Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, prašydamas dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo, paveldint pagal įstatymą ir testamentą pareiškėjo tėvams priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir užbaigti pradėtą paveldėjimo procedūrą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi J. S. priėmė palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio V. S. mirties (b. l. 3-5).

Pareiškimas grindžiamas šiais jame išdėstytais bei pareiškėjo teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: jo tėvai, V. S. ir J. S., susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė vienintelis sūnūs – pareiškėjas D. S.. Kitų vaikų tėvai neturėjo. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) d. Nei pareiškėjas, nei jo motina J. S. po V. S. mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Motina mirė (duomenys neskelbtini) d. Ji 2003 m. kovo 18 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi sūnui. Po motinos mirties D. S. kreipėsi į notarą ir priėmė palikimą, jam išduotas 2016 m. birželio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr. 3-2281), kuriuo paveldėjo testatorei priklausančias pinigines lėšas su palūkanomis. Kreipusis į notarą paaiškėjo, kad J. S. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas yra bendroji jungtinė jos ir V. S. nuosavybė. Taigi po jo mirties liko nepaveldėta ½ dviejų kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), dalis. J. S. visą laiką gyveno su pareiškėjo tėvu, po jo mirties nuo pat 1998 m. pareiškėjo motina likusį turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savininkė iki pat savo mirties: 18 metų toliau gyvendama savo namuose juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už valdomą turtą, faktiškai valdė šį ir likusį kilnojamąjį turtą.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas. Šis suinteresuotasis asmuo atsiliepime prašė D. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (b. l. 26-27).

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo D. S. paaiškinimais pareiškime ir teismo posėdyje, rašytine bylos medžiaga (b. l. 9, 10, 11, 15) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo tėvas, jo motinos J. S. sutuoktinis V. S.. Po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad mirusysis būtų sudaręs testamentą. (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo motina (b. l. 10, 15), oficialiu testamentu turtą palikusi pareiškėjui (b. l. 18). Pareiškėjas realizavo savo teisę paveldėti po motinos mirties paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, dėl ko jam buvo išduotas tai paliudijantis liudijimas (b. l. 19), į dalį turto yra išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (b. l. 18). Tvarkant mirusios motinos paveldėjimą, paaiškėjo, jog jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas (b. l. 17) buvo įgytas santuokos su pareiškėjo tėvu V. S. metu, taigi 1/2 dalis J. S. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto iki mirties priklausė mirusiam D. S. tėvui, po kurio mirties nei vienas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. J. S. yra įstatyminė V. S. įpėdinė, nes nei pareiškėjas, nei kiti asmenys įstatymo numatytu terminu nepateikė notarui prašymo priimti V. S. palikimo, nepriėmė jo faktiniu valdymu, būdami įstatyminiais įpėdiniais V. S. mirties dieną – iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2016 m. birželio 3 d pažymos Nr. 48 nustatyta, jog šiame biure paveldėjimo byla po V. S. mirties (duomenys neskelbtini). pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis V. S. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Lietuvos respublikos civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Teismui pateiktame pareiškime D. S. nurodė, kad jo motina po sutuoktinio pareiškėjo tėvo V. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad J. S. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad ji liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno V. S., rūpinosi juo, naudojosi juo, taip pat ir kilnojamaisiais daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjas nurodo, kad jis tėvo palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, suprato, kad jį faktiniu valdymu priėmė motina, kuri su palikėjo V. S. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo motina J. S. po sutuoktinio V. S. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio V. S. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinio palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina J. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini) d., faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo D. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.