&W long, skirtą teisėtai įgytam ir 2011-04-08 realizuotam ginklui „Rossi 89“, kal. 32 S&W long, Nr. Y009017, taip pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2012-06-26 nutarimu Nr. 10N-1763545-12 R. S. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Šį nutarimą R. S. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-03 nutartimi R. S. skundą atmetė. Nustatė, jog teisėtai įgyto šovinio radimo faktą seife patvirtina atliktos kratos protokolas ir fotolentelės (b. l. 13-18), apžiūros protokolas (b. l. 19-20), specialisto išvada (b. l. 23-25), apžiūros protokolas (b.l. 26-27), pažyma (b. l. 28), liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga bei paties R. S. paaiškinimai. Įvertinęs liudytojo V. K. parodymus apie šovinio suradimo aplinkybes (jis paaiškino, kad atliekant kratą ribotos apyvartos daiktas buvo rastas prie pat atidarytų seifo durelių briaunos; šovinio iš karto nebuvo galima pamatyti, tačiau jį radus pareiškėjas paaiškino, kad jį pamiršo priduoti Ginklų fondui), teismas laikė, jog R. S. žinojo, kad neteisėtai laiko tinkamą šaudymui šaudmenį. Dėl to apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai apie tai, kad jis nežinojo, jog šovinys per klaidą liko nepriduotas Ginklų fondui ar kad šis daiktas galėjo netyčia iškristi iš dėžutės ir pasimesti seife, teismas laikė nepagrįstais ir nepaneigiančiais ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvinės pusės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nors skundžiamame nutarime yra neteisingai nurodytos blanketinės normos (pvz., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktas), šių aplinkybių nelaikė esminiu proceso pažeidimu, todėl sprendė, jog R. S. veika sudaro pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino liudytojo V. K. parodymus apie šovinio suradimo aplinkybes. Nors šis liudytojas patvirtino, kad atidarius seifą šovinio iš pradžių nesimatė, o jį suradus apeliantas paaiškino, kad jį pamiršo priduoti Ginklų fondui, ši aplinkybė nepatvirtina, kad ribotos apyvartos daiktas seife buvo laikomas tyčia. Priešingai, ši aplinkybė, skundo autoriaus nuomone, patvirtina, kad apie seife surastą šovinį jis sužinojo tik atliekant minėtą procesinį veiksmą, nes kaip minėta, pats kratą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas patvirtino, jog atidarius seifą, jame prie aukščiau už sienos atsikušusios durų briaunelės buvusio šaudmens nesimatė. Aplinkybė, jog procesinio veiksmo metu suradus šovinį, pareiškėjas paaiškino tyrėjui, iš kur seife galėjo atsirasti šovinys (pažymėtina, jog R. S. buvo pridavęs savigynai išduotą ginklą ir kitus šovinius Ginklų fondui, o rastas galėjo iškristi iš šovinių dėžutės netyčia), dar nereiškia, kad šis – šovinio seife buvimo – faktas, apeliantui buvo žinomas anksčiau. Iš byloje pateiktų seifo nuotraukų matyti, jog šovinys galėjo būti užkritęs tarp seifo sienelės ir durelių briaunos, kuri yra aukštesnėje vietoje, o tikslus iššaudytų šovinių skaičius teisėtai ginklą turėjusiam asmeniui objektyviai galėjo būti nežinomas, nes panaudotų šovinių apskaita nėra privaloma. Visa tai įvertinus, apeliantas laiko, jog apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad ribotos apyvartos daiktą – vieną teisėtai įgyto, bet realizuoto ginklo šaudmenį – jis neteisėtai laikė sąmoningai arba tyčia. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismo pastebėjimas apie kaltinime nurodytą neteisingą blanketinę normą pagrindžia bylą nagrinėjusio teismo šališkumą ir kelia abejones nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 196 straipsnis numato atsakomybę už ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus.
ATPK 196 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už „Teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimus“.
LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad „Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems ginklams laikyti (nešiotis) išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas. Leidimai nešiotis, laikyti ginklus išduodami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.
Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 straipsnis numato, kad „Asmuo, pageidaujantis parduoti jam nuosavybės teise priklausantį ginklą, šaudmenis, jų dalis Ginklų fondui ar kitam prekybininkui ginklais, kartu su ginklu, šaudmenimis turi pateikti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“.
Iš paminėto ATPK 196 straipsnio pavadinimo ir straipsniuose pateiktų dispozicijų matyti, kad minėta norma kalba apie ginklų ir šaudmenų (kuriems reikalingas ir nereikalingas leidimas įsigyti, laikyti, nešioti) saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus.
Taigi pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį, atsakomybė taikoma tuo atveju, kai ginklas ar šaudmenys, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, yra įgyti teisėtai, tačiau pažeidžiamos jų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklės.
Pažymėtina, kad ši norma netaikoma atvejams, kai asmuo ginklus ar šaudmenis, kuriems įsigyti, laikyti, nešioti reikalingas leidimas, juos įgyja, laiko ar nešioja be leidimo. Tokiu atveju būtų traktuojama, kad minėtais daiktais asmuo disponavo neteisėtai. Jam kiltų atsakomybė pagal BK 253 straipsnį.
LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis kalba apie leidimus nešiotis ir laikyti ginklus, šaudmenis.
Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 straipsnis reglamentuoja, kokius dokumentus (kalbama apie leidimą laikyti, įsigyti) turi pateikti asmuo, kuris pageidauja realizuoti jam priklausantį ginklą, šaudmenis.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad visos anksčiau paminėtos normos (LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 straipsnis, ATPK 196 straipsnio 3 dalis) pritaikytos R. S. atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jos pritaikytos netinkamai, apeliantas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jis nepagrįstai nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį. Pagal apelianto skundą apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus duomenis ir teisės taikymą jo atžvilgiu. Todėl daroma išvada, kad tiek 2012-06-26 nutarimas, tiek teismo 2013-01-03 nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais sprendimais.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-06-26 nutarimu R. S. pripažintas pažeidęs: 1) LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir 2) Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punkto reikalavimus bei 3) padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 196 straipsnio 3 dalyje.
Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime išdėstyto kaltinimo turinio matyti, jog apeliantas buvo kaltintas ir nubaustas už tai, kad „seife laikė vieną teisėtai įgytą šovinį“, ir pažeidė anksčiau minėto įstatymo bei taisyklių reikalavimus. Jis nebuvo kaltintas, kad šovinį laikė neteisėtai, tai yra be leidimo.
Nei protokole, nei nutarime, nenurodyta kuo ir kokiais veiksmais pasireiškė A. S. veiksmų neteisėtumas ir ką jis pažeidė pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktą. Kaltinime nėra nurodyta kokias taisykles (dėl laikymo) jis pažeidė.
Kaltinime nurodyti aktai - LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktas, apie šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles nekalba.
Jeigu ATPK 196 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už „Teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimus, tai R. S. pateikto kaltinimo formuluotė, kad „seife laikė vieną teisėtai įgytą šovinį“, yra neišsami, ji neatitinka dispozicijoje numatytų ir išdėstytų aplinkybių, nes nenurodyta, kokius „laikymo taisyklių pažeidimus“ jis padarė.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš revizuojamo kaltinimo formuluotės neįmanoma nustatyti administracinio teisės pažeidimo objektyvios pusės, t. y. tikslaus neteisėtų veiksmų arba objektyviosios pusės turinio, lemiančio aptariamos kategorijos bylos nagrinėjimo ribas ir teisės į gynybą garantijas.
Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos reikšmingos nagrinėjant bylą aplinkybės bei žinios. Jame suformuluotu administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas administracinis kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti suformuluotas tiksliai ir aiškiai. Tokius reikalavimus atitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas galimas tik esant šioms aplinkybėms: nustačius jo padarymo faktą (vietą, laiką, esmę), žinant pažeidimą padariusį asmenį ir esant galimybei konstatuoti būtinus padaryto pažeidimo sudėties elementus. Vadinasi, konstatuodamas ATPK 196 straipsnio 3 dalį numatytą pažeidimą, kurio juridinių faktų sudėtį sudaro blanketinėse teisės normose nustatyti ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos (ar jos kontrolės) taisyklės ir/ar sąlygos, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas privalėjo kaltinimą suformuluoti taip, kad iš jo turinio būtų aiški, tiksli šio pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. tiksli neteisėtų veiksmų formuluotė ir kiti būtinieji sudėties požymiai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas aptartus reikalavimus atitinka nevisiškai, nes iš jo turinio nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė teisėtai įgyto vieno šaudmens laikymo taisyklių pažeidimas (t. y. nėra aišku, kokią konkrečią blanketinės teisės normos taisyklę, reglamentuojančią šaudmens laikymo, vietą ir sąlygas ir pan. apeliantas buvo pažeidęs).
Taigi, dėl tų pačių aplinkybių galima daryti išvadą, kad nėra teisėtas ir pagrįstas nutarimas, kuriuo R. S. nubaustas pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį.
Juo labiau kad susipažinus su LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktu matyti, kad šios normos niekaip nesietinos su R. S. inkriminuotu pažeidimu pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį. Šią aplinkybę akcentavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-09-06 ir 2013-01-03 nutartyse, kur nurodyta, kad minėtų aktų normos nurodytos neteisingos, jos reglamentuoja visai kitus dalykus ir negali būti taikomos R. S. atveju.
Be to, konstatuojama, kad ATPK 196 straipsnio 3 dalis apelianto atžvilgiu apskritai negalėjo būti taikoma dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių (motyvai nurodyti nutarimo 2 lape).
Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, tik kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kiekvienu atveju būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą ir objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Taigi, byloje neįrodžius inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo objektyvios pusės požymio turinio, nėra tikslinga plačiau analizuoti ir apeliaciniame skunde neigiamos subjektyviosios pusės – tyčios egzistavimo, nors aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į ribotos civilinės apyvartos daikto suradimo aplinkybes (kratą atlikęs pareigūnas patvirtino, jog šaudmens atidarius seifą nesimatė; šovinys buvo laikomas užrakintame ir reikalavimus atitinkančiame seife, t. y. nesudarius sąlygų kitiems asmens juo pasinaudoti).
Konstatuojama, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis LR ATPK 1 straipsnio ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.
Įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės reikalauja, jog įrodymai būtų surinkti, pateikti, išreikalauti, ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos; o įrodinėjant tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, būtina naudoti teisės aktuose tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones.
Pagal ATPK 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
ATPK 7 straipsnis reglamentuoja teisėtumo užtikrinimo taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, kur teigiama, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai privalo taikyti administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.
Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų ir nustatytas pagrindas apeliantą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį, nes pagal protokolą išeitų, kad R. S. „teisėtai įgytą šovinį laikė“, bet jis nekaltintas, kad pažeidė jo laikymo taisykles ar jį laikė neteisėtai (neturint leidimo). Įvertinus tai, jog apelianto veiksmai, susiję su teisėtai įgyto, tačiau tinkamai nerealizuoto, šaudmens civiline apyvarta kaltinime nėra išreikšti taip, kad iš jo turinio būtų aiškūs ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo objektyvioji pusė, R. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Esant šioms aplinkybėms, skundas tenkintinas. Teismo nutartis, VPK nutarimas naikinami, nes juos laikyti teisėtais nėra įstatyminio pagrindo. Priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 10N-1763545-12, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 196 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 150 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.