Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 15 (penkiolikai) parų arešto. Bausmę paskirta atlikti areštinėje, poilsio dienomis, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. D. , tačiau dėl jo Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 14 d., apie 23 valandą 30 minučių, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, nupirkdamas už 100 litų iš R. D. įgijo šaunamąjį ginklą - medžioklinį, vienvamzdį, lygiavamzdį šautuvą IŽ-K, kurio kalibras 16x70, gamyklinis numeris i-06036 ir neturėdamas leidimo laikė jį savo gyvenamojo namo kambaryje iki 2007 m. vasario 15 d. kuomet šautuvas buvo paimtas policijos darbuotojo.

Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo apkaltinamasis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas, jis nėra padaręs. Teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vienintelio liudytojo R. P. parodymais, kurie, apelianto manymu, nėra teisingi ir prieštarauja kito nuteistojo – R. D. duotiems parodymams.

Nuteistasis neneigia, kad 2007 m. vasario 14 d. prieš vidurnaktį į jo namus buvo atėjęs girtas R. D. ir atsinešęs šautuvą siūlė jam jį pirkti. Tačiau pažinodamas R. D. ir žinodamas, kad pastarasis jokiu būdu negali turėti šautuvo bei įtardamas, kad šautuvas gali būti vogtas, apeliantas teigia kategoriškai atsisakęs pirkti šautuvą. Kadangi R. D. reikėjo pinigų, o parduoti apeliantui šautuvo nepavyko, R. D. paprašė paskolinti jam pinigų. Norėdamas, kad R. D. kuo greičiau išeitų, apeliantas teigia davęs jam 50 Lt, tikėdamasis, kad šios paskolintos sumos jam pakaks ir jis paliks jo namus. Kadangi tokios sumos R. D. nepakako, tai V. D. davė jam dar 50 Lt.

Gavęs šiuos pinigus, R. D. pasakė, kad šautuvą palieka kaip užstatą, o ryte ras kas jį nuperka ir grąžins apelianto paskolintus 100 Lt. Skolinant pinigus jokios kalbos apie kokį nors užstatą ar skolos grąžinimo terminą tarp jų nebuvo, todėl V. D. buvo labai netikėtas toks R. D. veiksmas. Jis sakė R. D. , kad jokio užstato jam nereikia ir kad jis pasiimtų su savimi ir savo atsineštą šautuvą. R. D. gavęs pinigus paskubomis padėjo šautuvą virtuvėje į tarp šaldytuvo bei spintelės esantį tarpą ir išėjo. Nuteistasis teigia, kad R. D. su šautuvu elgėsi pavojingai. Apeliantas nurodo, kad prieš jo valią paliktą šautuvą jis nutarė ryte pats nuvežti į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, tačiau to padaryti nespėjo, nes iš pat ryto į namus atvyko policijos pareigūnas ir šį šautuvą pasiėmė.

Teismo posėdžio metu šautuvą iš apelianto paėmęs pareigūnas R. P. neteisingai nurodė, kad V. D. pripažino, kad už šautuvą sumokėjo 100 Lt.

Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad šautuvą jis buvo paslėpęs nematomoje vietoje ir visiškai nesiruošė jo vežti į policiją. Taip pat V. D. nesutinka su teismo teiginiu, kad apie šautuvą apeliantas neužsiminė policijos pareigūnui ir pripažino tik tuomet, kai pareigūnas pasakė žinąs apie įgytą šautuvą. Policijos pareigūnui atvykus į jo namus ir pasakius, kokiu reikalu jis atvyko, apeliantas teigia iš karto viską jam papasakojęs ir parodęs, kur yra šautuvas. Jis buvo padėtas toje pačioje vietoje, kur jį išeidamas ir paliko R. D. . Tą aplinkybę, kad apeliantas ruošėsi šautuvą vežti į policiją, patvirtino ir liudytojas R. P. .

Apelianto manymu, liudytojo R. P. parodymai, jog R. D. jam pasakė, kad šautuvą pardavė V. D. , kelia abejonių dėl jų teisingumo, nes R. D. pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu visiškai negalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis šautuvą paliko pas apeliantą, kadangi jis buvo girtas ir to nepamena.

Apeliantas nurodo, kad iš karto neskambino į policiją bei nepranešė apie namuose esantį šautuvą dėl to, kad buvo nakties metas, jis buvo pavargęs ir nemigęs keletą naktų dėl šiltnamių priežiūros bei nesusivokė kaip tokioje situacijoje reikia elgtis.

Šis šautuvas apelianto namuose išbuvo apie 8 valandas, tačiau jokios tyčios įsigyti ar laikyti šautuvą be leidimo jis teigia neturėjęs, nes jam nėra jokių kliūčių gauti tokį leidimą bei įsigyti šautuvą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis neįgijo ginklo, o R. D. šį ginklą paliko prieš apelianto valią, nėra pagrįstas. Apklausiamas ikiteisminio bylos tyrimo metu kaip įtariamasis V. D. parodė, kad atėjęs neblaivus R. D. iš jo pasiskolino 100 Lt. Šautuvą R. D. paliko kaip užstatą, kad grąžins pinigus (b. l. 91, t. 1). Šiuose parodymuose nieko nepasakyta apie tai, kad šautuvą R. D. paliko prieš apelianto valią. Įtikinamai paaiškinti, kodėl davė tokius parodymus apeliantas negalėjo ir tik parodė, kad jis nemanė, jog tai labai svarbi aplinkybė. Šie ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymai labiausiai atitinka kito nuteistojo ir liudytojo R. P. parodymus apie tai, kad šautuvas V. D. namuose buvo paliktas pastarajam sutinkant, todėl laikytini teisingesniais už tuos, kuriuose apeliantas teigė, kad šautuvas jo namuose buvo paliktas prieš jo valią. Nuteistojo aiškinimas, kad jis ketino ryte ginklą vežti į policiją nėra pagrįstas, nes iš liudytojo R. P. parodymų nesimato, kad liudytojui, kaip policijos pareigūnui atėjus pas apeliantą į namus siekiant paimti šautuvą, apeliantas būtų užsiminęs apie tokią svarbią aplinkybę. Netikėti šiuo policijos pareigūnu teismas neturėjo ir dabar neturi jokio pagrindo. Kita vertus, iš šio liudytojo parodymų matosi, kad pasakius apie šautuvą, apeliantas jį iš karto pateikė. Tačiau bet kuriuo atveju V. D. apie R. D. atneštą ir paliktą šautuvą operatyviai nepranešė policijai, nors turėdamas mobilųjį telefoną galėjo tai padaryti. Tą šautuvą jis per naktį laikė pas save namuose, nors leidimo ir tinkamų saugojimui sąlygų neturėjo. Visa tai patvirtina, kad jo veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, t. y. neteisėto šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo požymiai. Todėl nuteistojo prašymas nuosprendį jam panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu bylos nutraukimą tuo atveju, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netenkintinas.

Tačiau, kolegijos nuomone nuteistojo padaryta veika yra mažareikšmė.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Teisėjų kolegijos nuomone yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos V. D. padarytą veiką pripažinti mažareikšme. Nuteistojo veiksmais įstatymų saugomoms vertybėms reali žala nepadaryta. Atvirkščiai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jei ne V. D. veiksmai, tokios žalos kilimo pavojus būtų didesnis. Byloje neginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad kitas nuteistasis – R. D. , turėdamas pavogtą šautuvą siekė gauti pinigų. Jei jam būtų nepavykę gauti pinigų pas V. D. , būtų reali grėsmė, kad tai jis būtų bandęs daryti kitose vietose ir kitokiais būdais. Atsižvelgiant į R. D. girtumą, asmenybę (ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, charakterizuojamas kaip kaimo gyventojus terorizuojantis ir agresyviu elgesiu pasižymintis asmuo) yra gana rimtas pagrindas manyti, kad šiam nuteistajam realizuojant siekį gauti pinigų, galėjo būti padarytas ir kitas nusikaltimas, net pavartojant ginklą arba ginklas galėjo būti pamestas ar kitaip atsidurti ten, kur jo radimas būtų apsunkintas.

Šio nusikaltimo dalykas yra šaunamasis ginklas – medžioklinis šautuvas IŽ-K. Dėl savo dydžio ir medžiokliniam šautuvui būdingo užtaisymo lėtumo, nelaikytina, kad šis nusikaltimo dalykas pasižymėjo didesniu pavojingumu negu daugelis kitų galimų Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykų (jais gali būti automatiškai užsitaisantys greitašaudžiai ginklai, taip pat mažų gabaritų, įskaitant ir nupjautvamzdžius ar kitaip perdarytus medžioklinius ar kovinius ginklus, kuriuos lengviau panaudoti nusikalstamoms veikoms padaryti).

Kiti nusikaltimo požymių ypatumai taip pat nerodo didelio V. D. padarytos veikos pavojingumo. Ginklas pas nuteistąjį išbuvo tik vieną naktį. Jis nebuvo kaip nors geriau paslėptas, nors apeliantas turėjo tokią galimybę, pareikalavus policijos darbuotojui ginklas iš karto buvo atiduotas. Pačios ginklo įgijimo aplinkybės taip pat nerodo didelio apelianto veikos pavojingumo. Ginklo įsigyti jis pats neieškojo, nėra paneigtas jo aiškinimas, kad jis bijojo ginkluoto R. D. , todėl neatsisakė duoti pinigų už ginklą.

Atsižvelgdama į visumą šių aplinkybių, kolegija veiką vertina kaip mažareikšmę. Todėl nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo panaikinama ir baudžiamoji byla V. D. nutraukiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą V. D. nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai Aloyzas Kruopys Tomas Šeškauskas Jonas Algimantas Venckus