Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-07 · Byla Nr. TS-145-961/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-07
Bylos Nr.
TS-145-961/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-145-961/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 31 d. Bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 31 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. – 5 metai 3 mėnesiai 4 dienos. 1/2 teismo paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2023 m. sausio 31 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-286 nuteistajam M. L. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, jog M. L. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai teikiamas pirmą kartą. Jei būtų paleistas, planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. L. yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis. Atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių (laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti būdamas 20 metų amžiaus), nuteistasis nėra sukaupęs nuoseklios ir stabilios darbinės patirties. Taip pat praeityje jo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje buvo minimali. Nuteistasis turėdamas galimybę savo tikslų siekti socialiai priimtinais būdais (mokytis, dirbti) pasirinko neteisėtas priemones (disponavimą narkotinėmis medžiagomis). Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. L. taip pat nedirba. 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7- 110 nuteistajam yra leista užsiimti individualia apmokestinamąja veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuteistasis patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos. M. L. iki pilnametystės nesusidūrė su išskirtiniais elgesio sunkumais, mokėsi, delinkventinio elgesio apraiškos nebuvo fiksuotos. Visgi, vos sulaukęs pilnametystės, jis įvykdė nusikaltimą – vagystę, kuomet pavogė ir pasikėsino pavogti rūbus iš parduotuvės. Nuteistasis dėl minėto nusikaltimo jaučia gėdą. Teigia, kad tokiam elgesiui pasiryžo spontaniškai, norėdamas turėti gražių rūbų. Nuteistasis interviu metu nurodė, kad jam išvykus į užsienį, jis susipažino su įvairiais žmonėmis, tarp kurių ir turinčiais kriminalinių intencijų. Tokios pažintys jį paskatino įsitraukti į disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiklą, siekiant susikurti asmeninę finansinę gerovę. Nuteistasis įvardina, kad jis tuo metu tikėjosi ir orientavosi tik į teigiamas tokio elgesio pasekmes, neįvertindamas galimų rizikų bei savo veiksmais daromos žalos. Dabartinį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje. Vertinant nuteistojo problemų identifikavimo įgūdžius, atkreipiamas dėmesys, kad M. L., atlikdamas savęs vertinimo užduotį (sudedamoji OASys metodikos dalis), neįvardino jokių probleminių sričių bei jų sąsajų su nusikalstamo elgesio raiška. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. L. praeityje ne visuomet gebėjo tinkamais būdais spręsti iškylančius sunkumus ar siekti savo tikslų konstruktyviais būdais, ypatingai tose situacijose, kuomet jis ieškodavo pragyvenimo šaltinių. Visgi, interviu metu nuteistasis nevengė įvardinti iki patekimo į įkalinimo įstaigą savo tikslų netinkamų realizavimo būdų (pvz., orientavimąsis į finansinę naudą, vengimas įsitvirtinti darbinėje veikloje, neatsakingas elgesys ir pan.). M. L. savo ateities perspektyvas yra linkęs vertinti palankiai. Išsikelia tikslus, siejamus su savęs realizavimu darbinėje veikloje, santykių kūrimu ir pan. Tačiau įvardinamiems tikslams vis dar stokojama konkretumo.

Įvertinimo metu nėra stebima M. L. tvirta kriminogeninė orientacija. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis du kartus pažeidė teisės normas ir už tai buvo nuteistas, galima kelti prielaidą, kas jis nepakankamai gebėjo priimti visuotines moralines ir teisines normas bei orientavosi į asmeninių tikslų įgyvendinimą. Tokiu būdu patvirtindamas savo tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Interviu metu nuteistasis yra linkęs neigiamai vertinti savo nusikalstamus veiksmus, kaltę dėl jų pripažįsta. Vertinant nuteistojo nuostatas priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, galima teigti, kad nuteistasis praeityje sugebėjo laikytis jo atžvilgiu taikytų laisvės apribojimo sąlygų, jų nepažeidė. Įkalinimo įstaigoje išskirtiniai nuteistojo elgesio sunkumai taip pat nebuvo stebimi. Visgi, M. L. du kartus buvo pažeidęs drausmės ir režimo reikalavimus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Su pataisos įstaigos darbuotojais palaiko neutralius, nepriešiškus santykius. Nuteistųjų bendruomenėje adaptavosi taip pat be išskirtinių sunkumų. Prisitaiko prie joje vyraujančių nuostatų ir elgesio modelių. M. L. šiuo metu išreiškia poreikį po paleidimo iš pataisos įstaigos siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, tapti visuomenės dalimi, kuri laikosi socialiai pageidautinų ir priimtinų nuostatų.

Turimais nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu M. L. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo psichoedukaciniuose užsiėmimuose, gavo leidimą užsiimti individualia apmokestinamąja veikla. Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, išlieka šiuo metu aktualios, bei reikalaujančios nuteistojo tikslingų veiksmų. Apibendrinant galima teigti, kad M. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija vienbalsiai konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, ir nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis M. L. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 58-286 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Skunde nuteistasis nurodo, jog jis pripažino savo kaltę ir labai gailisi, jo nusikaltimu nepadaryta materialinė žala, jis analizuoja ir suvokia savo neigiamo elgesio pasekmes bei daromą žalą. Nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų. Planuoja ilgalaikius tikslus, tiek su darbine veikla susijusius, tiek su asmeniniu gyvenimu, norėtų sukurti šeimą. Jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą ir jis atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistasis pažymi, jog jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą su intensyviąja priežiūra, neatsiras kliūčių sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Praeityje buvo įtakotas kitų asmenų, tačiau šiuo metu įsitikinęs, kad suvokė manipuliacijos mechanizmo poveikį ir mano, kad tai neturėtų lengvai jį paveikti. Savo tikslus sieja su teisėtu darbu ir iš to gaunamomis teisėtomis pajamomis. Mano, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį leidžia pakankamai prasmingai, įgyja naujų žinių, kurios jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Yra įsitikinęs, kad galės realizuoti savo tikslus, kuriuos sieja tiesiogiai su darbine veikla ir asmeninio gyvenom kūrimu. Norėtų būti naudingu visuomenės nariu, gaunant legalias pajamas – atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Neatliktos bausmės dydis neturėtų būti kriterijus sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas ribą, nuo kurios nuteistasis įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Nuteistasis norėtų atkreipti dėmesį, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju jis ir toliau būtų prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. M. L. pripažįsta, kad buvo anksčiau teistas, tačiau pažymi, kad tiksliai laikėsi jo atžvilgiu taikytų laisvės apribojimo sąlygų ir jų nepažeidinėjo. Dėl savo netinkamų, nusikalstamų veiksmų gailisi ir net jaučia dėl savo poelgio gėdą. Mano, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą, įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir lygtinio paleidimo taikymas nepažeis nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros. Be to, prašo teismo nustatyti procedūrinius pažeidimus ir patikrinti Komisijos darbo organizavimo tvarkos atitikimą Komisijos nuostatoms, kurias patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), kadangi Komisijos posėdyje dalyvavo ne visi septyni jos nariai ir nedalyvaujantys nariai nepareiškė savo nuomonės kita forma.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas netenkintinas

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis M. L., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, dar nėra atlikęs įstatymo nustatyto paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – pusės paskirtos bausmės. Pusę bausmės jis atliks 2023 m. sausio 31 d. Tačiau iki šio termino yra likę mažiau nei šeši mėnesiai, todėl tai nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. M. L. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teismas, vertindamas socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes apie nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo asmenybės charakteristikas, nemato akivaizdžios ir įtikinamos pažangos šią riziką mažinant.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors M. L. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tikisi ateityje nebekartoti praeities klaidų, tačiau iki įkalinimo jo nusikalstamas elgesys pasižymėjo sunkėjančia dinamika, o nusikalstamam elgesiui buvo būdingas finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais modelis. Iki įkalinimo nebuvo duomenų, kad jis būtų save realizavęs darbinėje veikloje ir pragyvenimo šaltinio siekęs legaliais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad buvo stebima akivaizdi socialinio atsakingumo ir kryptingumo stoka, orientacija į trumpalaikių tikslų siekimą. Taip pat akcentuota, jog praeityje jis nepakankamai gebėjo mokytis iš ankstesnio negatyvaus elgesio pasekmių. Ne visuomet gebėjo tinkamais būdais spręsti kylančius sunkumus ir savo tikslų siekti konstruktyviais būdais. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pažymima, kad jis neįvardina jokių savo probleminių sričių bei jų sąsajų su nusikalstamo elgesio išraiška. Nors nuteistasis savimi pasitiki ir palankiai vertina ateities perspektyvas, jo įvardijamiems tikslams (realizuoti save darbinėje veikloje, kuri šeimą) stokojama konkretumo.

Nors savo skunde nuteistasis akcentuoja pasiryžimą dirbti ir gauti teisėtas pajamas, šios deklaracijos teismui kelia abejonių, atsižvelgiant į M. L. požiūrį į darbą ar kitas pozityvaus užimtumo veiklas bausmės atlimo metu. Iki pat 2022 m. M. L. nerodė jokios motyvacijos pataisos namuose dirbti. Taip pat nebuvo bandoma įgyti profesinių kvalifikacijų, nors nuteistasis laisvėje jokios specialybės nėra įgijęs, mokymąsi (duomenys neskelbtini) jis metė. Vidurinį išslavinimą nuteistasis pataisos namuose įgijo 2018 m., tad nuo 2018 m. iki 2022 m. nebuvo objektyvių kliūčių kitoms veikloms. Leidimu užsiimti individualia apmokestinamąja veikla – teikti vertimo paslaugas pradėjo rūpintis tik artėjant galimam lygtinio paleidimo terminui (galimybė taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra atsirado nuo 2022 m. liepos 31 d., Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-110 leidimas užsiimti individualia veikla gautas 2022 m. kovo 10 d.). Nėra duomenų, kad per visus 2021-2022 m. jis būtų dalyvavęs bent kokiose socialinės reabilitacijos priemonėse ar elgesio pataisos programose, socialinio tyrimo išvadoje pateiktas tik 2018-2020 metų minėtų priemonių ir programų sąrašas. Todėl spręstina, kad pagrįstai ginčijamame nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad individualus socialinės reabilitacijos planas vykdomas nepilna apimtimi, stokojamą tikslinių veiksmų, nukreiptų į darbinių, lėšų tvarkymo įgūdžių lavinimą, mąstymo ir elgesio, nuostatų, gyvenimo stiliaus ir draugų sričių korekciją. Šių duomenų pagrindu teismas vertina, kad atlikdamas bausmę M. L. dėjo minimalias pastangas dalyvauti socialinėje reabilitacijoje.

Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi taisyklių ir režimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nuoseklus teigiamas elgesys išlaikomas nebuvo, du kartus jis buvo baustas už taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus (iš viso padaryti trys pažeidimai, tačiau už vieną atsakomybė taikoma nebuvo), paskutinį kartą baustas už šiurkštų pažeidimą – uždrausto daikto (mobiliojo telefono) laikymą. Tuo tarpu tik vienas paskatinimas per beveik penkerių metų bausmės laikotarpį taip pat nerodo nuoširdžios motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Vertinant M. L. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Taip pat pažymėtina, kad M. L. elgesio, mąstymo, nepakankamų motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesą kontekste jo neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę neatlikus nei pusės bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, neigiamas Komisijos sprendimas buvo vieningas, o ši aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.

Su nuteistojo argumentais dėl galimų Komisijos darbo organizavimo pažeidimų teismas nesutinka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dvejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (Nuostatų 7 punktas). Nuostatų 21 punktas numato, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, tačiau kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo dauguma narių, t. y. 4 nariai iš 7, tarp jų – Kalėjimų departamento atstovas, komisijos pirmininko pavaduotoja (Vilniaus pataisos namų saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė), visuomenės narys, Probacijos tarnybos atstovė, visi jie priėmė vienbalsį sprendimą. Tokiu būdu Komisiją proporcingai sudarė po vieną narį iš skirtingų visuomenės grupių ir nėra pagrindo manyti, kad sprendimas buvo tendencingas, nulemtas tik pataisos įstaigos darbuotojų nuomonės. Nuostatų 22 punktas numato Komisijos posėdyje dalyvaujantiems nariams galimybę, bet ne pareigą teikti nuomonę dėl lygtinio nuteistojo paleidimo. Jei tokių nuomonių nagrinėjamu atveju pateikta nebuvo, Komisijos išvados teisėtumui įtakos tai neturi. Atitinkamai, nuteistojo manymas, jog jo klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendė galimai neteisėtos sudėties komisija ar ginčijamas nutarimas yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

Nuteistojo M. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė