Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2118-593/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1-2118-593/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
L. D.
Kaltinamasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2118-593/2012Proceso Nr. 22-1-00437-12-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4; 1.2.22.1; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 05 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajai L. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., gim. Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2012 m. balandžio 19 d. apie 13 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagrasino nužudyti L. D., o apie 19 val. 30 min. atėjęs prie to paties buto, reikalavo L. D. atidaryti duris, grasino nužudyti peiliu, kuriuo bandė atkelti skląstį ir tokiu būdu įsibrauti į butą, tačiau L. D. iškvietus policiją – pasišalino.

Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Be to, J. A. 2009 metų tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir, neturėdamas leidimo iki 2012 04 19 laikė nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu pagamintą vienašūvį lygiavamzdį trumpavamzdį pistoletą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm mažo kalibro žiedinio uždegimo šoviniais.

Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Kaltinamasis J. A. kaltę pripažino dalinai ir nurodė, jog ginklas, kuris buvo rastas bute, pas jį yra seniai, kaip relikvija, brolis jį padarė tėvui, o tėvui mirus, liko jam. Ginklas policijoje neregistruotas. Iš jo nebuvo šaudyta, jis buvo kaip antikvarinis.

Dėl grasinimo nužudyti L. D., nurodė, jog jos nėjo žudyti, o atėjo ir duris atidarė peiliuku, nes jos tik taip jos atsidaro. Atėjęs prie durų prašė įsileisti, nes norėjo įeiti į butą, neatsimena, kad grasintų nužudyti. Tą dieną buvo daug išgėręs, buvo girtas. L. D. yra jo sugyventinė, bet kadangi jis buvo girtas – jo į namus neįsileido. Teigia, jog iki įvykio gėrė mėnesį, nes atleido iš darbo. Galėjo pasakyti negražių žodžių, bet dabar jų neatsimena. Ar nukentėjusioji galėjo suprasti, kaip realų grasinimą nužudyti su peiliuku, negali pasakyti, nes su tuo peiliuku duris atidarinėja nuolat. Neprisimena, kad jai būtų sakęs žodžius, kuriais grasinęs nužudyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta dalinai, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Dėl grasinimo nužudyti L. D.

Nukentėjusioji L. D. nurodė, jog buvo viena namuose, atėjo Jurijus ir norėjo įeiti į namus. Ji nenorėjo įsileisti galvojo, jog vėl prasidės barniai, ginčai, todėl liepė išeiti. Paskui jį įsileido, jis, įėjęs išsikepė kiaušinius, pavalgė. Prieš tai įvyko konfliktas, kurio metu J. A. grasino ją nužudyti. L. D. pasakius, jog iškvies policiją, jis pasakė, jog ,,pabandyk iškviesti policiją, aš tave nužudysiu ir save nužudysiu“. Tai pasakęs išėjo. Vakare sugrįžo, vėl pradėjo reikalauti valgyti, atėjo prie durų, atsinešė peiliuką, bandė įeiti. Tuo metu jau buvo grįžusi L. D. mama ir dukra G. M.. L. D. apėmė baimė, dukra ir mama taip pat buvo išsigandusios, todėl iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, pasakė jiems, jog J. A. turi ginklą.

Liudytoja G. M. nurodė, jog tą dieną namuose nebuvo, mama buvo likusi viena, o ji su močiute išvažiavo į Urmo bazę. Grįžo vakare. Joms bebūnant virtuvėje, pamatė, jog ateina Jurijus, jis prašėsi, kad būtų įleistas į namus, krapštėsi prie durų, bandydamas peiliu atidaryti duris. Tuo metu mama labai išsigando ir jai papasakojo, jog dieną J. A. grasino ją nužudyti, todėl, kuomet kaltinamasis pradėjo brautis pro duris, iškvietė policiją. Žino, jog J. A. prieš mamą buvo vartojęs smurtą, tačiau tai buvo seniai. Smurtą vartojo, kuomet buvo girtas.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog įvykio vietoje nustatyta, jog J. A. grasino L. D., sakydamas ,,suka aš tave papjausiu“. L. D. iš pažiūros atrodė susijaudinusi, jai drebėjo rankos (2 b.l.);

Apžiūros protokole reikšmingų duomenų neužfiksuota ( 5-6 b.l.);

Daiktų pateikimo metu J. A. pateikė tris virtuvinius peilius (25 b.l.), daiktų parodymo atpažinti metu L. D. atpažino peilį, kuriuo kaltinamasis bandė atrakinti buto duris (26-29 b.l.). Šis peilis apžiūrėtas daiktų apžiūros metu (31-33 b.l.) ir perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pagal daiktų aprašą (34-35 b.l.).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimo, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis 2K-341/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog J. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai grasino nužudyti L. D. ir nusižudyti pats, brovėsi į namus, laikydamas rankoje peilį. Teisiamojo posėdžio metu L. D. teigė, jog būtent dėl to ir bijojo J. A.. Tą aplinkybę patvirtina ir G. M., kuri nurodė, jog matėsi, kad mama bijo. J. A. nustatytas beveik 3 promilių girtumas. Taigi kaltinamasis, keletą dienų iš eilės vartodamas alkoholinius gėrimus, būdamas nuo jų apsvaigęs, būdamas supykęs, jog yra neįleidžiamas į namus, išsakė nukentėjusiajai grasinimus, jog nužudys, brovėsi pas ją į kambarį, braudamasis rankose turėjo peilį. Šių grasinimų realumu nukentėjusioji neabejojo, būtent todėl ir iškvietė policijos pareigūnus, ir būtent dėl to, jog bijojo J. A., nurodė policijos pareigūnams apie tai, jog jis turi ginklą. Išanalizavus pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes grasindamas žodžiu nužudyti L. D., po to braudamasis į kambarį su peiliu rankose, savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Dėl šaunamojo ginklo laikymo

Liudytoja L. D. nurodė, jog matė, kad jos buvęs sugyventinis turi ginklą, todėl apie tai pranešė policijai.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog apžiūrėjus patalpas, rastas savadarbis pistoletas (2 b.l.);

Daiktų pateikimo protokolu Kauno AVPK PER I būrio patrulis G. M. pateikė savadarbį pistoletą (36 b.l.);

Specialisto išvada nustatyta, jog tirti pateiktas savadarbiu būdu pagamintas vienašūvis lygiavamzdis trumpavamzdis šaunamasis objektas pritaikytas šaudyti 5,6 mm mažo kalibro žiedinio uždegimo šoviniais, yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Jis iš dalies tinkamas šaudymui (40-41 b.l.).

Ginklas perduotas saugoti į Kauno apskr. VPK pagal daiktų aprašą (43 b.l.).

Nors J. A. teigia, jog pas jį rastas ginklas yra kaip antikvarinis, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvada, jog šis ginklas iš dalies tinkamas šaudyti ir yra priskiriamas apyvartoje draudžiamiems ginklams. Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog jais neginčijamai nustatyta, jog J. A. neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 1 d.

Bausmės ir jų skyrimo motyvai

J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas girtas.

LR BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Įvertinus tai, jog J. A. anksčiau neteistas, jam, vadovaujantis LR BK 55 str., už nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d. skirtina švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai.

LR BK 253 str. sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Remiantis LR BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, jog įstatymas nenumato arešto bausmės atidėjimo, ją paskyrus būtų suvaržyta J. A. laisvė. Todėl teismas šiuo atveju laiko švelnesne ir su laisvės atėmimu nesusijusia bausme terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Todėl J. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, įvertinus J. A. asmenybę ir teismui priėjus išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėtinas. Atidėjus bausmės vykdymą skirtini teismo įpareigojimai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Daiktiniai įrodymai – virtuvinis peilis, kuris saugomas Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK, pripažintinas nusikaltimo priemone bei konfiskuotinas (LR BK 72 str.) ir kaip menkavertis – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.), šaunamasis ginklas - konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 298, 301 – 307 str.,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. bei 253 str. 1 d. ir nuteiti:

Pagal LR BK 145 str. 1 d. - 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant J. A. aštuonis mėnesius dirbti po 30 (trisdešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.

Pagal LR BK 253 str. 1 d. – 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d., 2 p. b) p. subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ir nesilankyti L. D. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiška registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – virtuvinį peilį, saugomą Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK, konfiskuoti (LR BK 72 str.) ir kaip menkavertį – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

Šaunamąjį ginklą – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė