- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-438-2073-06
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal N.V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarties N.V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2006 m. gegužės 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo N.V. skyrė 1250 Lt baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą bei pažeidimą įvertino 8 balais. Kadangi pareiškėjas per pastaruosius 12 mėnesių už įvairius pažeidimus iš viso surinko 12 balų, nurodytu nutarimu jo atžvilgiu buvo pritaikytas ir ATPK 130-2 straipsnis bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Nutarime buvo konstatuota, jog N.V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio), t. y. 2006 m. gegužės 6 d. apie 3 val. 20 min., vairuodamas automobilį VW Jetta, kelyje Kaunas-Marijampolė važiavo 131 km/val. greičiu, kai tuo metu šiame kelyje leistinas greitis buvo 70 km/val.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą pakeisti toje dalyje, kurioje jam buvo atimtos vairavimo teisės 12 mėnesių, bei skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo darbas susijęs su automobilio vairavimu todėl prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. gegužės 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog N.V. pakartotinai padarius pažeidimą, jo atžvilgiu teisingai buvo pritaikytas ATPK 130-2 straipsnis - transporto priemonių vairuotojų pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas viršydamas leistiną greitį 61 kilometru, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Toks vairavimas yra labai pavojingas kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems ir pačiam sau. Pareiškėjas turėjo galiojančius 4 balus, už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, žinojo, kad už greičio viršijimą gresia ne tik piniginė bauda, bet ir atitinkamas skaičius balų, sąmoningai važiavo dideliu greičiu ir aiškino, kad taip elgęsis, nes labai skubėjęs. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas akcentavo, jog kitokių įrodymų dėl kurių galima būtų netaikyti šios teisės atėmimo pareiškėjas teismui nepateikė.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N.V. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
IV.
Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui paskirtas už nusižengimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymą.
Pagal ATPK 130² straipsnį, atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, yra pagrindinė ir vienintelė bausmė numatyta šio straipsnio sankcijoje.
Todėl pareiškėjo prašymas skirti jam bausmę, kuri nebūtų susijusi su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, gali būti patenkintas tik tuo atveju, jei yra sąlygos, numatytos ATPK 30¹ straipsnyje, leidžiančios skirti švelnesnę bausmę nei numato atitinkamo straipsnio sankcija.
ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju kai yra nustatomas ATPK 31 straipsnyje numatytų lengvinančių aplinkybių ir kitų įstatymų nenurodytų lengvinančių aplinkybių visuma.
Paprastai kitos įstatymų nenurodytos lengvinančios aplinkybės turi patvirtinti, kad paskirtoji bausmė, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidimo aplinkybes, kurias jam sukels nuobauda, savo griežtumu bus neproporcinga tiems tikslams, kurių siekiama pažeidimą padariusio asmens nubaudimu (ATPK 20 straipsnis).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis sieja su švelnesnės bausmės jam paskyrimu, matyti, kad jos tik paveiks pareiškėjo galimybę naudotis transporto priemonėmis bei apsunkins jo patekimą į darbo ir mokslo vietas.
Tačiau, tokių nepatogumų atsiradimas nėra susijęs su tam tikromis išskirtinėmis pasekmėmis dėl kurių pareiškėjas, pavyzdžiui, nebeteks galimybės toliau mokytis ar dirbti.
Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra ATPK 30¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos, dėl ko tenkinti jo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pažeidėjo N.V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.