- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-832-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00452-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-832-538/2013
2013 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui S. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. M. 29 983,77 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 2222,21 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-11-30 iki 2012-06-01 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,8629 ha, nuomotojas (2000-07-10 sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos“ Nr. N25/2000-101), tačiau 2008–2011 metais atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl susidarė nurodytas įsiskolinimas. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendime „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-165 bei LR Vyriausybės 2012-11-19 nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ žemės sklypų nuomos sumokėjimo terminas lapkričio 15 d. Atsakovas nevykdė įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir pagal 2012-06-01 mokesčių mokėtojo kortelę Savivaldybės administracijai yra skolingas 29 983,77 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 2222,21 Lt delspinigių nuo 2008-11-30 iki 2012-06-01.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo S. M. 29 983,77 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos, 2 222,21 Lt delspinigių bei 5 proc dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32 205,98 Lt sumos nuo 2012-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai. Priteisė iš atsakovo S. M. 966 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Nurodė, kad 2008–2011 metais atsakovas S. M. įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį tinkamai nevykdė, todėl susidarė 29 983,77 Lt įsiskolinimas bei už laiku neįvykdytą prievolę nuo 2008-11-30 iki 2012-06-01 priskaičiuota 2222,21 Lt delspinigių. Mokesčiai priskaičiuoti pagrįstai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas nepaneigė įsiskolinimo ieškovui dydžio, nepateikė įrodymų apie visišką ar tinkamą valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą ir bylos nagrinėjimą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CPK 29 str., civilinė byla turėjo būti nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vieną Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Taip pat nesutinka su delspinigių priteisimu, kadangi pasirašant 2004-10-06 nuomos sutartį sąlygos dėl delspinigių priteisimo nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo atsakovo S. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nė viename iš procesinių dokumentų nenurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), priešingai, jis atsiliepime nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini), ir iki šiol visą laiką tokį adresą deklaravo. Ieškovė šiuo adresu atsakovui siųsdavo ir valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, ir priminimus susimokėti mokestį, o ieškinį pagal teismingumą pateikė būtent Palangos miesto apylinkės teismui. Tiek LR mokesčių administravimo įstatyme, tiek savivaldybės patvirtintose taisyklėse nustatyta, jog už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Todėl delspinigiai atsakovui priteisti pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas S. M. yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 0,8629 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, nuomos sutartis galioja nuo 2004-10-06 iki 2099-07-10 (byla Nr. L2-534-588/2012, b.l. 4, 13). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Žemės nuomos mokestį administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija. 2011-10-06 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-165 nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų nuomą sumokėjimo terminas – lapkričio 15 d. Atsakovas už minėto sklypo nuomą turi mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. 2008–2011 metais atsakovas S. M. įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį tinkamai nevykdė, todėl susidarė 29 983,77 Lt įsiskolinimas (byla Nr. L2-534-588/2012, b. l. 5–8, b. l. 5–6, 13–15) bei už laiku neįvykdytą prievolę nuo 2008-11-30 iki 2012-06-01 priskaičiuota 2222,21 Lt delspinigių (b. l. 5–6).
Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo bei nurodo, kad byla turi būti perduota pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi apeliantas skundžia dalį teismo sprendimo, tai apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl civilinės bylos teismingumo.
CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 str. 1 d. numato išimtinio teismingumo atvejus – ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. M. 29 983,77 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 2222,21 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-11-30 iki 2012-06-01 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas ir ieškinys pareikštas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, todėl šiuo atveju byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra turtas, t. y. Palangos miesto apylinkės teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė ieškinį pagal teismingumą pateikė pagrįstai Palangos miesto apylinkės teismui, dėl to nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl delspinigių priteisimo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma bei nurodo, kad nuomos sutartyje nenurodyti delspinigiai, todėl jie nepagrįstai priteisti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodymais.
2000-07-10 sutarties „Dėl valstybinės žemės nuomos“ Nr. N25/2000-101 13 punkte nurodyta atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus – sutarties šalys už sutarties pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o 14 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, už jų nevykdymą atsako pagal įstatymus. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. LR mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra delspinigiai. Šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: 1) už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį); 2) už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje); 3) už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). Įstatymo 97 straipsnyje nurodyta, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą; šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Įstatymo 99 straipsnyje nurodyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įstatyme nurodytus delspinigius, kurie pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais – ieškovės apskaičiavimais, kurie apskaičiuoti vadovaujantis finansų ministro nustatytais delspinigių dydžiais (CPK 178 str., 185 str., CK 6.71 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.