- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-320-255/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-255/2015
Teisėjas V. Gedeikis Proceso Nr. 1-01-1-15240-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.7.1; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.2.;
2015 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 1 d. Pagal BK 182 str. 1 d. (B. K. epizodas) nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Pagal BK 182 str. 1 d. (A. M. epizodas) nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai, ji, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneri) metai, bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo. Iš R. P. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 300 eurų suma turtinei žalai atlyginti. Iš R. P. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 685 eurų suma turtinei žalai atlyginti. Iš R. P. valstybei priteista 23,16 eurų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą 2015-03-24 prokuroro nutarimu, nenustatytas asmuo 2015-03-15, apie 15.47 val., paskambino B. K. ir, prisistatęs gydytoju chirurgu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad dėl nukentėjusiosios giminaitės kaltės nukentėjo moteris su vaiku, kad nebūtų pranešta policijai, reikia sumokėti kuo daugiau pinigų, nukentėjusiajai tuo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, R. P. tą pačią dieną, apie 17.00 val., atvyko į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, iš B. K. paėmė 300 eurų ir pasišalino, prieš tai pasirašęs ant raštelio A. K. vardu, taip apgaule užvaldė nukentėjusiosios B. K. 300 eurų.
Be to, R. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą 2015-03-24 prokuroro nutarimu, nenustatytas asmuo 2015-03-15, apie 17.47 val., paskambino A. M. ir prisistatęs gydytoju K., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jos dukterėčia padarė avariją ir partrenkė mergaitę, kad nebūtų pranešta policijai, reikia sumokėti 5 000 eurų, nukentėjusiajai tuo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, R. P. tą pačią dieną, apie 18.10 val., atvyko į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, iš A. M. paėmė 685 eurų, kadangi prašomų 5 000 eurų pinigų neturėjo, ir pasirašęs ant raštelio A. K. vardu pasišalino, taip apgaule užvaldė nukentėjusiosios A. M. 685 eurų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti 2015-05-04 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį, atlikti įrodymų tyrimą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis yra neteisingas, neįrodytas bendrininkavimas bei jo rūšis, kaltės forma, jog veika buvo padaryta tyčia, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Mano, kad pažeista teisė į nešališką ir teisingą teismą. Taip pat mano, kad prokuroras nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepagrįstai akcentavo, kad jo kaltė įrodyta, nes yra surinkta pakankamai duomenų, o tai, apelianto manymu, yra valstybės kaltintojo išankstinis įsitikinimas jo kalte, todėl kaltintojas buvo šališkas ir neatliko visų reikiamų proceso veiksmų bet kokiai esančiai abejonei patvirtinti ar paneigti. Pažymi, kad prokuroras kaltinamajame akte bei viso proceso metu teigė, kad jo kaltė įrodyta, todėl, apelianto manymu, yra pažeista nekaltumo prezumpcija. Akcentuoja, kad prokuroras neturėjo teisės jo laikyti kaltu, kol nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroras galimai padarė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimą. Pasak apelianto, teismas įrodymus vertino taip, kaip juos pateikė prokuroras, todėl buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Dėl netinkamai pritaikyto įstatymo kaltinant jį bendrininkavimu, apeliantas nurodo, kad prokuroras viso proceso metu akcentavo, jog kaltinamasis žinojo, suprato bei veikė nusikalstamai su nenustatytais asmenimis. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į įstatymo taikymą ir jo pagrįstumą dėl bendrininkavimo formos. Pažymi, kad šio įstatymo taikymui reikalingi faktiniai duomenys, kurie patvirtintų susitarimo faktą veikti bendrai, žinojimą apie kito asmens nusikalstamus veiksmus kitam asmeniui, nesutrukdyti atlikti šiuos veiksmus, tai turi būti vertinama kaip nusikalstamos veikos slėpimas ar bendrininkavimo forma. Pažymi, kad teismų praktikoje dažni atvejai, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką su nenustatytu asmeniu. Praktika šiuo klausimu nevienoda, tačiau tokiais atvejais, pasak apelianto, teismo nuosprendžiais bendrininkavimas šalinamas. Mano, kad pašalinus bendrininkavimą nebebūtų pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytas veikas. Pasak nuteistojo, tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar pašalinimas tampa esminiu baudžiamosios atsakomybės klausimu. Pažymi, jog šioje byloje nusikalstamos veikos padarytos dalyvaujant jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie bendrais (tyčiniais) veiksmais apgaule įgijo sau ir kitų naudai svetimą turtą. Nuteistasis nurodo, kad jis su nukentėjusiaisiais nebendravo, neapgaudinėjo, ir jo veiksmai pripažintini nusikalstamais tik todėl, kad jis bendravo telefonu su nenustatytu asmeniu ir juo patikėjo, kad reikia nueiti pas jo draugų tėvus paimti pinigus, nes jis, nepažįstamas asmuo, nuo Plungės miesto yra toli, galbūt iš savo telefono skambino nukentėjusiesiems. Daro išvadą, jog nustatyti tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), galima tik pripažinus (įrodžius), kad jis bendravo su nenustatytu asmeniu, su juo tarėsi ir t. t., kuris, nenustatytas asmuo, bendravo su nekentėjusiaisiais ir juos apgavo. Nurodo, kad sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia. Mano, kad teismo išvados tyčios klausimu prieštarauja teisės teorijai ir praktikai. Pripažįsta, kad nuosprendyje beveik teisingai išdėstytos bylos aplinkybės, tačiau nesutinka, kad jo veikoje yra tiesioginės tyčios požymių. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jį sukčiaujant su bendrininkų grupe.
Apelianto manymu, nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nenustatyta tikroji tiesa, todėl buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime buvo pasinaudota jauno žmogaus nepatyrimu, teisinių žinių stoka, atminties pablogėjimu, buvo daromas psichologinis spaudimas, tyrimas atliekamas be advokato, grasinimai, kad pasodins ilgam, jei jis nesakys to, ką pareigūnai yra surašę, nebus taikomas BK 64 str., todėl visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo palanki priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Niekas nesistengė aiškintis tiesos, visi norėjo kuo greičiau baigti baudžiamą bylą. Nesupranta, kokį nusikaltimą padarė ir už ką yra nuteistas. Mano, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Nesupranta, kaip teismas darydamas savo išvadas gali remtis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurių asmenys teisme nepatvirtina. Pasak nuteistojo, nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino jokių sąsajų su juo, o ir kiti įrodymai byloje nepatvirtina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas. Apelianto manymu, nesurinkus neabejotinų įrodymų visi neaiškumai ir netikslumai turėtų būti aiškinami kaltinamojo naudai. Teigia, kad gynybai nebūtina pateikti neginčijamų įrodymų, pakanka įrodyti, kad duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini. Mano, kad liudytojų duotuose parodymuose yra daug prieštaravimų, tačiau jų niekas nesiaiškino. Teismui buvo palankesni liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad teismas įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, nepakankamai juos įvertino, nesiejo jų į logišką seką, todėl teismas neatskleidė sukčiavimo mechanizmo, neįrodė, kuo pasireiškė apgaulė užvaldant svetimą turtą, kas sudaro būtiniausius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., požymius. Akcentuoja, kad tarp jo ir nenustatyto asmens nebuvo jokio bendravimo, jie nebuvo pažįstami. Nesupranta, kodėl jis turėjo suprasti ar suvokti, kad nenustatytas asmuo daro ir prašo jo, kas draudžiama įstatymo. Jis elgėsi kaip neturintis darbo, kuriam pasiūlė nuvažiuoti iki draugų motinų paimti pinigus, o daugiau nieko nesakė. Apelianto manymu, tai negali būti pagrindu jį daryti kaltinamuoju, apkaltinti nebūtais dalykais ir nubausti laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Daiva Rocevičienė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras Simonas Genys prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas R. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 str. nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo padarant nusikalstamą veiką apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tokių veiksmų tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).
Apylinkės teismas, pripažindamas R. P. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. (B. K. epizodas) ir pagal BK 182 str. 1 d. (A. M. epizonas), rėmėsi šiais įrodymais: paties nuteistojo R. P. parodymais, nukentėjusiosios B. K. parodymais, nukentėjusiosios A. M. parodymais, telefono abonento skambučių išklotinėmis, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su priimtu nuosprendžiu nesutinka, nes jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė, prašo jį išteisinti. Nurodo, kad tai prokuroro kaltinamajame akte ir viso proceso metu suformuota nuomonė, kuria teismas pasinaudojo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. P., dalyvaujant gynėjai advokatei A. Morkvėnienei, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme savo parodymuose prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kartu nurodė, kad labai gailisi, tai buvo teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pasižada nenusikalsti, pripažįsta ieškinius visiškai, sutiko atlyginti išlaidas už jam paskirtą gynėją. Nuteistojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apylinkės teisme buvo nuoseklūs, logiški, be to, jie atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu R. P. kaltu prisipažino visiškai. 2015-03-19 ikiteisminio tyrimo metu, atliekant apklausą 15.00 val., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad įtarimus supranta, kaltę pripažįsta visiškai. Jam būnant namuose jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė užsidirbti. Jis sutiko. Jis turėjo nuvažiuoti į Plungę ir palaukti, kol su juo susisieks. Žmogus, kuris siūlė jam užsidirbti, paskambino apie 16.30 val., tikslaus laiko nepamena. Žmogus pasakė, kad reikia paimti 300 eurų, ir pasakė adresą daugiabutyje. Jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo nurodytu adresu. Duris atidarė pagyvenusi moteris, kuri padavė jam pinigus ir liepė paskubėti. Pinigus pasiėmė, įsidėjo į kišenę. Paskambino vyriškiui, kad pinigus turi. Po kiek laiko nepažystamas vyriškis paskambino ir nurodė kitą adresą, kur reikia nuvažiuoti. Jis vėl išsikvietė taksi ir nuvažiavo paimti pinigų į nuosavą namą, adreso neprisimena, pasakius adresą nuvežė taksistas. Namuose buvo neaukšta moteris, kuri padavė 400 eurų. 685 eurų iš jos tikrai neėmė, gal ji pati neatsimena, kiek jam davė. Abu kartus jis pasirašė lapeliuose A. K. vardu ir parašu. Taip jam liepė daryti nepažįstamas vyriškis. Kai pinigus turėjo, jis paskambino nepažįstamam vyriškiui ir pasakė, kad pinigus turi. Vyriškis jam pasakė, kad viską baigiam ir daugiau niekur nereiks važiuoti. Sutarė susitikti stotyje. Nuvažiavo į stotį. Jau buvo tamsu, kai prie jo privažiavo tamsus automobilis, kuriame buvo vyriškis ir lyg mergina. Jis padavė 600 eurų, o likusius pinigus pasiliko sau už darbą. Savo telefoną, kuriuo naudojosi, jis išmetė ir nusipirko už 20 eurų kitą iš nepažįstamo žmogaus. Įsidėjo naują kortelę, o senąją išmetė. Kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 115–118). 2015-03-19 ikiteisminio tyrimo metu atliekant apklausą 16.10 val., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad įtarimus suprato, kaltę pripažįsta visiškai, lieka prie savo ankstesnių parodymų (t. 1, b. l. 119–120). Ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-25 atliekant apklausą 16.30 val., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad įtarimus suprato, kaltę pripažįsta visiškai, lieka prie savo ankstesnių parodymų (t. 1, b. l . 126–128). 2015-04-15 teismo posėdžio metu apylinkės teisme, dalyvaujant gynėjai advokatei A. Morkvėnienei, R. P. į teisėjos klausimus parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka, kad būtų teisiamas tuoj pat (t. 1, b. l. 157). 2015-04-15 teismo posėdžio metu, dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai pagal abu epizodus. Nurodė, kad jis atvyko į Plungės miestą, jam paskambino ir liepė nuvažiuoti paimti pinigus. Pinigus jis paėmė, nuvažiavo prie Plungės stoties, kur pinigus asmuo pasiėmė. Toks buvo jo darbas, už kurį davė 100 eurų. Suprato, kad daro nusikaltimus. Pirmą kartą susidūrė su tuo, jog liepė pasirašyti ant lapelių. Jis pasirašė ir viskas. Nurodė, kad nepažįsta tų draugų. Parodė, kad gailisi, jog daugiau tai nepasikartos, suvokė, kad tai nešvarus reikalas. Pripažįsta visus ieškinius, kaip yra parašyta. Pripažįsta ieškinį valstybei už advokatės paslaugas (t. 1, b. l. 159–162).
Nukentėjusioji B. K. ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-15 apklausiant kaip liudytoją parodė, kad 2015-03-15, apie 16.50 val., jai į laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino vyriškis, kuris prisistatė gydytoju chirurgu ir pasakė, kad jos giminaitė nustūmė nuo laiptų moterį su vaiku ir dabar mergaitei reikia gydyti galvą. Dabar reikia sumokėti kuo daugiau pinigų, kad moteris nepraneštų policijai. Ji nesuabejojo, nes paskambinęs vyras pasiteiravo, ar kalba su B. K.. Vyras paklausė tikslaus adreso ir pasakė, kad atvažiuos mergaitės broliukas paimti pinigų. Susirado pinigus – 300 eurų – ir grįžo prie telefono. Tada vyras diktavo, ką ji turi parašyti, perskaitė, ką parašė. Kalbant dar telefonu sulaukė skambučio į duris ir pokalbis su vyriškiu baigėsi. Atidariusi duris išvydo jauną, aukštą, liekną vyrą, kuris buvo apsivilkęs tamsios spalvos striuke. Jis pasakė, kad atvažiavo pinigų. Ji pasakė, kad pastarasis turi pasirašyti kas toks, jei jau ji duoda pinigus. Padavė surašytą tekstą, kuris buvo padiktuotas. Vyras parašė vardą, pavardę, pasirašė, paėmė pinigus 300 eurų ir išėjo. Prisimena, kad pasirašė K. pavarde. Kai vyras išėjo, ji paskambino savo brolio sūnaus žmonai, nes būtent apie ją pagalvojo, kad tai ji nustūmė moterį su vaiku nuo laiptų. Pakalbėjusi suprato, kad buvo apgauta, ir jai padaryta 300 eurų žala. Nurodė, jog nežino, ar galėtų jį atpažinti (t. 1, b. l. 11–13). 2015-04-15 teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja B. K. parodė, kad apgaulės būdu iš jos buvo išviliota 300 Eur pinigų, kadangi telefonu paskambinus ir pranešus, jog jos giminaitė sužalojo moterį su vaiku, ji patikėjo, todėl atvykusiam kaltinamajam ji davė pinigus, kad nebūtų pranešta policijai, ir tik vėliau suprato buvusi apgauta. Prašo jos ieškinį tenkinti ir jai iš kaltinamojo priteisti 300 Eur pinigų (t. 1, b. l. 159–162).
Nukentėjusioji A. M. 2015-03-15 ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2015-03-15 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.30 val. į laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), jai paskambino vyras, kuris prisistatė gydytoju K. ir paklausė, su kuo kalba, ir tada nurodė, kad jos dukra padarė avariją, partrenkė mergaitę. Ji nurodė, kad vaikų neturi, ir paklausė, kad gal tai jos dukterėčia. Vyras paklausė, kuo vardu dukterėčia. Ji nurodė, kad Z.. Vyras pasakė, kad moteris, kuri partrenkė mergaitę, vardu Z. ir padavė jai telefoną. Moteris neaiškiai kalbėjo ir ji pasakiusi, kad nieko nesupranta, telefoną paėmė vyras ir pasakė, kad Z. yra sulaužyta nosis, prakirsta lūpa, stipriai bėga kraujas, o sužalota mergaitė yra operuojama. Vyras pasakė, kad reikia sumokėti 5000 eurų mergaitės gydymui ir tik tada nebus pranešta policijai apie avariją. Vyras pasakė, niekur nevažiuoti, niekur neskambinti ir paklausė, kiek gali duoti pinigų. Nurodė, kad gali duoti 1000 eurų, bet šiuo metu turi tik 685 eurų. Vyras pasakė, kad šiuo metu bus gerai ir tiek. Atvažiuos mergaitės tėvas, kuriam įduoti pinigus ir kuris pasirašys ant lapelio. Nurodė, ką rašyti. Tuo metu į duris paskambino. Padėjo ragelį ir nuėjo atidaryti durų. Buvo vyras tamsaus gymio, smulkaus sudėjimo, apie 50 metų, kuris pasakė duoti pinigus. Pasirašė po tekstu, kuris buvo padiktuotas, A. K. ir padėjo parašą. Vyras paklausė, kodėl ne 1000 eurų, kaip buvo žadėta, pasakė, kad šiuo metu neturi. Vyras paklausė, ar neturi kokių auksinių dirbinių. Atsakė, kad neturi, ir paprašė nuvežti į ligoninę pakalbėti su daktarais. Vyras pasakė, kad atvarys mašiną į jos kiemą po 10 minučių ir išėjo. Apsivilko paltą ir išėjo į kiemą laukti, bet nesulaukė. Z. pati atvažiavo pas ją ir tada ji suprato, kad buvo apgauta. Vyras, kuris buvo pas ją atėjęs, buvo lieso kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Jai padaryta turtinė žala 685 eurai. Nurodė, kad galėtų jį atpažinti (t. 1, b. l. 21–23). 2015-04-15 teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. parodė, kad apgaulės būdu iš jos buvo išviliota 685 Eur pinigų, nes tiek teturėjo iš prašytų 5 000 eurų, kadangi telefonu paskambinus ir pranešus, jog jos dukterėčia avarijoje sužalojo vaiką, ji patikėjo, todėl atvykusiam kaltinamajam ji davė pinigus, kad nebūtų pranešta policijai, ir tik vėliau suprato buvusi apgauta. Prašo jos ieškinį tenkinti ir jai iš kaltinamojo priteisti 685 eurų pinigų (t. 1, b. l. 159–162).
Iš 2015-03-15 protokolo-pareiškimo, kurį surašė vyresnioji tyrėja E. K., matyti, kad policijos komisariate buvo gauta informacija apie iš B. K. išviliotus 300 eurų pinigų (t. 1, b. l. 7).
Iš vyresniosios tyrėjos E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos komisariate buvo gauta informacija apie iš A. M. išviliotus 685 eurų pinigų (t. 1, b. l. 8).
2015-03-15 15.47.43 val. buvo skambinta į B. K. laidinį telefoną (t. 1, b. l. 66).
2015-03-15 17.47.49 val. buvo skambinta į A. M. laidinį telefoną (t. 1, b. l. 68).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminiame tyrime atliktoje apklausoje, tiek pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje R. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas kartu su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu ir nurodė detaliai nusikaltimo aplinkybes, kurios atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu apylinkės teisme R. P. parodymai turėtų būti vertintini kaip teisingi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog R. P. pakeitė pirminius parodymus, motyvuodama tuo, kad policijos pareigūnai grasino, vertintina kaip gynybos pozicija ir siekis išvengti atsakomybės.
Nors nukentėjusioji B. K. neatpažino vaikino, atėjusio pas ją paimti pinigų (t. 1, b. l. 17–18), tačiau remiantis pirminiais R. P. parodymais aišku, kad būtent jis ėjo pas nukentėjusiąsias paimti pinigų ir jis pasirašė raštelius dėl paimtų pinigų (t. 1, b. l. 30). Tiek R. P. pirminiai parodymai, tiek nukentėjusiųjų B. K. ir A. M. parodymai iš esmės sutampa. Nenustatytas joks motyvas, kodėl nukentėjusiosios būtų turėjusios pagrindą apkalbėti R. P., tokių motyvų nepateikė ir pats nuteistasis.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. teigia, kad ikiteisminiame tyrime buvo pasinaudota jauno žmogaus nepatyrimu, teisinių žinių stoka, atminties pablogėjimu, buvo daromas psichologinis spaudimas, tyrimas atliekamas be advokato, grasinimai, kad pasodins ilgam, jei jis nesakys to, ką pareigūnai yra surašę, nebus taikomas BK 64 str., todėl visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo palanki priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Niekas nesistengė aiškintis tiesos, visi norėjo kuo greičiau baigti baudžiamą bylą. Nesupranta, kokį nusikaltimą padarė ir už ką yra nuteistas. Mano, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Nesupranta, kaip teismas darydamas savo išvadas gali remtis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurių asmenys teisme nepatvirtina. Pažymėtina, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės priderinti savo parodymų prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir todėl jų kaita ateityje turėtų būti vertinama labai atsargiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymus, išdėstytus apeliaciniame skunde, vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab kad ikiteisminiame tyrime duoti parodymai sutapo su pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Skundą nagrinėjantis teismas apelianto argumentą, kad ikiteisminiame tyrime apklausos vyko be advokato, atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek ikiteisminiame tyrime atliktose apklausose, tiek pirmosios instancijos teisme dalyvavo R. P. gynėja advokatė A. Morkvėnienė. Be to, pažymėtina, jei nuteistasis manė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo daromi pažeidimai dėl jo, tai R. P. galėjo pasinaudoti BPK 21 str. numatytomis teisėmis, t. y. apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad prokuroras ikiteisminiame tyrime renkant įrodymus, surašant kaltinamąjį aktą bei viso proceso metu teigė, kad jo kaltė įrodyta, todėl, apelianto manymu, yra pažeista nekaltumo prezumpcija. Pažymėtina, kad prokuroras gavęs skundą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą, kurio metu renkami duomenys, kad būtų atskleista nusikalstama veika. Prokuroras įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems asmenims, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir t. t. Prokuroro funkcija yra kaltinti asmenį, kaip gynėjo funkcija – ginti, todėl teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nėra jokio pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl bendrininkavimo požymių buvimo bei tyčios padarant nusikalstamas veikas. Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą įtvirtina kaip ypatingą tyčinės nusikalstamos veikos padarymo formą, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suvokia ir kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį turi konstatuoti, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.
Nustatyta, kad R. P., dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2015-03-15, apie 15.47 val., paskambino B. K. bei prisistatęs gydytoju chirurgu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nukentėjusiajai tuo patikėjus ir būnant iš esmės suklaidintai, jis, R. P., tą pačią dieną, apie 17.00 val., taksi automobiliu atvažiavo į B. K. butą ir iš nukentėjusiosios paėmė 300 eurų bei pasirašęs ant raštelio A. K. vardu pasišalino, taip apgaule užvaldydamas B. K. priklausantį turtą. Turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2015-03-15, apie 17.47 val., paskambino A. M. bei, prisistatęs gydytoju K., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais patikėjusi ir būnant iš esmės suklaidintai, jis, R. P., tą pačią dieną, apie 18.10 val., taksi automobiliu atvažiavo į A. M. namus ir iš nukentėjusiosios paėmė 685 eurų bei pasirašęs ant raštelio A. K. vardu pasišalino, taip apgaule užvaldydamas A. M. priklausantį turtą. Nuteistasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino, jog jis už atlygį susitarė su nepažįstamu asmeniu, kad nuvažiuos nurodytu adresu ir paims pinigus. Nors nuteistasis R. P. teigia, kad asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau tai nepaneigia išvados jį veikus bendrininkų grupe, juolab, kad viskas buvo sutarta iš anksto, ką ir kur turės daryti. Įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino kaip R. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas buvo šališkas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunduose nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, nuosprendyje atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo E. P. kaltumo padarius nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad R. P., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015-03-15, apie 17.00 val., atvyko į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, ir iš B. K. paėmė 300 eurų, taip apgaule užvaldė nukentėjusiajai B. K. priklausantį turtą – 300 eurų. Be to, R. P., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015-03-15, apie 18.10 val., atvyko į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, ir iš A. M. paėmė 685 eurų, taip apgaule užvaldė nukentėjusiajai A. M. priklausantį turtą – 685 eurų.
Paskirdamas bausmę nuteistajam R. P. pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. R. P. teisiamas už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltę pripažino ir gailėjosi, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikiant bendrininkų grupe. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nesiekia gyventi dorai, paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, su kuria sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam R. P. už nusikaltimus subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 64¹ straipsnį sumažinęs ją vienu trečdaliu nustatęs galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai paskyrė bausmę R. P., todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.