Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-09 · Administracinė byla Nr. I-1932-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
I-1932-422/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
I. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1932-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02090-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui I. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. R. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15, kurios gyvenamasis plotas 16,5 kv.m., gyveno 4 asmenys. Dėl kameroje buvusių baldų bei sanitarinio mazgo užimamo ploto, kameroje vienam nuteistajam teko apie 2 kv.m. gyvenamojo ploto. Tvirtino, kad kameroje buvo netinkamas natūralus apšvietimas, ventiliacija, buvo didelė drėgmė, šalta, taip pat buvo žiurkių ir tarakonų, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži, dėl stogo uždangos į juos patekdavo mažai gryno oro, juose dvokė šlapimu, nebuvo šiukšlinių, pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pasivaikščioti buvo leidžiama tik vieną valandą per dieną, o tai prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Būnant baudos izoliatoriuje pareiškėjui buvo neleista apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, turėti su savimi bet kokius daiktus (išskyrus antklodę, čiužinį, pagalvę ir higienos reikmenis), turėti artimųjų fotografijas, laiškus, bylos medžiagą, susirašinėti su artimaisiais, jiems skambinti, buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, dėl to nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai. Taip pat buvo draudžiama naudotis ir turėti bet kokius elektros prietaisus, televizorius ir pan. Tokias kalinimo sąlygas pareiškėjas laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis, pažeidžiančiomis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Tvirtina, kad, kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė didelį dvasinį stresą, dvasinius skausmus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su artimaisiais galimybės sumažėjimą, bijojo dėl savo gyvybės, ir sveikatos, dėl netinkamo natūralaus pašvietimo nusilpo regėjimas, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 6 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b.l. 8-11) ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 99-100) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas baudos izoliatoriau kameroje Nr. 15, kurioje buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad patekimas baudos izoliatorius priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti baudos izoliatoriuje atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus teisės aktuose nustatytą pataisos įstaigos tvarką. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kameros neatitikties higienos normų reikalavimams paneigia Marijampolės visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų duomenys, pagal juos pažeidimų kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo nustatyta. Pats pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į kompetentingas institucijas nėra kreipęsis. Vabzdžių ir graužikų kontrolė bei jų naikinimas Marijampolės PN vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“. Pareiškėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jų švara turi rūpintis patys nuteistieji, nes kiekvieną dieną kiekvienoje kameroje vienas nuteistasis skiriamas budinčiu ir jis tą dieną atsakingas už švarą kameroje ir pasivaikščiojimų kiemelyje. Pareigūnų iškvietimo sistema baudos izoliatoriuje buvo įrengta 2003 metais, tačiau ji yra sugadinta ir neveikia. Baudos izoliatoriuje yra stacionarus postas, kuriame visą parą budi pareigūnai, juos galima prisikviesti beldimu į duris. Pagal galiojančius teisės aktus baudos izoliatoriuje laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškus, skambinti telefonu, neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais bei kitais Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pataisos įstaiga neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, dėl buitinių sąlygų sukeltų psichologinių problemų pareiškėjas į Psichologinę tarnybą nesikreipė, į Sveikatos priežiūros tarnybą pareiškėjas buvo kreipęsis dėl įvairių sveikatos sutrikimų, bet ne dėl sveikatos sutrikdymo dėl blogų gyvenimo sąlygų. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas I. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų veiksmais laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. jį kalinant baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15.

Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės PN Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15 buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. vasario 11 d. (b.l. 12-36). Atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotą reikalavimą bei atsakovo pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. vasario 11 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Skunde pareiškėjas teigia, kad kamerų plotas buvo užstatytas baldais, dalį kameros gyvenamojo ploto užėmė sanitarinis magas, todėl vienam nuteistajam teko 2 kv.m. gyvenamojo ploto.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį gyveno Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15, kurios gyvenamasis plotas yra 16,46 kv.m., joje įrengta 4 gyvenamosios vietos (b.l. 9,12,37), pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu šioje patalpoje buvo laikomi keturi nuteistieji, todėl, atlikus aritmetinius skaičiavimus (16,46/4), matyti, kad vienam asmeniui minėtoje kameroje teko 4,1 kv.m. gyvenamojo ploto. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės pataisos namų Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15 metu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹. 2. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus apšvietimas, ventiliacija, buvo drėgna ir šalta.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 patvirtina, kad gyvenamosios patalpos Marijampolės PN vėdinamos per langus (b.l. 40-42), tai atitinka Higienos normos 24 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kameros ventiliacijos atmestini, kaip nepagrįsti.

Nors atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. bei 2013 m. gruodžio 5 d. Marijampolės PN Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 15 natūrali ir dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus 22 ir 26 punktų reikalavimus (b.l. 43-44, 81-86), tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie kameros Nr. 15 atitiktį minėtiems reikalavimams pareiškėjo buvimo joje metu (ar panašiu laikotarpiu), todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią, atsakovo atstovui nesugebėjus pateikti teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jos laikomos įrodytomis, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros natūralios apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, lieka nepaneigti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais tarakonais gyvenamosiose patalpose, t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN nuo 2014 m. gruodžio 30 d. yra sudariusi su UAB „Dezinfa “ Paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l. 94-98), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pirko didelius kiekius STORM briketų graužikams bei specialių gaudyklių vabzdžiams naikinti (b.l. 99-100). Taigi, teismo nuomone, aukščiau nurodyti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, siejamas su antisanitarinėmis sąlygomis dėl buitinių parazitų buvimo.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščioti kiemelyje jis galėjo tik vieną valandą per parą, tai prieštarauja tarptautinėms teisės normoms.

Teisė į pasivaikščiojimą yra esminė suimtojo teisė. Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise.

Higienos normos HN 76:2010 11 punkte nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą.

Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas patenka į asmenų, kuriems pagal Higienos normos HN 76:2010 11 punktą privalo būti sudarytos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą, kategoriją, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, dėl stogo konstrukcijos į juos pateko nedaug gryno oro, jie buvo nešvarūs, smirdėjo šlapimu, nebuvo šiukšlinių, taip pat nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (Toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18-21 punktai. Šių Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Taigi akivaizdu, kad stogelio ant pasivaikščiojimo kiemo įrengimas neprieštarauja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkto nuostatoms.

Teismas pažymi, kad pasivaikščiojimų kiemų įrengimą reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtintas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemų dydžiui, taip pat nereikalaujama juose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos. Be to, kaip matyti iš Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkto nuostatų, pasivaikščiojimo metu nuteistieji yra pastoviai stebimi pareigūno, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išsikviesti pareigūnus, o tuo pačiu dėl nuteistųjų šlapinimosi kiemeliuose kelia pagrįstas abejones. Pažymėtina, kad Higienos normoje, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nėra reglamentuota, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengtos šiukšlinės, todėl, neįrengęs (nepastatęs) šiukšlinių pasivaikščiojimo kiemuose atsakovas minėtų aktų nuostatų nepažeidė.

Pagal Higienos normos 18.4. punktą, pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi. Atsakovo atstovas raštiniuose paaiškinimuose (b.l. 99-100) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemai yra tvarkomi pačių nuteistųjų, todėl netvarka juose yra sąlygota pačių nuteistųjų netinkamai atliekamų pareigų, o tuo pačiu ir pačių nuteistųjų veiksmų (šiukšlinimo). Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir koks pasivaikščiojimo kiemelis buvo netvarkingas, duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kėlęs pretenzijas atsakovo atstovui dėl pasivaikščiojimo kiemelių švaros į bylą nėra pateikta, todėl pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tvarkos pasivaikščiojimo kiemeliuose, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalį baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis 173.1. radijo imtuvais; 173.2. barzdaskutėmis; 173.3. vaizdo leistuvais;173.4. kompiuterinių žaidimų aparatais;173.5. garso grotuvais;173.6. televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras;173.7. kompiuteriais;173.8. vandens šildytuvais;173.9. plaukų džiovintuvais;173.10. elektriniais virduliais;173.11. skrudintuvais;173.12. sumuštinių keptuvėmis;173.13. muzikos instrumentais;173.14. kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis;173.15. stalinėmis lempomis;173.16. patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.

Taigi pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas pareiškėjui, ginčo laikotarpiu kalint baudos izoliatoriuje, teisė gauti pasimatymus, smulkiuosius paketus su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškus, taip pat paskambinti telefonu, naudotis televizorium, kompiuteriu, elektriniu virduliu bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais buvo apribota pagrįstai.

Pagal BVK 1 Priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ (Toliau – ir Sąrašas) 15 punktą, nuteistiesiems draudžiama turėti dokumentus ( išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus). Šiame punkte galimybė nuteistajam turėti fotonuotraukas nėra numatyta, todėl turėti fotonuotraukas pareiškėjui buvo uždrausta pagrįstai. Tačiau pagal šio punkto nuostatas nuteistajam suteikta teisė turėti baudžiamosios bylos medžiagos kopijas ar nuorašus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl negalėjimo turėti baudžiamosios bylos medžiagos nuorašų ar kopijų, teismui nenurodė konkrečių su šia aplinkybe susijusių pažeidimų, todėl darytina išvada, jog šios pretenzijos yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytos objektyviais duomenimis.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Atsakovo atstovas rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 99-100) nurodė, kad tokia sistema Marijampolės PN buvo įrengta 2003 metais, tačiau vėliau sugedo ir neveikia. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas, tačiau pažymėtina, jog teismui nepateikta įrodymų apie tai, kad dėl jos neįrengimo pareiškėjas būtų patyręs neigiamų pasekmių.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 87-93) nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ausų, kojų, sąnarių skausmų, rėmens ir pan., tačiau skunde šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nesiejo, jis tvirtino, kad dėl kalėjimo sąlygų jis patyrė dvasinį stresą, dvasinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, dėl netinkamo natūralaus pašvietimo nusilpo regėjimas. Byloje jokių duomenų apie pareiškėjo regėjimo sutrikimus bei jo kreipimąsi į psichikos sveikatos specialistus nėra pateikta, todėl spręstina, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad pareiškėjo buvimas baudos izoliatoriaus kameroje buvo sąlygotas jo paties pasirinkto netinkamo elgesio, pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į tai, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų trukmę ir pobūdį, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Tačiau atsakovui nepaneigus pareiškėjo argumentų dėl netinkamos kameros apšvietimo, temperatūros, oro drėgmės bei pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo, darytina išvada, jog pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. I. R. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvimas baudos izoliatoriaus kameroje buvo sąlygotas jo valinių veiksmų, nenustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimo, įvertinant nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą bei informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis Marijampolės PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2653-502/2015).

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. vasario 11 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas, sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. vasario 11 d. buvo pažeista I. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo I. R. reikalavimą dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė